Utenos apylinkės teismo nuosprendis

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, teistumas išnykęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos aplinkybės

Kaltinamasis A. V. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), stumtelėdamas dešinės rankos delnu V. P. į kairį petį, sukėlė jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis nuskriaudė mano sūnų. Tuo metu nebuvo stadione, buvo garaže, buvusi žmona atėjusi į garažą pasakė apie tą situaciją. Pasikarščiavęs nuėjo išsiaiškinti situacijos. Pradėjus šnekėtis su nukentėjusiuoju, įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju, pasikarščiavo, nesusivaldė ir „pakėlė ranką prieš pilietį“, delnu stumtelėjo nukentėjusįjį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą. Nuoširdžiai galisi dėl padaryto. Susitaikė su nukentėjusiuoju V. P., pateikė teismui tai patvirtinantį 2026 m. balandžio 10 d. rašytinį susitaikymą, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Naujų nusikalstamų veikų nedarys, nes veda kitą gyvenimo būdą – sportuoja, nevartoja, nerūko. Nukentėjusiojo V. P. atsiprašė, nukentėjusysis V. P. jam atleido, ikiteisminio tyrimo metu pateikto ieškinio nukentėjusysis V. P. atsisakė.

Nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime pareikšto ieškinio dėl 5 020 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, su kaltinamuoju susitaikė, palaikė teismui pateiktą 2026 m. balandžio 10 d. rašytinį susitaikymą su kaltinamuoju, kuriuo prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam A. V., po kaltinamojo akto paskelbimo, teismui pareiškus, kad jis prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir kaltinamajam, teismas byla išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo A. V. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš 2025 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų (t. 1, b. l. 20-25) matyti, kad V. P., nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. 45 min, (duomenys neskelbtini) A. tėtis, vardo ir pavardės nežino, dešinės rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų sudavė į jam kairę kaklo pusę tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Prašo nustatyti kaltą asmenį ir jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Iš 2025 m. rugpjūčio 5 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – Utenos aps. VPK Ignalinos r. PK) Reagavimo skyriaus (toliau – RS) tyrėjo L. V. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 17-19) matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. 21 val. 30 min dirbant su RS tyrėju S. J. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos 14 metų vaiką ką tik smaugė nepažįstamas vyras, taip pat pastūmė kitą vaiką. Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Atvykus 21 val. 54 min. adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad (duomenys neskelbtini) susirinkusi vaikų ir suaugusių grupė. (Duomenys neskelbtini) buvo pranešėja I. B., jos sūnūs A. V. ir I. V., L. T., jos sūnus N. Š., A. ir I. V. tėvas – A. V., L. E. (8 metai) ir V. P. I. B. paaiškino, kad V. P. smurtavo jos sūnaus A. atžvilgiu ir sukėlė jam fizinį skausmą, dėl ko pradėjo ikiteisminį tyrimą. V. P. paaiškino, kad stadione su nepilnamečiais vaikais žaidė futbolą. Bežaidžiant, A. V., spirdamas į kamuolį, kamuoliu pataikė vienam vaikų į veidą. Pamatęs, jo nuomone, netoleruotiną veiksmą, A. V. paėmė ranka už kaklo ir pasakė, kad taip daryti negalima. A. V. išėjo iš stadiono ir netrukus grįžo su mama I. B. aiškintis konflikto aplinkybių. Po keleto minučių į stadioną atėjo A. V. tėvas A. V., kuris kumščiu sudavė V. P. tris kartus į kairį petį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. V. P. nurodė, kad rašyti pareiškimą jei prieš jį rašys pareiškimą A. V. mama. Priėmė I. B. pareiškimą, atliko procesinius veiksmus. Po ko priėmė V. P. pareiškimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliko procesinius veiksmai. V. P. atsisakė būti apklausiamas liudytoju, nes buvo susijaudinęs, pageidavo laiko apmąstyti prieš duodant parodymus. Atvykus į įvykio vietą V. P. iš pradžių nurodė, kad A. V. jam sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį petį, o priimant pareiškimą nurodė, kad buvo suduota į kaklą kairėje pusėje.

