Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-103-581/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-19
Bylos Nr.: 1A-103-581/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42856-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Kristina Latožienė
Nuteistasis: NUT1
Nukentėjusysis: NKA1
Ieškovas: Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM
Prokuroras: Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Rokiškis)
Advokatai: Arnoldas Šukaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-581/2026 Proceso Nr. 1-01-1-42856-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; 2.4.6.5.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Latožienės, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei Makšimienei,nuteistojo gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2026 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 139 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, NUT1 skirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, NUT1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Civilinis ieškinys pareikštas nukentėjusiosios NKA1 tenkintas visiškai ir iš NUT1 priteista 300 Eur (trys šimtai eurų) turtinės ir 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai.

Civilinis ieškinys pareikštas (duomenys neskelbtini) visiškai ir iš NUT1 priteista 1 659,90 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt devyni eurai 90 ct) turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

NUT1 nuteistas už tai, kad būdamas dviejų (duomenys neskelbtini) veislės šunų vardais (duomenys neskelbtini) laikytojas, pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau ir GGAĮ) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą privalėdamas užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. ADV-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau ir Taisyklės) 39 punkto reikalavimus privalėdamas užtikrinti, kad jo laikomi šunys neišbėgtų už žemės valdos, kurioje jie laikomi, su savo šunimis elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai), dėl to (duomenys neskelbtini) apie 9 val. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), į kelią iš neuždaros žemės valdos išbėgę NUT1 laikomi šunys (duomenys neskelbtini) užpuolė keliu einančią nukentėjusiąją NKA1 (toliau ir nukentėjusioji), kando jai į kojas, parvertė ant žemės, gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai kando į įvairias kūno vietas, taip dėl dauginių kastinių – plėštinių žaizdų kairėje ausyje, abiejuose žastuose, dilbiuose su kairio dilbio tiesiamųjų III, IV piršto sausgyslių raumenų pažeidimais, kastinių – plėštinių žaizdų blauzdose, dešiniajame sėdmenyje, sukeldami nukentėjusiajai NKA1 nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu kaltinamasis NUT1 dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios NKA1 sveikatą.

Apeliacinio skundo argumentai

Iš apeliacinio skundo (toliau ir Skundas) turinio galima spręsti, jog nuteistasis NUT1 prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2026 m. kovo 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje. Skunde išdėstė šiuos esminius argumentus:

1. apelianto teigimu, Skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas nesant pakankamai įrodymų, kad dėl jo kaltės buvo nesunkiai sutrikdyta NKA1 sveikata. Jis atsisakė duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, nes, pasak apelianto, šioje byloje policijos tyrėjai ir pirmosios instancijos teismas buvo šališki, kadangi nukentėjusiosios dukra dirba (duomenys neskelbtini), ji siekė nepagrįstai suversti jam kaltę;

teigia, jog įvykio dieną jis pats nuvežė NKA1 į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyrių (toliau ir ligoninės priėmimo skyrius), dėl šios priežasties buvo nurodyta, kad tai jo šunys sukandžiojo nukentėjusiąją. Buvo iškviesti žurnalistai, policija, jam buvo daromas spaudimas prisiimti kaltę. Nukentėjusiajai buvo patogu apkaltinti jam priklausančius šunis. Jo šunys (duomenys neskelbtini) 9 – 10 val., t. y. įvykio metu, buvo uždaryti jo namų voljere, todėl sužaloti nukentėjusiosios negalėjo, kas buvo užfiksuota policijos, žurnalistų, veterinarijos tarnybos darbuotojų;

akcentuoja, jog įvykio dieną važiavo su reikalais link miesto, pamatė pakelėje gulinčią moterį, sustojęs pažino, kad tai jo kaimynė NKA1. Supratęs, kad jai kažkas nutiko, ji sužalota, pats įsikėlė ją į automobilį ir nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. Vėliau nuvyko pas nukentėjusiosios sutuoktinį ir pranešė jam apie tai, kad nukentėjusioji sužalota;

pasak apelianto, nukentėjusioji vaikščiojo keliu, kuris yra pavojingas, nes jame yra didelis judėjimas, ten nuolat važinėja sunkioji technika ir džipai, tokiu būdu pati kelia sau grėsmę;

teigia, jog įvykio dieną, grįžęs į namus, rado savo šunis voljere. Nukentėjusioji NKA1 davė prieštaringus parodymus. Ji parodė, kad šunys atbėgo tai nuo miško, tai iš (duomenys neskelbtini), vėliau, kad nuo jo namų. Tai rodo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą. Nurodė, kad surinkti liudytojai davė neteisingus parodymus. Kai jam buvo pareikšti įtarimai, nuvyko pas LIUD1, kuri yra nukentėjusiosios dukra. Ji nurodė, jog yra užvesta baudžiamoji byla ir jis yra kaltinamas dėl nukentėjusiosios NKA1 sveikatos sutrikdymo. Iš seniūnijos nėra gavęs jokio įspėjimo dėl palaidų šunų;

