Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, nedirbantis,

1) 2020 m. spalio 21 d., Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais, M. M. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 9 mėn., įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

M. M., 2025 birželio 7 d., apie 3 val., kieme prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kartu su R. T., naudojo fizinį smurtą M. J. atžvilgiu, konflikto su nukentėjusiuoju metu jis su R. T. tampė M. J. už drabužių, po to jis spyrė M. J. į dešinės kojos šlaunį, nukentėjusiajam pagriuvus ant žvyruoto paviršiaus ir vėliau atsistojus, tuomet R. T. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinės pusės smilkinį, taip bendrais su R. T. veiksmais, padarė M. J. veido sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kaktoje, dešinio kelio sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais šioje srityje, bei odos nubrozdinimus dešinės plaštakos srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. R. T., 2025 birželio 7 d., apie 3 val., kieme prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kartu su M. M., naudojo fizinį smurtą M. J. atžvilgiu, konflikto su nukentėjusiuoju metu jis su M. M. tampė M. J. už drabužių, po to M. M. spyrus M. J. į dešinės kojos šlaunį, nukentėjusiajam pagriuvus ant žvyruoto paviršiaus ir vėliau atsistojus, tuomet jis dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinės pusės smilkinį, taip bendrais su M. M. veiksmais, padarė M. J. veido sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kaktoje, dešinio kelio sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais šioje srityje, bei odos nubrozdinimus dešinės plaštakos srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl jis nelabai prisimena, kaip viskas buvo. Jis sutiko, kad būtų pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad M. J. pažįsta, nes prieš kelis mėnesius jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Taip jie ir susipažino, kadangi jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 6 d., apie 19 val. jis su M. P. žvejojo (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio, kai jam paskambino M. J. ir pasiūlė susitikti, nes jis turėjo alkoholio butelį ir pasiūlė kartu išgerti. M. J. jų paklausė: „kur jie žvejoja“, jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ir M. J. atsakė, kad greitai atvažiuos pas juos. Jie susitiko, išgėrė alkoholio- vieną alaus butelį ir išvažiavo į miestą pasivažinėti. Nori pasakyti, kad M. P. visą laiką vairavo ir jis alkoholio nevartojo. Tada bevažinėjant jis paskambino R. T. ir pasiūlė kartu parūkyti cigaretės prie jo namų. Kai atvažiavo prie R. T. namų, R. T. atėjo, jie visi kartu parūkė cigaretės ir bendrai visi pasiūlė R. T. pasivažinėti po miestą. Tai po miestą važinėjo jis, M. P., R. T. ir M. J.. Jie važinėdami vieną kartą jau buvo nuvažiavę į naktinį klubą ,,(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje vartojo alkoholinius gėrimus, tada išgėrę dar kartą pavažinėjo, ir antrą kartą apie 2025 m. birželio 7 d., 3 nakties jau grįžo į naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje ir pasiliko ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, tiksliai nepasakys, išlipo iš automobilio parūkyti cigarečių, kai M. J. pradėjo lakstyti visur, elgtis neprognozuojamai, tai jis M. J. sakė, kad apsiramintų, galėjo patempti šiek tiek jo drabužius, ir kaire koja paspyrė lengvai M. J. kojas ar koją kažkurią, tiksliai nepasakys, bet M. J. griuvo ant žolės. Tada M. J. atsistojo, kai R. T. pasakė, kad ateitų čia, o M. J. nepaklausė, ir perbėgo per kelią, o R. T. jį nusivijo, ir delnu nesmarkiai trenkė M. J. į skruostą, į kurį tiksliai jis nepasakys, kadangi ne viską matė. Kaip M. J. vėl ant žolės nugriuvo, jis pasakyti negali, kadangi nematė, tik pamatė, kad kai atsistojo, M. J. pasiėmė ,,(duomenys neskelbtini)“ paspirtuką ir nuvažiavo, kur nuvažiavo, jis nežino. Po maždaug 10 min. R. T. paskambino kažkas, o kas tiksliai, nepasakys, bet pradėjo grasinti, kad atvažiuotų prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, nes juos sumuš, kad jie laukia ten, tačiau jie į tai nesureagavo ir išvažiavo trise į (duomenys neskelbtini) gatvėje R. T. priklausantį garažą. M. P. paleido važiuoti namo, ir liko tik jis, ir R. T., su kuriuo garaže pabaigė vartoti alkoholinius gėrimus, ir po kurio laiko jie išsiskirstė. Įvykio metu buvo tik jis, R. T., M. P. ir M. J.. D. P. tikrai nebuvo, pirmą kartą girdi apie jį, jis D. P. nepažįsta. R. T. ir M. P. yra jo bendradarbiai. Jokių sužalojimų ant M. J. jis nepastebėjo, ir guzo ties smilkiniu nematė taip pat, M. J. nesakė, kad jaučia fizinį skausmą. Jokio fizinio smurto prieš M. J. nenaudojo nei jis, nei R. T.. Pripažįsta, kad galėjo temptelėti M. J. už drabužių, ir paspirti per jo kojas, bet fizinio skausmo jis M. J. nesukėlė. 2025 m. birželio 14 d., M. J. su savo atstovu, bent jau taip jis prisistatė, ir jis su R. T. susitiko pakalbėti dėl žalos atlyginimo. M. J. su R. T. kažką pasirašė ir R. T. pervedė 2000 eurų į M. J. sąskaitą. Visas šitas bendras pokalbis įvyko, kad jie atlygintų M. J. patirtą moralinę žalą, o jis nebeturėtų pretenzijų jiems ir ikiteisminį tyrimą nutrauktų. Kadangi jis su tokia nurodyta suma nesutiko, tai jokios sumos M. J. nepravedė. Papildomai apklaustas M. M. parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina ir prašo jais vadovautis. Papildomai nori pasakyti, kad šiuo metu visiškai nebepalaiko jokio kontakto su M. J.. Su R. T. dar vis truputį bendrauja. Patvirtina, kad 2025 m. birželio 7 d., įvykio metu jokio D. P., priėjusio prie M. J., nebuvo, taip pat jokio kito nepažįstamo asmens prie M. J. priėjusio nebuvo. Viso įvykio metu buvo tik jis, R. T., M. P. ir M. J.. Nori pasakyti, kad M. J. civiliniame ieškinyje nurodytos sumos - 1000 eurų - jis visos atlyginti negalės, kadangi augina vaiką (duomenys neskelbtini) ir tam turi papildomų išlaidų (t. 2, b. l. 127-130, 133-135, 143-144).

Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, visos juose nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Kaltinamasis pripažino savo veiksmus nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu – tampė jį už drabužių, o vėliau įspyrė į dešinės kojos šlaunį. Patvirtino, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholį. Nurodė nežinantis, ar alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau manantis, jog, jei tąkart būtų buvęs blaivus, įvykio nebūtų buvę. Paaiškino, kad su nukentėjusiuoju anksčiau apie du mėnesius dirbo kartu, tačiau iki įvykio nieko nežinojo apie jo psichinę sveikatą. Negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė su nukentėjusiuoju, nurodė, kad tiesiog taip padarė, ir pripažino, jog toks elgesys buvo netinkamas. Taip pat nurodė, kad po įvykio su M. J. nebebendrauja, su juo nesikalba ir nepageidauja jo atsiprašyti. Paaiškino, kad nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, jį išlaiko gyvenimo draugė, su kuria gyvena apie vienus metus. Nurodė, kad dabartinė gyvenimo draugė nėra jo vaiko motina, vaiko išlaikymui lėšų neteikia. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu neturi planų ateičiai, priklausomybės alkoholiui neturi. Dėl pareikštų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nurodė, kad prašomų priteisti sumų nemokės, nes neturi tam pajamų. Kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl įvykio, tačiau nukentėjusiojo M. J. atsiprašyti neketina. Paaiškino, kad šiuo metu nedirba, nes dirbti nenori. Taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu neteigė, kad po jo spyrio nukentėjusysis nejautė skausmo, o tik paaiškino, kad nukentėjusysis jam nesakė jaučiantis skausmą. Pripažino, kad savo veiksmu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis nurodė, kad dėl žalos atlyginimo buvo bendraujama su nukentėjusiojo broliu, tačiau jis nukentėjusiajam jokios žalos neatlygino ir atlyginti neketina. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas priteistų iš jo atlyginti žalą nukentėjusiajam, tuomet spręstų, kaip elgtis. Taip pat pripažino, kad savo veiksmais galėjo padaryti nukentėjusiajam moralinės žalos, tačiau nurodė, jog jokių pinigų jam nemokės.

Kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Jis sutiko, kad teismo posėdyje būtų pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad M. J. pažįsta, kadangi jis buvęs bendradarbis. Prieš mėnesį laiko išėjo iš darbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, dirbo (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 6 d., vakare su juo susisiekė mobiliuoju telefonu M. P., ir kvietė išeiti į lauką kartu parūkyti cigarečių. M. P. kartu su M. J. ir M. M., tikslios pavardės nepasakys, bet gali būti, kad M. M. atvažiavo prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jie visi kartu parūkė, ir nusprendė skirstytis, kai M. P. pasiūlė visiems kartu važiuoti į miestą pasivažinėti. Tada jis parėjo namo, persirengė, ir įsėdo į jų automobilį, ir jie kartu išvažiavo pasivažinėti. Važinėjo visur ir apie 3 nakties nuvažiavo prie klubo ,, (duomenys neskelbtini)“. Pačiame klube nebuvo, bet buvo prie klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, ir automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo jis, M. J. ir M. M., M. P. alkoholinių gėrimų nevartojo, kadangi jis vairavo automobilį. Tada po kurio laiko išlipo visi parūkyti, kai M. J. pradėjo provokuoti visus. Pradėjo elgtis vaikiškai, aplinkui bėgiojo, jie bandė jį nuraminti, o M. J. jų neklausė. Tada M. M. M. J. nestipriai spyrė per kojas, dėl ko jis nugriuvo ant žolės. Atsistojus M. J., jis priėjo ir nestipriai vieną kartą jam sudavė dešinės rankos delnu į dešinį skruostą, sakydamas, kad apsiramintų. Jokių sužalojimų ant M. J. kūno jis nematė, nubrozdinimų ar gumbo ties smilkiniu jis taip pat nematė. Su M. M. M. J. už drabužių netampė. Jokio kitokio fizinio smurto jis prieš M. J. nenaudojo, pripažįsta, kad sudavė vieną kartą delnu M. J. į skruostą. Nemano, kad nuo tokio smūgio galėjo sukelti M. J. fizinį skausmą. Po suduoto smūgio su delnu M. J. į dešinį skruostą, jis tik į M. J. pažiūrėjo, kai M. J. nuėjo, pamatė, kaip M. J. pasiėmė ,,(duomenys neskelbtini)“ paspirtuką ir nuvažiavo. Kur nuvažiavo, jis nežino. Tik po 10 min. jam paskambino M. J. iš kito telefono numerio ir pradėjo grasinti, kad atvažiuotų prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, nes jiems bus blogai, juos užmuš, tačiau jie į tai nesureagavo ir išvažiavo trise į (duomenys neskelbtini) gatvėje jam priklausantį garažą. M. P. paleido važiuoti namo, ir liko tik jis ir M. M., su kuriuo garaže pabaigė vartoti alkoholinius gėrimus, ir po kurio laiko jie išsiskirstė. Įvykio metu buvo tik jis, M. M., M. P. ir M. J.. D. P. jis nepažįsta, jo įvykio vietoje tikrai nebuvo. 2025 m. birželio 8 d., jis parašė M. J. į programėlę ,,messenger“, ,,labas“, nes norėjo pasiteirauti, kaip jo sveikata, kaip jisai jaučiasi, tačiau M. J., peržiūrėjęs jo žinutę, jam nieko neatsakė. Dėl savo suduoto vieną kartą smūgio dešinės rankos delnu M. J. į dešinį skruostą, jis gailisi. Papildomai apklaustas R. T. parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, prašo jais vadovautis. Papildomai nori pasakyti, kad 2025 m. birželio 14 d., 20.44 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su M. J. dėl 2025 m. birželio 7 d., įvykusio įvykio. Kartu dalyvavo ir M. J. brolis D. J., kuris atstovavo M. J.. Pasirašė su M. J. raštišką susitarimą dėl susitaikymo, kurį pateiks po apklausos, ir kad sutinka atlyginti M. J. jo nurodytą moralinės žalos sumą 2000 eurų. Tą dieną jis pravedė bankiniu pavedimu 2000 eurų į M. J. nurodytą sąskaitą, ir taip jie atsiskaitė. M. J. patvirtino, kad pretenzijų jam nebeturi, kartu rankas suspaudė, ir jie susitaikė. Po susitaikymo jie ryšio nebepalaiko, nebekontaktuoja. Taip pat nori patvirtinti, kad 2025 m. birželio 7 d., įvykyje prie naktinio klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ visą laiką buvo tik jis, M. J., M. M. ir M. P., jokio D. P. ten nebuvo, kaip ir nebuvo niekas nepriėjęs nei prie jų, nei prie M. J. (t. 2, b. l. 74-77, 79-81, 86-88, 92-93).

Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad yra kaltinamas tuo, jog sudavė nukentėjusiajam M. J. smūgį į dešinės pusės smilkinį. Paaiškino manantis, kad šiuo smūgiu fizinio skausmo nukentėjusiajam nesukėlė, nes smūgis buvo nestiprus. Taip pat nurodė, jog, jo nuomone, specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti ne nuo jo suduoto smūgio, o nukentėjusiajam nukritus nuo elektrinio paspirtuko. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu buvo vartojęs alų ir buvo apsvaigęs, o konfliktas, jo manymu, kilo dėl alkoholio vartojimo. Nurodė prisimenantis, kad nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu į žandą arba smilkinio sritį, o ne kumščiu. Patvirtino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, ir paaiškino, jog tokius pačius parodymus buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad nukentėjusiajam sudavė delnu, o ne kumščiu. Kartu pažymėjo, kad dėl praėjusio laiko visų įvykio aplinkybių tiksliai nebeprisimena, todėl neatmetė galimybės, jog nukentėjusiajam galėjo suduoti ir kumščiu, dėl ko savo kaltę pripažįsta visiškai. Taip pat nurodė, kad savo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu vertina neigiamai. Paaiškino, kad kitų asmenų atžvilgiu smurto nevartoja, smurto nenaudoja ir šeimoje, o šis įvykis buvo vienintelis atvejis, kai jis smurtavo prieš M. J.. Nurodė, kad šeimoje santykiai yra geri, o kilusios problemos sprendžiamos be smurto. Kaltinamasis paaiškino, kad po įvykio su nukentėjusiuoju nebebendrauja, tačiau yra jam sumokėjęs 2 000 Eur, atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai pripažįsta savo kaltę ir atsakomybę dėl įvykio. Taip pat nurodė pripažįstantis pareikštus civilinius ieškinius.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patikslino pareikštą civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo M. M. jo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad patikslintas civilinis ieškinys reiškiamas tik kaltinamajam M. M.. Nurodė, jog neturtinė žala jam buvo padaryta dėl to, kad po įvykio jam tapo sunku susirasti darbą, o jo darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pratęsta. Taip pat paaiškino, kad po įvykio kilo konfliktų su M. M., jam nepavyko susigrąžinti darbe likusių daiktų, darbovietėje susidarė įtempti santykiai, todėl darbo sutartis nebuvo pratęsta. Nurodė, kad iš darbo savo noru neišėjo. Paaiškino, jog šiuo metu nedirba, gyvena iš socialinės pašalpos, gyvena kartu su mama, tėčiu ir broliu bei ieško darbo, tačiau jo susirasti nepavyksta. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad po įvykio jautė fizinį skausmą, turėjo nubrozdinimus kaktos prie smilkinio ir kojos srityse, o skausmą jautė apie dvi savaites. Paaiškino, kad kaltinamasis R. T. jo atsiprašė ir atlygino padarytą žalą, sumokėdamas 2 000 Eur, todėl jam jokių pretenzijų nebeturi, o kaltinamasis M. M. žalos neatlygino ir jo neatsiprašė. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad jo darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pratęsta būtent dėl konfliktų su kaltinamuoju M. M.. Paaiškino, kad dėl jo atliekamo darbo jokių priekaištų nebuvo pareikšta. Taip pat nurodė, jog dirbdamas turėdavo su grindų plovimo mašina pravažiuoti pro kaltinamąjį M. M.. Nukentėjusysis nurodė, kad jo darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neterminuota. Paaiškino, kad po darbo santykių pasibaigimo su bendrove nebesusisiekė. Taip pat nurodė, jog po įvykio jam reikėjo vartoti vaistus, vėliau vykti į gydymo įstaigą. Paaiškino, kad po įvykio atsirado baimė išeiti iš namų, nes bijojo, kad gali kas nors atsitikti. Nurodė, kad kelias dienas po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo ir širdies. Taip pat paaiškino nebeprisimenantis, ar įvykio metu buvo suplėšyti jo drabužiai, ir nurodė, kad po įvykio jokių sveikatos komplikacijų nekilo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam yra nustatyta psichikos negalia, dėl kurios jis lankosi pas šeimos gydytoją ir vartoja paskirtus vaistus. Nurodė, kad po įvykio jam buvo labai sunku, tapo sunkiau mąstyti ir kalbėti, todėl lankėsi pas gydytojus, tačiau dėl patirto įvykio jam skiriamas medikamentinis gydymas nebuvo koreguotas. Taip pat paaiškino, kad su darbovietės vadovu sutarė gerai, tačiau, jo manymu, darbo sutartis nebuvo pratęsta dėl po įvykio kilusių trukdžių ir atsiradusios baimės darbe padaryti klaidų. Nurodė, kad tokią emocinę būseną siejo su kaltinamaisiais R. T. ir M. M., nes jų bijojo ir dėl to nebegalėjo dirbti. Paaiškino, kad būtent dėl šios emocinės būklės reiškia civilinį ieškinį kaltinamajam M. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ne kartą yra dirbęs (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo R. T., M. P., ir M. M., jo vardas tikriausiai M. M., pavardės nežino, susirašinėjimų programėlėje „messenger“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, jis jį taip ir vadina, su kuriais jis bendrauja. 