Iš 2025 m. rugpjūčio 5 d. asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 46-52) matyti, kad vizualiai atlikta, aprašyta ir užfiksuota V. P. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vizualiai apžiūrint V. P., jo kūno sužalojimų nematyti.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2025 m. rugpjūčio 8 d. išvados Nr. G2762/2025(01) (1 t. ,b. l. 92) matyti, kad V. P. po 2025 m rugpjūčio 4 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota. Papildomai V. P. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. 45 min (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyras žodinio konflikto metu pradėjo smūgiuoti rankomis. Nuo smūgių dengėsi kūną delnais. Medicinos pagalbos nesikreipė. Šiuo metu skundžiasi kairio peties skausmu.

Iš 2025 m. lapkričio 14 d. akistatos protokolo (t. 1, b. l. 172-176) matyti, kad atlikus nukentėjusiojo V. P. ir įtariamojo A. V. akistatą, nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko, akistatoje dalyvavę asmenys liko prie savo parodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 17 d. apklaustas liudytojas J. T. (J. T.) paaiškino (t. 1, b. l. 104-107), kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 22 val., su žmona L. T. būnant namuose, atėjusi L. dukra G. Š. pasakė, kad kažkoks vyriškis lenda prie L. sūnaus N. ir A. V. Iš karto su žmona ir G. nuėjo į stadioną. G. parodė vyriškį, kuris lindo prie N. ir A. Vyriškio nepažįsta, jo vardo ir pavardės nežino. Kaip, kokiu būdu pasireiškė vyriškio lindimas prie vaikų, G. nesakė. Stadione, buvęs L. sūnus N., pasakė, kad vyriškis jį pastūmė. Ant N. rankos ir šono (kurios rankos ir ant kurio šono negali pasakyti) matė nubrozdinimus. Priėjęs prie jam nepažįstamo vyriškio, pasiteiravo dėl ko jis lenda prie vaikų. Vyriškis pasakė, kad nelenda. A. V. buvusi žmona I. B., priėjusi prie to pačio vyriškio išsakė jam priekaištus, kad jis lenda prie vaikų ir pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, kurie ir išsiaiškins. Netrukus pamatė, kad į stadioną ateina A.V., kuris priėjęs prie vyriškio, jo paklausė kodėl jis lenda prie vaikų. Vyriškis pasakė, kad nelenda. A. pasakė, kad vaikai nemeluos. Tuomet A., stovėdamas priešais vyriškį, rankos delnu, galimai dešinės, pastūmė jį petį, į kurį petį negali pasakyti, bet atrodo, kad į kairę pusę. Nuo pastūmimo vyriškis nenugriuvo. Vyriškis paklausė: „Kodėl mane stumi?” A., pastūmęs vyriškį, pasakė, kad lauks policijos. Kai A. pastūmė vyriškį, jis buvo nuo jo apie 5 metrų atstumu. Atvykus policijai, jie pasakė su žmona, kad pretenzijų neturi ir išėjo į namus. Kai A. pastūmė vyriškį, iš suaugusių žmonių matė tik jis, nes I. B. su žmona L. stovėjo toliau, bendravo ir mano, kad jos nematė. A. buvo blaivus, nes matė, kad į kiemą, kuris yra šalia stadiono, jis atvažiavo automobiliu. Ar vyriškis, kuris lindo prie vaikų, buvo blaivus, negali pasakyti. Kas buvo nutikę A. V. sūnui – A. konkrečiai negali pasakyti, tik iš pasakojimų žino, kad vyriškis jam buvo sugriebęs už drabužio apykaklės, tačiau dėl kokių priežasčių nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 18 d. apklausta liudytoja L. T. paaiškino (t. 1, b. l. 110-113), kad J. T. yra jos vyras, N. Š. – sūnus. 