tvirtina, jog tuo laiku, kai liudytojas LIUD2 pas jį atvykdavo dėl galvijų, augino kitus šunis, kurie visą laiką būdavo palaidi, tai truko apie 8 – 10 metų. Tai buvo taikūs šunys, prie žmonių pribėgdavo tik pasisveikinti. Šiems šunims mirus, įsigijo kitus, (duomenys neskelbtini) veislės. Cituodamas liudytojų parodymus baudžiamojoje byloje, nurodė, jog nė vienas iš apklaustų liudytojų nematė įvykio ir negalėjo patvirtinti, jog tai jo (apelianto) šunys užpuolė NKA1. Prokurorė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra tiesioginių įrodymų, t. y. įvykį mačiusių liudytojų, filmuotos medžiagos, tačiau vis tiek nurodė, kad tai jis (apeliantas) yra kaltas dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Jaučiasi nuteistas būdamas nekaltas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu tiek dėl faktinių bylos aplinkybių, tiek teisiniais aspektais vertinant nusikalstamos veikos buvimą nuteistojo veiksmuose. Skunde iš esmės teigiama, kad tai ne NUT1 (duomenys neskelbtini) veislės šunys užpuolė nukentėjusiąją, o pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų. NUT1 apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad byloje nebuvo jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios ar liudytojų, kurie nematė įvykio aplinkybių, parodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos įrodymus ir, vadovaudamasis jų visuma, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo NUT1 kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nėra abejonių, kad (duomenys neskelbtini) apie 9 val., (duomenys neskelbtini), į kelią išbėgę šunys užpuolė keliu einančią nukentėjusiąją NKA1, kando jai į kojas, parvertė ant žemės, gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai kando į įvairias kūno vietas, taip dėl dauginių kastinių – plėštinių žaizdų kairėje ausyje, abiejuose žastuose, dilbiuose su kairio dilbio tiesiamųjų III, IV piršto sausgyslių raumenų pažeidimais, kastinių – plėštinių žaizdų blauzdose, dešiniajame sėdmenyje, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajai NKA1 nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės nustatytos NKA1 pareiškimu ir parodymais (1 t., b. l. 1; 136-139; 2 t., b. l. 88-90)‚ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ epikrize (1 t., b. l. 124), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132-133), liudytojų, apklaustų pirmosios instancijos teisme, parodymais. Skunde iš esmės teigiama, kad tai ne NUT1 laikomi (duomenys neskelbtini) veislės šunys sukandžiojo jo kaimynę NKA1, o pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė, nesurinkęs jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų ir neįvertinęs nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo.