2025 m. birželio 6 d. apie 21-22 val. jis susitiko su R. T., M. P. ir M. M. prie tvenkinio (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo su taksi „(duomenys neskelbtini)“, nes jį ten pasikvietė „(duomenys neskelbtini)“. Kai atvažiavo, tai vaikinai jau buvo prie tvenkinio, buvo su automobiliu „Volkswagen“, kitų duomenų nežino, (duomenys neskelbtini) spalvos. Automobilį vairavo M. P.. Jie išgėrė po butelį alaus. Nakties metu, gal apie kokią trečią ar ketvirtą valandą, nuvažiavo į naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Visi sakė, kad važiuoja pažiūrėti į merginas. Kai išlipo iš automobilio į kiemą, tai jis nusprendė, kad nori eiti į namus. Norėjo pasiimti savo kuprinę, kuri buvo automobilyje „Volkswagen“ ir eiti į namus. Jie nenorėjo išleisti M. J. į namus, sako: „išgerk taurelę“. Dar važinėjant automobilyje, R. T. vadino jį (duomenys neskelbtini), sako: „išgerk, (duomenys neskelbtini)“. Tai sakydamas, R. T. trenkė jam į pakaušį, jam skaudėjo. R. T. sėdėjo kartu su juo galinėje sėdynėje, o „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo priekinėje sėdynėje. Kai R. T. jam trenkė į pakaušį, tai buvo lyg trys kartai, jie sėdėjo automobilyje, o automobilis buvo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Tada jie išlipo iš automobilio. R. T. jo kuprinę padėjo į automobilio „Volkswagen“ galą, o jis norėjo pasiimti kuprinę ir eiti į namus, todėl ir kilo tas konfliktas. Jis pasiėmė savo kuprinę iš automobilio ir pradėjo bėgti link savo namų, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jį pasivijo R. T. su „(duomenys neskelbtini)“, ir pradėjo tampyti jį už drabužių, kažkuris iš jų sugriebė rankomis už jo kojos (nepamena kurios kojos), ją patraukė į save, dėl ko jis nugriuvo ant asfalto arba žvyro, tiksliai nepamena, koks buvo pagrindas. Griūdamas susižalojo dešinės kojos kelį, jį susimušė ir nusibrozdino. Kai atsistojo, pamatė, kad priėjo pažįstamas D. P.. Jis su D. P. prieš kelis metus yra dirbęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbo (duomenys neskelbtini). Iš kur ten atsirado D. P., jis nežino. Galbūt jis yra pažįstamas su R. T., M. P. ir „(duomenys neskelbtini)“, gal jį pasikvietė, nežino. D. P., priėjęs prie jo, sudavė jam dešinės rankos kumščiu vieną kartą į galvą ir pataikė į kaktos dešinę pusę ties smilkiniu. Jam labai skaudėjo, toje vietoje atsirado guzas. D. P. amžiaus, gyvenamosios vietos ar kitų duomenų nežino, jis „facebooke“ pasivadinęs „D. P.“. Ji nežino, kodėl D. P. jį mušė, bet jie niekada nesutarė. Jis visada prie M. J.kibo. Jis nežino, kodėl R. T. ir „(duomenys neskelbtini)“ nenorėjo, kad jis išeitų į namus, gal jie norėjo, kad pirktų jiems alkoholį, nes tą vakarą davė jiems pinigų, du kartus po dvidešimt eurų, tie pinigai buvo skirti alkoholiui. Tie asmenys jį sumuša pirmą kartą. Jį mušė prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, bet ne prie klubo durų, o truputį atokiau, automobilių stovėjimo aikštelėje. Tai buvo apie 3 val. - 4 val., gal labiau apie 3 val. Jis, kai grįžo į namus, tai jį pamatė brolis T. J., kuris patarė jam kreiptis į ligoninę, kad apžiūrėtų. Jis kreipėsi į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo ir jam nustatė sumušimus, bet tiksliai diagnozės nežino, tik pasakė, kad nėra lūžių. Ar kas nors matė, kaip jį mušė, tiksliai nežino, bet galvoja, gal turėjo matyti klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, nes jis buvo išėjęs į kiemą ir šaukė: „baikit“. M. P. jam nieko nepadarė, jis tik vairavo automobilį. Alkoholio jis negėrė. Papildomai apklaustas M. J. parodė, kad ankstesnius parodymus prisimena, iš dalies tvirtina. Papildomai nori pasakyti, kad D. P. įvykio vidurnaktį buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ naktiniame klube, kai jis su M. M. ir R. T., M. P. stovėjo lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje, iš klubo išėjo D. P., ir priėjo prie jo. Jis priėjęs pasakė: ,,sveiki. Kas gero'“, o už jo stovėję M. M., R. T. ir M. P. sako D. P.: ,,muškit jį“. Tačiau D. P. tik, suėmęs jį su dešine ranka už jo striukės ties jo pečiais, pasijuokė ir nuėjo atgal į naktinį klubą ,, (duomenys neskelbtini)“. Savo ankstesniuose parodymuose minėjo, kad D. P., priėjęs prie jo, sudavė jam dešinės rankos kumščiu vieną kartą į galvą ir pataikė į kaktos dešinę pusę ties smilkiniu, tačiau nori pasakyti, kad tvirtina dabartinius parodymus, kuriuose sako, kad D. P. jokių smurtinių veiksmų prieš jį neatliko, jokio fizinio skausmo nesukėlė. Atsiradęs gumbas jo kaktoje buvo R. T. ir M. M. smurtinių veiksmų padariniai. Papildomai apklaustas M. J. parodė, kad ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina ir prašo jais vadovautis. Papildomuose parodymuose nori tvirtinti, kad M. M. jį pagriovė, dešine koja spiriant jam į dešinės kojos šlaunį, dėl ko jis pagriuvo ant žvyruoto paviršiaus, ir tokiu būdu atsirado jam sužalojimai kaip poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, veido sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva kaktoje ir dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu. Kaip atsirado odos nubrozdinimas dešinės plaštakos srityje, jis nepasakys, nes neatsimena. R. T. jam dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą į dešinės pusės smilkinį, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Daugiau smurtinių veiksmų prieš jį neatliko. Po apklausos pateiks patikslintą civilinį ieškinį 400 eurų sumai M. M. ir, jeigu jis šią sumą atlygins, jam pretenzijų nebeturės ir galės susitaikyti (t. 1, b. l. 42-45, 46-49, 50-53).