2025 m. vasarą, tikslios datos prisimena, vakare, atėjęs namo sūnus N. pasakė, kad stadione kažkoks vyriškis lenda prie jo ir A.. Kartu su vyru nuėjo į stadioną, esantį prie (duomenys neskelbtini). Atėjus į stadioną, pažįstama I. B. bendravo, kaip suprato su tuo vyriškiu, kuris lindo prie N. ir A. To vyriškio nepažįsta, jo vardo ir pavardės nežino, tik vėliau sužinojo, kad tai V. P.. Pagal vardą ir pavardę prisiminė, kad vyriškis mokėsi (duomenys neskelbtini). Ar dar kas nors buvo prie jų iš suaugusiųjų asmenų, negali pasakyti. Buvo vaikų, tačiau kiek ir kokie įvardinti konkrečiai negali. Kai kartu su vyru atėjo į stadioną, stadione pažįstamo A. V. nebuvo. Priėjusi su vyru prie to vyriškio, pastarojo paklausė kas įvyko. Vyriškis pradėjo pasakoti, kad žaidė kartu su vaikais futbolą, jiems aiškino apie futbolą, Netyčia sugrėbė vaikui už kaklo, vaiko neįvardino. Iki ateinant pastebėjo, kad minėtas vyriškis keistai vaikšto po stadioną, kilo mintis, kad jis buvo kažko „pavartojęs”. Pabendravusi trumpai su vyriškiu, nuėjo prie I. B., kuri tuo metu jau stovėjo nuošaliau. Bendraujant su I. B., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli prie mokyklos stadiono, pamatė, kad į kiemą automobiliu atvažiavo A. V. Išlipęs iš automobilio, A. priėjo prie jų. I. B. jam papasakojo, kad nepažįstamas vyriškis jų sūnui A. sugriebė stipriai už kaklo. A. pasakė, kad vyriškis kažkur vaikšto prie stadiono. Pabendravęs A., nuėjo link stadiono pusės. Kadangi buvo sutemę, kas toliau įvyko nematė. Stadionas tamsiu paros metu neapšviečiamas. Kaip A. konfliktavo su tuo vyriškiu ir kas ten įvyko, nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 19 d. apklausta liudytoja I. B., kuriai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakyti į kai kuriuos klausimus apie savo šeimos narius, parodymus duoti sutiko ir paaiškino (t. 1, b. l. 116-120), kad A. V. yra jos buvęs vyras, A. V. – jų sūnus. 2025 m. rugpjūčio pradžioje, tikslios datos neatsimena, vakare tarp 21 – 22 val. į namus atėjusi kaimynų mergaitė M. S. pasakė bėgti į stadioną, nes sūnų A. muša dėdė. Eidama į stadioną, laiptinėje pirmame aukšte sutiko sūnų A., kuris buvo išsigandęs. Sūnus pasakė: „Skambink tėčiui arba tu eik, nes mane už kaklo tampė vyras, jo nepažįstu!?“. Atėjusi kartu su sūnumi į (duomenys neskelbtini), prie treniruoklių pamatė iš matymo žinomą vyriškį. Vyriškis buvo vienas. Toliau nuo jo, buvo vaikų, gal apie dvidešimt. Pribėgęs vaikas –N. Š., pasakė, kad vyriškis sudavė jam per kojas, jį pastūmė, dėl ko jis pargriuvo. Vyriškis, pamatęs ją, nuo treniruoklių atėjo į stadioną prie jos ir stovėdami aiškinosi situaciją. Vyriškio paklausė kas nutiko. Vyriškis pasakojo, kad ranka paėmė vaikui už kaklo, jį nuvedė link berniuko D., kad jo atsiprašytų, nes A. D. pataikė kamuoliu. Šalia stovėjęs A., girdint tam vyriškiui papasakojo, kad jie visi žaidė futbolą ir kamuoliu užgavo M. brolį – D. A., kuris tuo metu stovėjo prie vartų. D. pradėjo verkti, todėl A. priėjęs prie D. jo atsiprašė, o vyriškis vis tiek paėmęs jam už kaklo, tempė apie 5 metrus link D.. Kai vyriškis A. tempė, sūnus A., kaip jis pasakojo vis kartojo, kad D. jau atsiprašė. Vyriškis visą laiką, aiškindamas situaciją, ginčijosi. Jis neneigė, kad A. paėmė ranka už kaklo ir nuvedė jį prie D. atsiprašyti, bet vis ginčijosi, teigė, kad jo elgesys yra pateisinamas, normalus, sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tik atėjus į stadioną ir dar nebendravus su vyriškiu, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Bendraujant su vyriškiu, jam pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Vyriškis nurodė, kad policijos pareigūnų nelauks, jis vis bandė išeiti. Visą laiką kol bendravo su vyriškiu, jo elgesys pasirodė keistas. Vyriškis nenustygo vietoje, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl, kai atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jo neblaivumas yra nedidelis, paprašė pareigūnų atlikti vyriškiui greitą narkotinių medžiagų nustatymo testą. Netrukus į stadioną atėjo J. ir L. T., kurie ėjo link vyriškio. Eidama L. link vyriškio rėkavo. Vyriškis pradėjo nuo jų bėgti, L. su J. pradėjo jį gaudyti. Jie kažką aiškinosi su vyriškiu, o ji buvo su vaikais toliau nuo jų, todėl ką jie kalbėjo tiksliai negirdėjo. Po to, jai dar būnant stadione ir stovint kartu su globojama mergaite, pamatė, kad į kiemą, esantį prie namų, kur ji gyvena, automobiliu atvažiavo buvęs vyras A. V. Su mergaite ji atėjo į kiemą prie A.. A. papasakojo trumpai kas nutiko dėl A. ir paprašė, kad jis nueitų prie vyriškio pasiaiškinti. A. vienas nuėjo link stadiono, o ji su globojamu vaiku stovėjo toliau nuo vyriškio su L. ir J. apie 10 metų atstumu. A. priėjęs vyriškio, kalbėjo su juo. Tuo momentu L. su J. nuo jų buvo toliau, todėl ar jie matė kas įvyko ir girdėjo ką jie kalbėjo, negali pasakyti. Tik priėjus A. prie vyriškio, jis abiejų rankų kumščiais nesudavė smūgių vyriškiui. Vyriškis atgal nuo A. neatsitraukinėjo. A. priėjęs prie vyriškio kalbėjosi. Kalbėjosi kelias minutes ir tik po to stovint vienam priešais kitą, A. užsimojęs dešinės rankos delnu sudavė vyriškiui vieną kartą į kūną, tačiau konkrečiai į kurią kūno vietą pataikė, negali pasakyti, tačiau galimai pataikė arba į petį arba į kaklą. Vyriškis atsitraukė nuo A.. Vyriškis rankomis po A. suduoto smūgio nesilaikė už jokios kūno vietos. Kol A. bendravo su vyriškiu, L., kuri stovėjo toliau nuo jos, liepė ateiti prie jos. L. buvo priėjusi, tačiau vėl nuo jos nuėjo ir vis kažką, gestikuliuodama rankomis bandė aiškinti. L. buvo neblaivi, nuo jos juto sklindantį alkoholio kvapą. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo kaip kas įvyko. Kol, sėdėdama tarnybiniame automobilyje, rašė pareiškimą, vyriškis visą laiką sėdėjo netoliese ant šaligatvio. Baigus rašyti pareiškimą, vyriškis ne kartą jai kartojo, kad jei ji rašys pareiškimą, tai ir jis rašys. Ne kartą vyriškis jai sakė: „Tu nežinai kas aš?!“. Vyriškį dėl kurio viskas įvyko, žino iš matymo, pažįsta jo mama, žino kur ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo vardo ir pavardės nežinojo, bet dabar – po įvykių žino, kad tai – V. P.. Pareiškimo dėl A. būtų nerašiusi, tačiau vyriškis elgėsi netaktiškai, arogantiškai. Vis teigė, kad jo elgesys vaikų atžvilgiu yra normalus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 16 d. apklaustas liudytojas S. J. paaiškino ( t. 1, b. l. 123-126), kad dirba Utenos aps. VPK Ignalinos r. PK RS tyrėju. 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. 30 min., dirbant su Utenos apsk. VPK Ignalinos r. PK RS tyrėju L. V. iš Utenos apsk. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos (duomenys neskelbtini) metų sūnų smaugė nepažįstamas vyras, kuris taip pastūmė ir kitą vaiką. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) buvo susirinkusi vaikų ir suaugusių. Stadione buvo pranešėja I. B., jos sūnūs: A. ir I. V., vaikų tėtis – A. V., L. T., jos sūnus N. Š. ir sutuoktinis J. T. bei V. P.. Pranešėja paaiškino, kad jos sūnus A. žaidė stadione ir žaisdamas netyčia kamuoliu pataikė mažesniam vaikui, o tai pamatęs vyriškis, kurio vardo ir pavardės neįvardijo, sugriebė jos sūnui stipriai už kaklo, liepė atsiprašyti mažesnio vaiko. L. T. nurodė, kad jos vaikui taip pat buvo nubrozdinta ties juosmeniu dešinėje pusėje, tačiau ji pareiškimą rašyti atsisakė. V. P. paaiškino, kad atbėgo A. mama su tėčiu, jį užsipuolė ir A. tėtis du kartus sudavė jam į kairę kaklo pusę. Toliau bendraujant su V. P., jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dirba su vaikais. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), išėjo pasivaikščioti, atėjo į stadioną pabėgioti. Stadione žaidė vaikai, A. pasiūlė pažaisti, jis sutiko. Žaidžiant, A. kamuoliu per stipriai pataikė mažesniam vaikui į ausį, todėl A. liepė atsiprašyti mažesnio vaiko, tačiau jam į tai nesureagavus, sugriebė jam už kaklo. Netrukus atėjo A. tėtis, jį ramino, laikėsi nuo jo per atstumą, tačiau konflikto metu A. tėtis sudavė jam du kartus į kairę kaklo pusę. V. P., liesdamas sau kairę kaklo pusę, liepė pasižiūrėti ar nieko nemato. Apžiūrėjus V. P. kaklo kairę pusę, jokių sužalojimų nesimatė. V. P. nurodė, kad jei A. mama rašys pareiškimą, tai ir jis turi teisę rašyti. Pasiteiravus pastarojo ar vartojo alkoholį, V. P. nurodė, kad vartojo vakare. Alkotesteriu patikrino blaivumą. Alkotesteriu V. P. buvo nustatytas 0.19 neblaivumas. Kadangi A. mama I. B. parašė pareiškimą, todėl V. P. irgi pageidavo parašyti pareiškimą. Kolega L. V. priėmė iš V. P. pareiškimą. Liudytoju V. P. apklausiamas nesutiko, motyvuodamas, kad parodymus nori pateikti dalyvaujant advokatui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 3 d. apklaustas liudytojas L. V. paaiškino (t.1, b. l. 129-131), kad dirba Utenos aps. VPK Ignalinos r. PK RS tyrėju. 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. 30 min., dirbant su Utenos apsk. VPK Ignalinos r. PK RS S. J. iš Utenos apsk. VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos (duomenys neskelbtini) metų sūnų smaugė nepažįstamas vyras, kuris taip pastūmė ir kitą vaiką. Su S. J. atvykus į įvykio vietą, esančią, (duomenys neskelbtini) buvo pranešėja I. B., jos sūnūs A. ir I. V., L. T., jos sūnus N. Š., A. ir I. V. tėvas – A. V., L. E., V. P.. Bendraujant su I. B., ji paaiškino, kad jos sūnus A. stadione, žaidžiant vienam iš mažesnių vaikų pataikė kamuoliu, o vyriškis – V. P. liepė jos sūnui vaiko atsiprašyti ir sugriebė jam stipriai už kaklo. V. P. paaiškino, kad stadione su vaikais žaidė futbolą, bežaidžiant, A. spirdamas kamuolį, juo pataikė vienam iš vaikų į veidą, todėl tai pamatęs, priėjo prie A., ir paėmęs ranka jam už kaklo, pasakė, kad taip daryti negalima. V. P. nurodė, kad A. išėjo ir netrukus parėjo su mama, o po keleto minučių atėjo A. tėtis, kuris prieš jį smurtavo. V. P., uždėdamas ranka sau kaklo kairėje pusėje, pasakė, kad „gavo“ du smūgius, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kolega S. J. priėmė pareiškimą iš I. B.. Bendraujant su V. P., pastarasis ne kartą patvirtino, kad jei A. mama rašys pareiškimą, tai ir jis rašys. Nurodė, kad galbūt vaiko atžvilgiu pasielgė negerai, „persistengė“. Pasiteiravus V. P. kaip A. tėtis smūgiavo ir kuo, V. P. nurodė, kad smūgiavo dešine ranka į veidą, bet pataikė į petį ir galimai sudavė du smūgius nuo kurių patyrė fizinį skausmą. Kolegai S. J., priėmus pareiškimą iš I. B., tarnybiniame automobilyje priėmė pareiškimą iš V. P.. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole veiksmą atliekantis pareigūnas nurodytas S. J., tačiau būna, kad prisijungus prie Integruotos baudžiamojo proceso sistemos su savo paskyra, vis tiek rodomas prieš tai buvęs prisijungęs prie sistemos pareigūnas. Iš V. P. priėmė pareiškimą, liudytoju jis apklaustas nebuvo, nes buvo susijaudinęs, parodymus dėstė nenuosekliai, norėjo pasitarti su advokatu. Buvo atlikta V. P. asmens apžiūra. Apžiūros metu sužalojimų ant V. P. kūno nenustatė. Įvykio metu buvo filmuota mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“.

Iš 2025-12-19 kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 97-101) matyti, apžiūrėti ir aprašyti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ užfiksuoti garo ir vaizdo įrašai: 1) įrašas Nr. PSS-20250804-215648UTC+0300 , kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, bendrauja su įvykio vietoje esančiais asmenimis; 2) įrašas Nr. PSS-20250804-215646UTC+0300,kuriameužfiskuotas policijos pareigūno bendravimas su V. P. ir V. P. įvykio aplinkybių paaiškinimas; 3) įrašas Nr. PSS-20250804-233457UTC+0300 kuriame užfiksuotas policijos pareigūno pokalbis su V.P.. pareigūnas L. V. prieina prie tarnybinio automobilio laukiančio V. P. ir pasiteirauja kaip A. tėtis priėjęs prie jo smūgiavo ir kuo? V. P. atsako: „Dešine ranka, į veido sritį. Bet aš laikiausi saugaus atstumo ir man pataikė į petį“. L. V.: Tai reiškia ne į veido sritį, o į petį smūgiavo. Pataikė į veidą?“ V. P.: „Aš adekvačiai atsitraukiau! Jis yra žemesnis.“ Pareigūnui, paklausus kiek kartų sudavė ir ar sukėlė fizinį skausmą V. P. nurodė: „Ko gero du kartus! Aišku, kad sukėlė!“ L. V. : Ar turite pretenzijų tam asmeniui, kuris smūgiavo?“. V. P.: „Taip“. Pareigūnui pasiteiravus ar pageidauja, kad asmuo būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka, V. P. į tai konkretaus atsakymo nepateikia. Pareigūnas L. V. paaiškina V. P., kad jei bus rašomas pareiškimas, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, reiks apsispręsti dėl civilinio ieškinio. V. P. paaiškina, kad atvažiuos su savo gynėju ir viską užpildys. Pareigūnas išsiaiškina, kad V. P. pageidauja rašyti pareiškimą; 4) įrašas Nr. PSS-20250804-235612UTC+0300, kuriame užfiksuotas pareigūno L. V. bendravimas su V.P. pildant procesinius dokumentus; 4) įrašas Nr. PSS-20250805-002612UTC+0300, kuriame fiksuotas pareigūno L. V. bendravimas su V. P. pildant procesinius dokumentus; 5) įrašas Nr. PSS-20250805-005613UTC+0300, kuriame užfiksuotas pareigūno L. V. bendravimas su V. P. pildant procesinius dokumentus.

Iš 2025 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (t. 1, b. l. 20-29) matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir neapimta, vaizdo kameromis įvykio vieta nefilmuojama.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino. Nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė. Paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) pradėjus šnekėtis su V. P. dėl įvykio, kai nukentėjusysis nuskriaudė jo sūnų, įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju V. P., pasikarščiavo, nesusivaldė ir „pakėlė ranką prieš pilietį“, delnu stumtelėjo nukentėjusįjį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą. Nuoširdžiai galisi dėl padaryto. Susitaikė su nukentėjusiuoju V. P., pateikė teismui tai patvirtinantį 2026 m. balandžio 10 d. rašytinį susitaikymą, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Naujų nusikalstamų veikų nedarys, nes veda kitą gyvenimo būdą – sportuoja, nevartoja, nerūko. Nukentėjusiojo V. P. atsiprašė, nukentėjusysis V. P. jam atleido, ikiteisminio tyrimo metu pateikto ieškinio nukentėjusysis V. P. atsisakė.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo V. P., liudytojų J. T., L. T., I. B., S. J., L. V., kaltinamojo A. V. parodymus, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime ir kitoje rašytinėje medžiagoje nurodytus duomenis, nustatė, kad kaltinamasis A. V. 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), tyčia dešinės rankos delnu stumtelėdamas V. P. į kairį petį, sukėlė nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta.

III. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir pagrindai

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju, teisme gautas 2026 m. balandžio 10 d. rašytinis kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiojo V. P. susitaikymas (t. 2, b. l.10), kuriuo A. V. ir V. P. prašo bylą nutraukti kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius, ir kuriame V. P. raštu atsisako ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. pareiškė ieškinį (t. 1, b. l. 75-78) dėl 5 200 Eur žalos (20 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės) atlyginimo. Kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė, patvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikšto ieškinio dėl 5 200 Eur žalos (20 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės) atlyginimo atsisako, su kaltinamuoju susitaikė, palaikė teismui pateiktą 2026 m. balandžio 10 d. rašytinį susitaikymą (t. 2, b. l.10). Kaltinamasis A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas tyčinis, baigtas. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina viena aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis praeityje teistas (2016 m. gruodžio 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2018 m. rugsėjo 12 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 11-19)), teistumas išnykęs. Baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 20-33), duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar priklausomybės ligas byloje nėra, nedirba (t. 2, b. l. 34-37), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 38). (duomenys neskelbtini) seniūnijos (t. 2, b. l. 46) charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis A. V. visiškai pripažino kaltę padarius nusikalstamą veiką, nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikšto ieškinio atsisakė, kaltinamasis A. V. ir nukentėjusysis V. P. susitaikė bei palaikė teismui pateiktą 2026 m. balandžio 10 d. rašytinį susitaikymą (t. 2, b. l.10) ir įvertinus aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei paties kaltinamojo parodymus, kad jis veda kitą gyvenimo būdą – sportuoja, alkoholio nevartoja, nerūko, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų visumai, kaltinamasis A. V., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta sąrašas baudžiamojo poveikių priemonių, kurios gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, be kita ko ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje (36– 40¹ straipsniai) numatytais pagrindais.

Kaltinamasis A. V. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą, teismas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

IV. Kiti klausimai

Informacijos laikmenos – CD-R kompaktiniai diskai (3 vnt.), CD laikmena su 2025 m. rugpjūčio 20 d. nukentėjusiojo V. P. apklausos metu garso ir vaizdo įrašu; policijos pareigūnų, mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 177-180), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 254 straipsnio 5 dalimi, 273, 297–298 straipsniais, 302, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam su nukentėjusiuoju susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą pagal V. P. civilinį ieškinį A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Informacijos laikmenas – CD-R kompaktinius diskus (3 vnt.), su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. V., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.