Dėl šių Skundo argumentų reikšmingi yra nukentėjusiosios NKA1 parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 1; 136-139), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 88-90). Nukentėjusioji parodė, jog (duomenys neskelbtini), jai einant (duomenys neskelbtini), pamatė atbėgančius du kaimynui NUT1 priklausančius šunis; ji pasitraukė į kelkraštį, tačiau šunys iškart ją puolė, jai parkritus, pradėjo kandžioti – į rankas, į galvą, galvojo, kad jau viskas ir ji mirs; tuo metu išgirdo privažiuojančio automobilio garsą, pamatė, kad tai NUT1, jis pašaukė šunis, šiems atsitraukus, pasodino ją į savo automobilį ir nuvežė į ligoninės priimamąjį. Tokių nukentėjusios nurodytų įvykio aplinkybių iš esmės neneigė ir pats nuteistasis NUT1, nurodydamas aplinkybes apeliaciniame skunde, tačiau tvirtino, jog tai ne jo (duomenys neskelbtini) veislės šunys užpuolė nukentėjusiąją, nes šunys tuo metu buvo jo namų teritorijos voljere. Nors NUT1 apeliaciniame skunde neigia faktą, kad tai jo (duomenys neskelbtini) veislės šunys užpuolė nukentėjusiąją, šias aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas LIUD3, nukentėjusiosios sutuoktinis, parodė, jog įvykio dieną pas jį atvyko NUT1, jis nurodė, jog „prisidirbo“, kad šunys sukandžiojo NKA1 ; jis suprato, kad buvo kalbama apie NUT1 šunis (2 t., b. l. 93-94). Liudytoja LIUD4, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pamena, kad kai nukentėjusioji buvo atvežta į priimamąjį, jos visos slaugytojos iš konteksto suprato, kad tai to vyro (NUT1 ), kuris atvežė NKA1, šunys sudraskė nukentėjusiąją (1 t., b. l. 146-148), šiuos parodymus liudytoja patvirtino teisme (2 t., b. l. 92). Liudytoja LIUD6, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotoja, parodė, kad jai nuvykus patikrinti NUT1 (duomenys neskelbtini) veislės šunų, NUT1 teigė, kad „prisidirbo“ (2 t., b. l. 178). Taip pat pastebėtina, jog šunys, kurie agresyviai užpuolė nukentėjusiąją, nieko nedarė NUT1, kuris sustojo padėti. Nukentėjusioji parodė, kad NUT1 pats nuvaikė šunis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie priešingai nei nurodoma Skunde, viso proceso metu buvo nuoseklūs, nukentėjusioji pareiškime, apklausta pirmą kartą parodė, jog ją užpuolė būtent kaimyno NUT1 šunys. Nukentėjusioji tvirtino, jog veždamas ją į ligoninę, NUT1 sakė, kad dabar jo laukia kalėjimas (1 t., b. l. 1). Aplinkybę, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, kad ją užpuolė NUT1 šunys, patvirtino liudytoja nukentėjusiosios dukra LIUD1(2 t., b. l. 90). Nors minėti liudytojai nematė paties įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, jog NKA1 pasisakė, kad būtent NUT1 šunys ją užpuolė. Pastebėtina ir tai, jog NUT1, pamatęs gulinčią kraujuojančią ir šunų sukandžiotą NKA1, nekvietė greitosios medicinos pagalbos, o pats rizikavo vežti nukentėjusiąją į ligoninės priėmimo skyrių, kas taip pat sudaro pagrindą manyti, kad tokiu būdu jis siekė išvengti atsakomybės, susitarti su nukentėjusiąja. Labai svarbi aplinkybė yra ta, jog nukentėjusioji NKA1 nuo pat tyrimo pradžios parodymus davė apie ją užpuolusius du šunis, kuriuos detaliai apibūdino ((duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1, 136)). Po to, kai buvo apklausta nukentėjusioji, apžiūrint įvykio vietą NUT1 gyvenamojo namo kiemo voljere užfiksuoti būtent du šunys - (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini). Be to, ir pats NUT1 neneigė esantis jo kieme esančių dviejų šunų savininkas. Aplinkybės, jog nukentėjusioji iš karto įvardijo būtent šunų skaičių, nurodė jų požymius, tik dar labiau sustiprina nukentėjusios NKA1 parodymų patikimumą ir leidžia pripažinti NUT1 kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Toliau analizuojant byloje esančius duomenis, aktualu tai, kad byloje nustatyta, jog NUT1 jam priklausančioje namų valdos teritorijoje laiko šunis, šunys yra (duomenys neskelbtini), ką patvirtinta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 112-113), šios aplinkybės neginčijo ir NUT1. Pastebėtina, jog įvykio vieta yra būtent prie NUT1 sodybos (1 t., b. l. 23-25). Nukentėjusioji parodė, kad NUT1 šunys nuolat lakstydavo palaidi, šią aplinkybę patvirtino liudytoja LIUD1(2 t., b. l. 90), taip pat liudytojas veterinarijos gydytojas LIUD2. Liudytojas LIUD2 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad šunys NUT1 namų valdoje bėgiodavo palaidi, jie atrodydavo pikti, bet NUT1 juos sudrausmindavo (2 t., b. l. 175). Pastebėtina ir tai, jos pats NUT1 apeliaciniame skunde nurodė, kad ir prieš tai jo laikyti šunys, (duomenys neskelbtini) veislės, bėgiodavo palaidi, tačiau nėra nieko padarę. Be kita ko, svarbi aplinkybė, kad NUT1 pateikė prašymą įregistruoti jo laikomus (duomenys neskelbtini) veislės šunis Valstybės maisto ir veterinarijos tarnyboje (duomenys neskelbtini), t. y. būtent kitą dieną po įvykio (1 t., b. l. 96-97; 98-99). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pats NUT1 netiesiogiai patvirtino, jog tai jo šunys užpuolė NKA1, jau sekančią dieną atlikdamas veiksmus dėl oficialios šunų registracijos. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja LIUD5, į kurią jis kreipėsi dėl šunų registracijos, jai nekilo abejonių, jog tai NUT1 šunys sukandžiojo nukentėjusiąją (2 t., b. l. 179).

