Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Arnoldo Glodenio (toliau – Institucija) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto pareigūno 2026 m. kovo 20 d. nutarimu E. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur bauda kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2026 m. vasario 20 d., 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas ir didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas Automobilio vairą, privertė Automobilio galinę dalį slysti į kairę ir dešinę pusę, tęsdamas savo veiksmus sukdamas vairą į kairę ir dešinę pusę ir didindamas Automobilio variklio perduodama sukimo momentą į galinę Automobilio ašį privertė Automobilį slysti, tokiais savo vairavimo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui, taip pat kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, esantiems automobilių aikštelėje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 4 ir 9 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. M. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams, kuris 2026 m. liepos 2 d. nutarimu, panaikino Institucijos 2026 m. kovo 20 d. nutarimą ir E. M. administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 7 dalį, skiriant E. M. 11 Eur dydžio baudą.

Institucija ginčydama teismo išvadas, taipogi remiasi policijos pareigūnės L. I. reakcija vaizdo įraše („Žiūrėk, keturi dvidešimt, chuliganiškas vairavimas"). Tačiau pareigūnės subjektyvus pirminis vertinimas negali pakeisti teismo objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo pagal suformuotą teismų praktiką. Pareigūnės žodžiai atspindi jos momentinę kvalifikaciją, tačiau chuliganiškų paskatų buvimas ar nebuvimas yra teisinis klausimas, kurį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visų aplinkybių visumą, o ne vien į pareigūno pirminį įspūdį.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčiais reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir nagrinėjamu atveju pagrįstai E. M. padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus kvalifikavo ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir nubaudė E. M. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl E. M. padaryto nusižengimo faktinių aplinkybių, t. y. kad

E. M. 2026 m. vasario 20 d., 23.00 val., Rokiškyje, Sakališkio, vairuodamas automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia akseleruodamas ir didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą, privertė automobilio galinę dalį slysti į kairę ir dešinę pusę, tęsdamas savo veiksmus sukdamas vairą į kairę ir dešinę pusę ir didindamas automobilio variklio perduodamas sukimo momentą į galinę automobilio ašį privertė automobilį slysti, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, sau bei kitiems eismo dalyviams, esantiems automobilių aikštelėje. Tačiau Institucija kelia klausimą, kad išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste išvardyti KET punktų pažeidimai yra padaryti E. M. turint chuliganiškų paskatų – siekį pademonstruoti savo išskirtinumą, parodant aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių negerbimą. Taigi nagrinėjamu atveju Institucijos apeliaciniu skundu nustatytos ribos – chuliganiškų paskatų E. M. veiksmuose (ne)buvimo nustatymas. Būtent nuo nurodytos aplinkybės nustatymo ar nenustatymo E. M.veiksmuose priklauso jo padaryto administracinio nusižengimo teisinė kvalifikacija, t. y. ar E. M. veiksmai vertintini kaip atlikti iš chuliganiškų paskatų ir kvalifikuotini pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ar atlikti dėl nebrandumo ir atsakomybės stokos - neturint chuliganiškų paskatų ir kvalifikuotini pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad veiksmų pavojingumas ir jų chuliganiškumas nėra tapačios sąvokos.

Institucija grįsdama savo nesutikimą su teismo išvadomis dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo E. M. veiksmuose, teigia, kad pažeidimas padarytas viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji dalis ribojasi su miesto gatvės važiuojamąja dalimi, įvykio vietoje aikštelės važiuojamojoje dalyje buvo trys žmonės, kurie demonstratyviai stebėjo E. M. veiksmus, taipogi, visiškai šalia stovėjo trys transporto priemonės. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas ir neneigė. Priešingai, teismas pripažino, kad E. M. veiksmai buvo sąmoningi, tyčiniai, pavojingi ir, kad jis pažeidė KET 4 ir 9 punktus. Vis tik, vien KET reikalavimų nesilaikymas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą.

Institucija taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog E. M. transporto priemonės vairavimas nebuvo chuliganiškas, rėmėsi tuo, kad šis manevras truko labai trumpą laiko tarpą ir visiškai nevertino vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, jog neteisėti veiksmai buvo nutraukti tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais atvažiavusių policijos pareigūnių. Apygardos teismo vertinimu, tokie teiginiai nėra visiškai teisingi. Iš pareigūnių tarnybinio automobilio kameros daryto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad tuo metu, kai policijos tarnybinis automobilis artėjo link E. M. vairuojamo automobilio, pastarasis jau buvo bebaigiantis slydimo veiksmą ir išvažinėjo iš aikštelės važiuojamosios dalies į miesto gatvės važiuojamąją dalį. Ir būtent tuo momentu (kai E. M. išvažinėjo iš aikštelės važiuojamosios dalies) buvo įjungti tarnybinio automobilio specialieji šviesos signalai. Todėl kategoriškai teigti, kad būtent policijos pareigūnių veiksmais buvo užkardytas KET pažeidimų vykdymas, negalima. Be to, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog E. M. ketino tęsti manevrus, taip pat nėra.

Anot Institucijos, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų Ž. P. ir T. L. parodymais, kadangi jie yra E. M. pažįstami ir akivaizdžiai suinteresuoti padėti pastarajam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojus apklausė ir jų parodymus dalyje dėl E. M. vairuoto automobilio sumėtymo dėl slidžios kelio dangos įvertino kritiškai, kadangi jie neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių ir liudytojos L. I. nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu liudytojų Ž. P. ir T. L. nurodytą esminę aplinkybę, kad E. M. veiksmai jiems nesukėlė išgąsčio ar pasipiktinimo patvirtina ne tik vaizdo įraše užfiksuota liudytojų reakcija (stovi ramiai, iš aikštelės niekas nepasitraukia), bet ir liudytojos – policijos pareigūnės V. K. parodymai, jog E. M. elgesiu besipiktinančių pašalinių asmenų nebuvo. Maža to, iš vaizdo įrašo matyti ne tik tai, kad įvykio vietoje buvę asmenys stovi ramiai, bet ir tai, kad jokių aktyvių veiksmų jie neatlieka, t. y. nešaukia, rankomis nemojuoja ir pan. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog įvykio vietoje buvę asmenys demonstratyviai stebėjo E. M. veiksmus.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įvykio vietoje buvę liudytojai užfiksuoti labai trumpą laiko tarpą, todėl nėra galimybės padaryti neabejotinos išvados, ar šie liudytojai iš tiesų nebandė filmuoti, fotografuoti, neskatino varžytis. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad įvykis įvyko vėlai vakare, automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji dalis ribojasi su miesto gatvės važiuojamąją dalimi. Būtent prie miesto gatvės važiuojamosios dalies (toje pusėje) yra įrengtas gatvės apšvietimas, ko nėra automobilių aikštelėje. Dėl to, vaizdo įraše yra aiškiai matyti mobiliojo ryšio telefono apšviestas ekranas (vienas). Iš vaizdo įraše užfiksuotos telefono ekrano padėties matyti, kad telefone įrengta fotokamera yra nukreipta į žemę, o tai leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jokių filmavimo, fotografavimo ar skatinimo varžytis veiksmų nebuvo atliekama.

Institucija ginčydama teismo išvadas, taipogi remiasi policijos pareigūnės L. I. reakcija vaizdo įraše („Žiūrėk, keturi dvidešimt, chuliganiškas vairavimas"). Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad toks pareigūnės subjektyvus pirminis vertinimas, dar net neprivažiavus automobilių stovėjimo aikštelės, neįvertinus visos esamos situacijos, nenustačius visų aplinkybių, atspindi tik jos momentinę kvalifikaciją. Tuo tarpu asmens, padariusio administracinį nusižengimą, kaltė, tiek ir galutinė administracinio nusižengimo kvalifikacija gali būti konstatuota tik ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija remdamasi policijos pareigūnės L. I. reakcija, nutyli kitos policijos pareigūnės V. K. reakciją, kuomet ji išreiškia abejones dėl administracinės teisenos pradėjimo E. M. atžvilgiu (,,negi rašyti?“).

Apygardos teismo vertinimu, Institucijos skunde išdėstyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų motyvuotų išvadų dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo E. M. veiksmuose. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų išvada, kad E. M. vairavimas tyčia akseleruojant ir didinant variklio sukimo galią į galinę ašį bei susukant automobilio vairą ir taip priverčiant automobilio galinę dalį slysti į kairę ir dešinę pusę, bei tęsiant savo veiksmus - sukant vairą į kairę ir dešinę pusę ir didinant automobilio variklio perduodant sukimo momentą į galinę automobilio ašį ir taip priverčiant automobilį slysti, negali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas įstatymo leidėjo supratimu. Nors byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. M., vairuodamas transporto priemonę, padarė KET pažeidimus, tačiau tai dar nereiškia, kad jis tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybes – manevras buvo atliktas automobilių stovėjimo aikštelėje nakties metu (apie 23.00 val.), atliekant manevrą automobilis neįvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir truko labai trumpą laiką, aikštelėje buvusiems asmenims (E. M. draugai) E. M. veiksmai nesukėlė nei išgąsčio, nei pasipiktinimo, aikštelėje buvę asmenys niekaip nereagavo (stovėjo ramiai, iš aikštelės nepasitraukė, niekas nebandė filmuoti, fotografuoti ar skatinti varžytis), eismo intensyvumas buvo minimalus ar jo visai nebuvo, kitų pašalinių eismo dalyvių ar praeivių nebuvo, - leidžia daryti išvadą, kad toks E. M. vairavimas buvo momentinis, nulemtas nebrandrumo bei atsakomybės stokos, galimai grįstas noru pasipuikuoti prieš draugus turimais gebėjimais suvaldyti savo automobilį žiemos metu, tačiau tikrai ne siekiant atviro iššūkio ir nepagarbos visuomenei, eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką, demonstruojant savo išskirtinumą, parodant aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių negerbimą. Šiuo atveju apylinkės teismas teisę taikė ne formaliai, o įsigilinęs į ginčo vairavimo situaciją. Pritariant apylinkės teismo išvadai, apygardos teismas pažymi, kad jokių chuliganiškų paskatų aptartoje situacijoje taip pat neįžvelgia.

Atsižvelgiant į tai, kad chuliganiškos paskatos yra būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis, o E. M. veiksmuose nagrinėjamu atveju chuliganiškos paskatos nenustatytos, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, t. y. nenustatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visuma, todėl nėra pagrindo E. M. padarytus KET pažeidimus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tačiau, įvertinus tai, kad E. M. padaryti KET pažeidimai atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. M. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir už šio nusižengimo padarymą, skyrė E. M. minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 11 Eur.

Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarimą nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Arnoldo Glodenio apeliacinio skundo netenkinti. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.