2025 m. birželio 10 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. J. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kaktoje, dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais šioje srityje, bei odos nubrozdinimai dešinės plaštakos srityje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, ar paviršiumi, galimai tokiais suduodant, į tokius atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad M. J. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu M. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų M. J. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 57-58).

Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo (duomenys neskelbtini). Jie gyvena tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 7 d. apie 3 val. 30 min. M. J. grįžo į namus iš miesto. Pamatė, kad jam ant kaktos dešinėje pusėje yra guzas. Paklausė, kas nutiko. M. J. atsakė, kad jį sumušė. Nepasakė, kas mušė, tik pasakė, kad sumušė ir viskas. Kadangi guzas buvo kaktoje, netoli smilkinio, tai patarė M. J. kreiptis į medikus, kartu nuvyko į Panevėžio ligoninę, kur apžiūrėję medikai M. J. nustatė tik sumušimus, stipresnių sužalojimų nenustatė ir išleido į namus. Jokio išrašo neišdavė. Kai M. J. grįžo į namus, tai M. J. nuolatos į jo telefoną kažkas skambinėjo. M. J. bandė nuo jo slėpti telefoną, bet jis labai susinervino pamatęs sumuštą brolį. Klausė jo, kas skambina, M. J. atsakė, kad tas, kas jį sumušė. Vardo nepasakė. Jis pagriebė iš M. J. telefoną ir atsiliepė. Kai pakėlė ragelį, tai kalbėjo jam nepažįstamas vyriškas balsas, tas vyras juokėsi, sakė „ką tu?“. Jis susinervino, supratęs, kad skambina tas, kuris sumušė M. J. ir iš to juokiasi. Pasakė „susitinkam, (duomenys neskelbtini)“. Jam atsakė, kad gali susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, bet jis nėjo prie jokios parduotuvės, taip iš pykčio pasakė, kad susitiksim, o iš tikrųjų lydėjo M. J. į ligoninę. Tą naktį M. J. jam nieko nepasakojo, bet vėliau pasakė, kad jį sumušė buvę bendradarbiai, sakė, kad mušė keli bendradarbiai, o vienas iš jų yra D. P.. Jis D. P. pažįsta, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to jį žino. Prieš tris metus jis su D. P. turėjo konfliktą, kurio metu D. P. jį sumušė. Tada jis rašė pareiškimą, bet D. P. nebuvo nuteistas, pritrūko įrodymų. Nori pasakyti, kad M. J. turi (duomenys neskelbtini), tik nepamena, kokia liga jam diagnozuota, bet jis nėra neveiksnus, tiesiog turi lengvą sutrikimą. Jis nepažįsta M. J. bendradarbių „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų, žino tik D. P.. D. P. gyvenamosios vietos adreso nežino, jam virš (duomenys neskelbtini) metų. Kodėl tie asmenys sumušė M. J., jis nežino. Pats nieko nematė, tik matė jį jau sumuštą, kai grįžo į namus. Matė, kad ant M. J. kaktos ties smilkiniu yra guzas, kitų sužalojimų vakar nepastebėjo, bet vėliau pamatė, kad dar yra nubrozdintas dešinysis kelis (t. 1, b. l. 104-107).

Liudytojas M. P. parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tame pačiame darbe dirba ir M. M. su R. T.. M. J. dirbo tame pačiame darbe (duomenys neskelbtini), bet jis maždaug prieš mėnesį išėjo iš darbo. 2025 m. birželio 6 d., vakare, dar nebuvo prietemos, jis su M. M. žvejojo (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio. M. J. susirašė su M. M., kad M. J. atvažiuos iki jų, taip praleisti laiką. M. J. atsivežė alkoholinio alaus butelį ir abu su M. M. išgėrė. Jis alkoholinių gėrimų nevartojo, kadangi vairavo automobilį. Kadangi buvo prietema, žuvys jiems nebekibo, tai sugalvojo, kad važiuos pasivažinėti po miestą. Jis parašė R. T., kad išeitų į kiemą parūkyti cigarečių. Jie privažiavo prie jo namų, kartu parūkė ir pasiūlė R. T. prisijungti kartu pasivažinėti po miestą. Jie važinėdami vieną kartą nuvažiavo į naktinį klubą ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, ten kurį laiką pabuvo, M. M., M. J. ir R. T. vartojo alkoholinius gėrimus. Tada 2025 m. birželio 7 d., apie 3 nakties vėl važiavo pasivažinėti po miestą ir jau antrą kartą grįžo į naktinį klubą ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje jie vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, tiksliai nepasakys, išlipo iš automobilio parūkyti cigarečių, kai M. J. pradėjo kalbėti nesąmones, lakstė aplinkui, pradėjo elgtis neprognozuojamai. Jis nematė, ar M. M. su R. T. galėjo tampyti M. J. už drabužių, bet pamatė kaip M. M. nesmarkiai koją pakišo M. J., ir todėl jis pargriuvo ant žolės. M. J. atsistojęs nubėgo į kitą gatvės pusę, kai R. T. jį pasigavo, ar trenkė jis delnu M. J., jis nematė, tik jam pasakė pats R. T., kad nesmarkiai trenkė delnu, kad M. J. apsiramintų. Iš naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ išbėgo apsauginis, kuris pasakė ,,nebelieskit jo“. Apsauginis, kai pamatė, kad M. J. eina link paspirtuko ,,(duomenys neskelbtini)“, jis grįžo atgal į naktinį klubą ,,(duomenys neskelbtini)“, o pats M. J. išvažiavo su paspirtuku. Po maždaug 30 min. kažkas bandė susisiekti su R. T. ir M. M. dėl M. J., bet jie nesureagavo, ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. garažus. Jis paleido R. T. su M. M. prie garažo ir pats namo parvažiavo. Nori pasakyti, kad jokių sužalojimų ant M. J. veido jis nematė, taip pat ir gumbo nematė ties smilkiniu. Jokio fizinio smurto panaudoto prieš M. J. jis nematė (t.1, b. l. 110-113).