Nors Skunde teigiama, kad įvykio dieną NUT1 (duomenys neskelbtini) veislės šunys buvo uždaryti voljere, tačiau byloje tokių duomenų nėra, priešingai nukentėjusios nuoseklūs parodymai tokius NUT1 argumentus paneigia. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ne NUT1 priklausantys šunys nesunkiai sutrikdė nukentėjusios NKA1 sveikatą. Ta aplinkybė, kad Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai atvykus tikrinti, visai kitą dieną, NUT1 priklausantys šunys buvo uždaryti voljere, niekaip neįrodo fakto, jog ir įvykio dieną jie buvo jame. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) veislės šunys priklauso būtent NUT1 ir jis yra jų laikytojas, patvirtina jų registracija, šios aplinkybės jis pats neginčija tą deklaravęs viešai, be to, jie buvo laikomi NUT1 nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Taigi, pritartina Skundžiamame nuosprendyje nurodytiems argumentams, jog (duomenys neskelbtini) veislės šunys, vardais (duomenys neskelbtini), priklauso NUT1 ir jis yra jų laikytojas.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent NUT1 veika, t. y. jo šunų laikymo gyvenamosiose vietovėse reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo nukentėjusiosios NKA1 sužalojimo priežastis. Byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir aptarti Skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino, jog NUT1, būdamas dviejų (duomenys neskelbtini) veislės šunų laikytojas, privalėdamas užtikrinti, kad jo laikomi šunys nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, kaip tai yra numatyta GGAĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nesilaikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2021m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. ADV-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 39 punkto reikalavimo, įpareigojančio šunų laikytoją užtikrinti, kad jo nepririšti laikomi šunys neišbėgtų už žemės valdos, kurioje jie laikomi. Dėl šio įpareigojimo nesilaikymo, (duomenys neskelbtini) apie 9 val., NUT1 laikomi šunys (duomenys neskelbtini) užpuolė keliu einančią nukentėjusiąją NKA1 bei ją apkandžiojo, tokiu būdu buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Pritartina Skundžiamame nuosprendyje nurodytiems argumentams, jog NUT1, nors ir nenumatė, jog dėl jo neveikimo (šunų nepriežiūros) gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tai yra nenumatė, kad jo laikomi palaidi (duomenys neskelbtini) veislės šunys išbėgę už kaltinamojo žemės valdos ribų apkandžios nukentėjusiąją NKA1, tačiau tiek pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai (šunys gali užpulti žmogų) numatyti, tai yra kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent aukščiau aptartas NUT1 nerūpestingas elgesys nulėmė tai, kad buvo nesunkiai sutrikdyta NKA1 sveikata. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios veikos pavojingumas ir pobūdis lėmė baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinybę, nes egzistuoja nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. NUT1 pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuketėjusiosios NKA1 parodymus, liudytojų LIUD7, LIUD4, LIUD1, LIUD3, LIUD2, LIUD6 parodymus, juos gretino tarpusavyje ir su apžiūros protokoluose, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užfiksuotais duomenimis, bei kitais rašytiniais įrodymais ir tinkamai sprendė, kad dėl NUT1 neatsargių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta NKA1 sveikata. Taigi, byloje esantys įrodymai iš esmės sudaro nuoseklią grandinę, leidžiančią tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, kurie patvirtina NUT1 kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir Skunde selektyviai dėstomi argumentai dėl NKA1 elgesio, kad ji vaikšto kelyje, kur važinėja žemės ūkio technika, kelias yra pavojingas, nes tai niekaip nekeičia fakto, jog NUT1 neužtikrino, kad jo laikomi šunys neišbėgtų iš namų valdoje esančios teritorijos ir nesukeltų pavojaus aplinkiniams. Juolab, kad apklausti liudytojai baudžiamojoje byloje tvirtino, kad šunys yra pikti ir agresyvūs, todėl NUT1 turėjo įvertinti keliamą grėsmę aplinkiniams ir, kad dėl netinkamos tokių šunų priežiūros jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Pastebėtina ir tai, kad sunkesnių padarinių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. Šių išvadų nepaneigia ir Skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai dėl policijos pareigūnų ar pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais konkrečiais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių tyrimą, kaip ir apylinkės teismo, objektyvumu, nešališkumu. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad tyrėjai ar teismas buvo šališki ir, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą teisinę galią, o kaltininko kaltė gali būti nustatyta ir iš netiesioginių įrodymų visumos, jei ši visuma yra nuosekli, neprieštaringa ir logiškai patvirtina kaltinimą. Todėl skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamą nuosprendį priėmė vadovaudamasis vien netiesioginiais įrodymais, savaime nepaneigia byloje surinktų netiesioginių įrodymų įrodomosios reikšmės. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi Skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. NUT1 apeliacinio skundo argumentai nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių ir nepatvirtino NUT1 keliamos versijos, kad tai ne jo laikomi (duomenys neskelbtini) veislės šunys sukandžiojo nukentėjusiąją NKA1. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, ištyrė baudžiamojoje byloje esančius paminėtus duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais, patvirtinančiais NUT1 kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2026 m. kovo 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas ir apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kristina LatožienėJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė