- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-203-879/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10371-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Rokiškio psichiatrijos ligoninė
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –S. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. liepos 23 d. nutarties, kuria jam pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. R., Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalies (4 veikos), 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios taikymas pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. sausio 29 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. liepos 23 d. nutartimi (toliau-skundžiama nutartis) tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir S. R. pratęstas gydymas stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis šioje ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad S. R. psichikos būklė išlieka nepakankamai stabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverstinis gydymas stacionare turi būti tęsiamas.
S. R. kiek įmanoma suprasti iš jo skundo, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir leisti jam gydytis ambulatoriškai. Skunde dėsto, kad gailisi, jog vartojo alkoholį, stengiasi pasitaisyti ir nebegerti, nori grįžti į pensionatą.
Teismo posėdyje S. R. prašė jam taikyti ambulatorinį stebėjimą, pasižadėjo nebevartoti alkoholio, vartoti vaistus ir gydytis, nurodė, kad jam yra saugoma gyvenamoji vieta globos namuose, kur turi draugę, su motina ryšių jis nepalaiko.
Jo gynėja taip pat prašė skundą tenkinti, mano, kad S. R. galėtų būti gydomas globos namuose, nes jo pavojingumas yra sumažėjęs, o jo gydymas galėtų būti tęsiamas ambulatoriškai.
Prokuroras, motyvuodamas, kad S. R. socialinis pavojingumas neišnykęs, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo, S. R. nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl tolesnės priverčiamos medicinos priemonės taikymo bendromis stacionarinio stebėjimo sąlygomis ir mano, kad jo gydymas galėtų būti tęsiamas ambulatoriškai jam gyvenant globos namuose. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu nesutinka ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad S. R. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl šiuo metu nėra galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad S. R. gydymas tomis sąlygomis, kurioms šiuo metu vykdomas, yra būtinas.
Žemesnės instancijos teismas
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
Iš bylos matyti, kad S. R. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) su reikšmingais elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2026-07-02 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, paciento psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu gerėjanti, tačiau dar nepakankamai stabili. Gydymo eigoje koregavosi nerimastingas elgesys, emocijos tapo kiek stabilesnės, adekvatesnės, sustiprėjo impulsų kontrolė. Klinikiniame vaizde išlieka įgimtai silpnaprotystei būdinga simptomatika - konkretus mąstymas, nepakankamai stabilus afektas, išlieka nekritiškas psichikos sutrikimui ir nepakankamai kritiškas alkoholio vartojimui. Priverstinis stacionarinis gydymas ligoninėje penktas. Komisijos metu išvaizda tvarkinga, mimika išraiškinga, bendrauja noriai, familiariai, palaiko akių kontaktą. Į klausimus atsako pagal prasmę, trumpais paprastais sakiniais, nuolat perklausia, ar jau galės vykti į globos namus, žada daugiau nebevartoti alkoholio. Teisingai orientuotas savyje ir vietoje, orientacija laike su dienų paklaida. Nuotaika saikiai pakylėta, be ryškesnės disforijos, emocijos nebrandžios, stokoja adekvatumo. Mąstymas kiek greitesnio tempo, konkretus, nenuoseklus, intelektas su netolygiu defektu. Dėmesio koncentracija silpna, lengvai išblaškoma. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių neišsako. Struktūruotoje aplinkoje impulsų kontrolė pakankama, disforinės reakcijos pavienės, pykčio proveržių nestebėta. Asmenybė siaurų interesų, nebrandi, nesavarankiška, sutrikusios socialinės adaptacijos. Užimtumo veiklų atsisako, savarankiškai jokiomis kryptingomis veiklomis neužsiima. Susirgimui nekritiškas, alkoholio vartojimui kritika nepakankama. Pabendrauja su mama. Gyveno socialinės globos namuose, vieta išsaugota. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
Pirmos instancijos teismo posėdyje gydytojų komisijos atstovas V. J. palaikė Komisijos teikimą, ir jame išdėstytą S. R. ligos eigą stebimuoju laikotarpiu, jo nekritiškumą ligai ir alkoholio vartojimui. Nors teismo posėdyje S. R. pasižadėjo nebevartoti alkoholio, tačiau tokie pažadai laikytini jo subjektyviu siekiu įtikinti skundą nagrinėjantį teismą pakeisti rekomenduojamą gydymo režimą, Komisijos išvada yra pateikta trijų komisijos narių, kurie turi specialių žinių įvertinti S. R. ligos kontrolės pokyčius, objektyvūs duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti ar jais abejoti.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Nagrinėjamu atveju S. R. prašymas pakeisti priverčiamą medicinos priemonės rūšį iš stacionarinės į ambulatorinę prieštarauja Komisijos išvadai, jis pats neturi pakankamos kritikos ligai. Vertintina ir tai, jog stacionarinis priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jam skirtas jau penktą kartą, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi jis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau 2025 m. liepos 3 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi ši medicinos priemonė vėl pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes S. R. gyvendamas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, nesilaikė gydymo režimo ambulatorinėmis sąlygomis, piktnaudžiavo alkoholiu ir grubiai elgėsi su personalu. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad S. R. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas jam buvo pratęstas pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad S. R. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. S. R. išleisti gydytis ambulatoriškai į socialinės globos namus, kur jam saugoma vieta be pastovios ligos ir psichinės būsenos kontrolės negalima, nes, esant nestruktūruotoje aplinkoje jam vėl iškiltų grėsmė susidurti su faktoriais, didinančiais ligos paūmėjimą. Kadangi jo psichikos būsena šiuo metu vis tik išlieka nestabili, tai rodo, kad jo pavojingumas aplinkiniams išlieka, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –S. R. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. liepos 23 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.