Liudytojas D. J. parodė, kad prisimena, įvykį nutikusį 2025 m. birželio 6 d., jo (duomenys neskelbtini) M. J.. 2025 m. birželio 7 d., jis asmeniškai sužinojo iš (duomenys neskelbtini) pasakojimo. (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad 2025 m. birželio 6 d., vakare tarp 20-00 val. laikotarpiu jis ir 3 ,, (duomenys neskelbtini)“ bendradarbiai R. T., M. M. ir M. M. giminaitis, važinėjosi kartu automobiliu ir vartojo alkoholinius gėrimus - alų, tik vairuotojas negėrė. Gėrimais pavaišino M. J. už pasivažinėjimą kaip pramogą. Galiausiai jie sustojo prie naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje pabūti ir stovėjo, išlipę aplink automobilį, ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, dėl neaiškios priežasties R. T. puolė M. J. vienąkart kumščiu į galvos sritį - kaktą, netoli smilkinio. M. J. nukrito ant grindinio ir susitrenkė ranką, koją, ir galimai buvo praradęs sąmonę. M. J. teigimu, kai jis atgavo sąmonę, norėjo iš įvykio vietos pasišalinti, pasiimdamas kuprinaitę iš automobilio salono, tačiau M. M. jam trukdė pasiimti kuprinę, teigdamas, kad „niekur neik“. Suėmęs už džemperio, traukė nuo automobilio. M. J. nušlubavo į kitą automobilio pusę ir atsidarė dureles, pasiėmęs kuprinę, išėjo ir už kelių šimtų metrų išsikvietė ,,(duomenys neskelbtini)“, ar jis iš karto važiavo į ligoninę, ar namo tiksliai nepasakys, nes nebeatsimena. 2025 m. birželio 7 d., jis grįžo į (duomenys neskelbtini), ir paskambino motina, kuri jam pranešė apie vakarykštį įvykį. Jis paskambino (duomenys neskelbtini) M. J., kuris papasakojo apie įvykio aplinkybes. Kai sužinojo apie įvykį, nusivežė (duomenys neskelbtini) M. J. į policijos komisariatą pareiškimo registravimui. Tą dieną budinti pareigūnė (duomenys neskelbtini) užregistravo jų pareiškimą, tai buvo savaitgalis. Prasidėjus tyrimui, tai po kelių dienų po įvykio, pirmadienį, antradienį bandė R. T. susisiekti su jo (duomenys neskelbtini) M. J., skambinėdamas jam į mobilų telefoną. Tai sukėlė jam baimę. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į jį ir klausė, kaip jam elgtis, jis baiminosi, kad yra persekiojimas. Pasakė, kad duotų numerį, kuriuo bando su juo susisiekti. Jis paskambino R. T. ir pasakė, kad savaitgalį buvo užregistruotas pareiškimas ir buvo pasakyta, kad reikia nuvykti medicininei apžiūrai, į kurią jie ir nuvyko. Kelios valandos po skambučio R. T. atsiuntė žinutę M. J., kurioje buvo parašyta: ,,M. J., gal nereikia tų teismų, jis labai gailisi, ką padarė, galbūt gali duoti tau 1000 eurų ir jie susitaikys, nenori teistumo, turi mažametį sūnų“. Kitą dieną jam paskambino M. M. ir pradėjo teigti, kad jis išsigalvoja dalykus be reikalo, kad niekas neįvyko, kad įvyko, bet M. J. pats kaltas. Jis M. M. pasakė, koks pavojus galėjo kilti M. J. sveikatai, o jis M. M. atsakė: ,,išsigalvoji, nebesvaik, pats fantazuoji“. Pareiškimo pateikimo dieną išsisaugojo M. M. žinutes, jas nufotografuodamas kitu įrenginiu. Po to, kai M. M. ir R. T. sužinojo, kad kreipėsi į teisėsaugą, ,,Facebook“ istorija buvo ištrinta. Kitomis dienomis pakartotinai bandė susisiekti su juo ir siūlė susitaikyti. Pirminis jo siūlymas buvo 1000 eurų, bet jis pasitarė su (duomenys neskelbtini) M. J. ir jam pasiūlė susitaikyti su R. T. už 2000 eurų. 2025 m. liepos 14 d., bendru sutarimu sutarė susitikti priešais ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Buvo jis, M. J., R. T. ir M. M.. M. M. paklausė jų, ar jie turi žinučių įrodymus, taip darydamas nuorodą į tas žinutes, kurias siuntė užpuolimo naktį, kai M. J. pabėgo. Pasakė, kad nesupranta apie kokias žinutes jis šneka, nors turėjo tas žinutes išsisaugojęs. Paklausė, ar jie apgailestauja, kaip pasielgė, ar nori susitaikyti su M. J.ir gali pasitikėti, kad šitas dalykas bus pabaigtas, ir ar yra pasirengę atlyginti žalą. M. M. pasakė, kad dėl nieko nesigaili, jis neprisidėjo prie situacijos, o R. T. pervedė pinigus M. J., atsiprašė ir rodė nuoširdų elgesį ir susitaikė. Viskas yra užfiksuota vaizdo medžiagoje, kurią pateiks tyrėjai po apklausos. M. J. minėjo, kad buvo D. P.. Jis buvęs bendradarbis. M. J. ir D. P. turėjo konfliktinę situaciją prieš keletą metų. Jis kaip supranta, D. P. dabar dirba naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir kai M. J. nukrito, jis buvo priėjęs prie M. J. ir nieko jam nedarė, tik persimetė keliais žodžiais su R. T., ir išėjo. Kai M. J. atsistojo ir pamatė, kad priešais stovi D. P. ir R. T., galėjo tuo laiku pagalvoti, kad D. P. irgi galėjo tapti kaltininku. Ant M. J. sužalojimus matė, kaip šlubavimą, rankų nubrozdinimai, randas ant kaktos, kuris netoli smilkinio, guzą ant galvos. R. T. rodė nuoširdumą, jis žalą atlygino, pretenzijų M. J. jam nebeturi, o M. M. savo veiksmų nepripažino, visą laiką elgėsi nepagarbiai ir melavo (t. 1, b. l. 116-119).

Liudytojas D. Ž. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pagal grafiką atvyksta (duomenys neskelbtini) naktinio klubo. Apie muštynes vykusias 2025 metų birželio mėnesį nieko naudingo ir reikšmingo pasakyti neturi, muštynių, kurios vyko netoli klubo nepamena, kadangi jo darbo pobūdis yra (duomenys neskelbtini). Kai atvyksta (duomenys neskelbtini) naktinio klubo, savaitgaliais prie klubo dažnai įvyksta įvairūs žodiniai konfliktai tarp asmenų. Konfliktai dažniausiai vyksta už naktinio klubo ribų, o jis yra atsakingas tik už naktinio klubo vidinę tvarką, o tai kas vyksta ne naktinio klubo patalpose jis nesikiša (t. 1, b. l. 127-129).

2025 m. birželio 7 d., M. J. protokole - pareiškime nurodė, kad 2025 m. birželio 7 d. apie 3-4 val., tikslesnio laiko nepamena, jam būnant naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, tarp jo ir jo buvusių bendradarbių: R. T. ir M. M., kurio pavardės nežino, jį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“ kilo konfliktas dėl to, kad jis norėjo iš automobilio, kuriuo atvyko į naktinio klubo kiemą, pasiimti savo daiktus ir išeiti į namus. Konflikto metu R. T. su M. M. pradėjo tampyti jį už drabužių, kažkuris iš jų sugriebė rankomis už jo kojos (nepamenu kurios kojos), ją patraukė į save, dėl ko jis nugriuvo ant asfalto arba žvyro, tiksliai nepamena, koks buvo pagrindas, o kai atsistojo, tai jo pažįstamas D. P. sudavė jam dešinės rankos kumščiu vieną kartą į galvą ir pataikė į kaktos dešinę pusę ties smilkiniu. D. P. irgi jo buvęs bendradarbis. Kai buvo pargriautas ant žemės, ir kai jam buvo suduotas smūgis į galvą, jam skaudėjo ir jis patyrė sužalojimus. Jam buvo nubrozdintas dešinės kojos kelis ir dešinėje kaktos pusėje iškilo guzas. Prašo nubausti asmenis įstatymų numatyta tvarka (t. 1, b. l. 27-35).

2025 m. birželio 7 d., įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti priešais (duomenys neskelbtini) namą. Aikštelė randasi vakarinėje miesto dalyje. Aikštelės pietinėje pusėje stovi pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrę įmonės, klubai. Aikštelėje pristatyta automobilių. Aikštelės šiaurinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Įvažiavimas į aikštelę yra nuo vakarinės ir rytinės pusių. Ant pastato Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos matosi vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos požymių nepastebėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1, b. l. 36-37).

2025 m. lapkričio 28 d., kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtos susirašinėjimų ekrano vaizdo kopijos. ,,R. T. žinutė, dienos po užpuolimo, siekiant susitaikyti“. Apžiūrint pateiktą mobiliojo telefono ekrano vaizdo kopiją matoma, kad susirašinėjimas vyko per mobilaus telefono SMS žinutes. Žinutė gauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ekrano viršuje nurodytas ankstesnio pranešimo laikas ,,šeštadienis 16:45“, po juo matoma, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bandyta susisiekti per SMS/MMS. Toliau matomas sekantis pranešimo laikas „Vakar 17:11“, po juo matomas trumpas tekstas: „Labas ką tu“. Toliau, ties laiko žyma „20:28“, matomas ilgesnis pranešimas. Žinutėje asmuo kreipiasi į adresatą vardu „M. J.“ ir rašo: „M. J. gal galim tartis, aš labai gailuos, gal nereikia tų teismų, ar ką gal išeitų susitarti kokį 1000 duotciau, ar ką. Nu M. J. aš negaliu, pas mane mažas vaikas be tėvo auktų, aš tikrai gailiuos ir noriu tavęs atsiprašyti.“ Ekrane matomos ir standartinės programėlės valdymo piktogramos, kurios papildomos informacijos apie susirašinėjimo turinį nesuteikia. 2.,,M. M. žinutės užpuolimo naktį, kai persekioja po to, kai po užpuolimo pabėgau“ Apžiūrint pateiktą mobiliojo telefono ekrano vaizdo kopiją matoma, kad susirašinėjimas vyko per programėlę ,,Messenger“. Žinučių programėlės pokalbio ištrauka su kontakto pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio lange fiksuotos kelios iš eilės siunčiamos trumpos žinutės, kurių tekstas: „Jur esi“, „Męs laukiam“, „Kur esj“, „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat matomas pranešimas apie praleistą garso skambutį – „Missed audio call 3:40 AM“ ir po juo esantis sistemos mygtukas „Call back“. Toliau pokalbyje pateikiamos žinutės: „Kur“, „Esi“, nykščio (patiktuko) piktograma, bei tekstas „Aš tave pagausiu“, po kurio matoma laiko žyma „4:04 AM“. Žemiau fiksuojami dar du pranešimai – „Kurbesi“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ekrane matomos ir standartinės programėlės valdymo piktogramos, kurios papildomos informacijos apie susirašinėjimo turinį nesuteikia (t. 1, b. l. 78-80).

2026 m. vasario 9 d., kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas spalvotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „IMG_8187 (1)”. Vaizdo įrašo trukmė yra 2 min. 2 sek. Filmuojama mobiliuoju telefonu. Filmavimo vieta – (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pradžioje filmuojamas popieriaus lapas su rankraštiniais užrašais, kurio pavadinimas - „Raštiškas susitarimas“. Po susitarimu yra R. T., M. J. ir D. J. parašai. Susitarimo surašymo data 2025 m. birželio 14 d., laikas 20:44. Vaizdo ir garso įraše kalba D. J.: Šitas video įrašas yra raštiškas susitarimo patvirtinimas. Šituo raštišku susitarimu dėl M. J. kaltinimo R. T. pažymima, kad pasiektas taikos susitarimas. R. T. atlygina M. J. moralinę ir fizinę žalą, pavedimas padarytas. Iš M. J. tolimesnių pretenzijų nėra. R. T. gailisi. Kalba D. J. – M. J. (duomenys neskelbtini). Dabar video įrašas visų šalių, tam, kad tai būtų papildomas įrodymas, kad šitas dokumentas parašytas ne be priežasties. Tada vaizdo įraše pasirodo stambaus sudėjimo jaunuolis – R. T., vilkintis (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini) marškinėliais trumpomis rankovėmis, ant galvos dėvi pilkos spalvos (duomenys neskelbtini) kepurę su snapeliu, per petį persimetęs juodos spalvos vyrišką rankinę. Kalba R. T.: aš R. T. su M. J. susitaikėm ir...susitarėm… užmiršau… D. J.: tiesiog paminėk, kad tu prisiemi… R. T.: prisiemu kaltę visą ir… kaip toliau? D. J.: ir kaip jautiesi dėl šito dalyko. R. T.: gailiuosi labai. Tada vaizdo įraše pasirodo smulkaus sudėjimo jaunuolis - M. J., (duomenys neskelbtini) plaukų su karčiukais, su „trijų dienų“ barzda ir ūsais, vilkintis pilkos spalvos bliuzoną ilgomis rankovėmis su gobtuvu. Kalba M. J.: aš M. J. gavau iš R. T. du tūkstančius ir viskas. D. J.: ar turi tolimesnių pretenzijų dabar, kai R. T. atlygino žalą? M. J.: dabar pretenzijų neturiu. D. J.: ar esi pasiruošęs taikos susitarimu išspręsti šitą konfliktą? M. J.: esu pasiruošęs taikos susitarimu nuspręst... Vaizdo įraše pasirodo vidutinio sudėjimo vaikinas - D. J.. (duomenys neskelbtini), su „trijų dienų“ barzda ir ūsais, vilkintis šviesios spalvos marškiniais, priekyje kurių pasikabinęs saulės akinius, ant pečių užsidėjęs kuprinę. D. J. kalba: šitą atstovavimą dalyvavau aš, D. J., M. J. (duomenys neskelbtini), padėjau jam tarp šalių pasiekt susitarimą. Pranešimas skirtas Panevėžio vyriausio policijos komisariato tyrėjai D. Y.. Tikimės, kad gavusi šį pranešimą visus įrodymus, mus pasikviesite, šitą tyrimą užbaigti taikos susitarimu. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 122-123).

2025 m. birželio 7 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos J. Š. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2025 m. birželio 7 d. į Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą Panevėžyje, Beržų g. 46 kreipėsi M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pranešė, kad 2025 m. birželio 7 d., apie 3-4 val. kieme prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė pažįstami asmenys. M. J. atvyko kartu su (duomenys neskelbtini) D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad jo (duomenys neskelbtini) M. J. turi (duomenys neskelbtini), jam yra lengvas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (kokia tiksli diagnozė, nežino), tačiau M. J. nėra neveiksnus ir pilnai suvokia visas aplinkybes. M. J. jam papasakojo, kad 2025 m. birželio 7 d. prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė buvę bendradarbiai. Jis pats tų bendradarbių nepažįsta, kitų smulkesnių aplinkybių nežino, bet jo manymu, tie bendradarbiai naudojasi M. J., kad šis jiems nupirktų alkoholio, vadina jį (necenzūriniu žodžiu), kitais žodžiais. Kiek jam yra žinoma, todėl M. J. ir buvo sumuštas, nes norėjo išeiti į namus. D. J. nurodė, kad jam yra žinoma, jog po įvykio kažkuris iš bendradarbių M. J. rašinėjo žinutes, jis tas žinutes M. J. liepė išsaugoti, kad vėliau pateiktų tyrėjai. Pats D. J. įvykio metu kartu nebuvo ir smulkesnių aplinkybių apie įvykį nežino (t. 1, b. l. 199-200).

2025 m. birželio 7 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo stebėjimo kamerų ir įvykio liudytojų, kad buvo dirbta pagal minėtą įvykį. Nuvykta į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Išsiaiškinta, jog nakties metu iš birželio 6 d. į birželio 7 d. apsaugos darbuotoju dirbo D. Ž.. Vyras prie klubo ir jo prieigose nematė jokių muštynių. Niekas į jį jokios pagalbos nesikreipė. Klubo prieigos yra filmuojamos, už vaizdo įrašus atsakingas D. D., kuris šiuo metu neturi laiko peržiūrėti vaizdo įrašų, tai galės padaryti dienos metu (t. 1, b. l. 162).

2025 m. liepos 18 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime dėl atliktos telefono išklotinių analizės nurodyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19748-25, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2025 m. birželio 7 d., apie 3-4 val. kieme prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarp jo ir pažįstamų asmenų kilo konfliktas, kurio metu pažįstami R. T., M. M. ir D. P. jį sumušė (tampė už drabužių, pargriovė ant žemės, sudavė smūgį kumščiu į galvą). Nusikalstamos veikos padarymu įtariami D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir M. M., kurio kiti duomenys nustatinėjami, ieškomi apklausoms. Ikiteisminio tyrimo byloje gauti R. T. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini), pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 6 d., 20 val. iki 2025 m. bvirželio 7 d., 5 val. Atliekant įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 7 d., 1:05:17 val., 1:08:52 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima įvykio vietos Taip pat laikotarpiu 1:08:52 val. buvo įvykęs kontaktas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 01:15:17 val. iki 01:46:04 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinių stočių, pastočių (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių veikimo zona neapima įvykio vieta. Laikotarpiu 01:35:07 val. buvo įvykęs kontaktas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 01:36:24 val. (duomenys neskelbtini) Laikotarpiu 01:47:14 jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima įvykio vietos. Laikotarpių nuo 01:47:18 val. iki 01:51:29 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima įvykio vietos. Šiuo laikotarpiu buvo įvykęs kontaktas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 01:59:20 val. iki 02:20:16 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinių stočių (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima įvykio vietos. Šiuo laikotarpiu buvo bendrauta su tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu 02:04:43 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona apima įvykio vietą. Laikotarpių 02:20:16 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini). esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima įvykio vietos. Laikotarpiu 02:56:50 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona apima įvykio vietą. Laikotarpių 03:04:43 jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinių stočių (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima įvykio vietos. Laikotarpiu nuo 03:07:49 val. iki 03:15:39 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona apima įvykio vieta. Šiuo laikotarpiu bendravo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu 03:24:33 val. iki 03:37:21 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinių stočių (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima įvykio vietos. Šiuo laikotarpiu buvo bendrauta su telefonais Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 174-176).

2025 m. liepos 18 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime dėl atliktos telefonų išklotinių analizės nurodyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19748-25, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad 2025 m. birželio 7 d., apie 3-4 val. kieme prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarp jo ir pažįstamų asmenų kilo konfliktas, kurio metu pažįstami R. T., M. M. ir D. P. jį sumušė (tampė už drabužių, pargriovė ant žemės, sudavė smūgį kumščiu į galvą). Nusikalstamos veikos padarymu įtariami D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. M., kurio kiti duomenys nustatinėjami, ieškomi apklausoms. Ikiteisminio tyrimo byloje gauti D. P. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 6 d., 20 val. iki 2025 m. birželio 7 d., 5 val. Atliekant įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 6 d., 20:32:53 val. iki 04:32:53 val. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatoriui priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima įvykio vietos (t. 1, b. l. 186-187).

2025 m. liepos 18 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime <...>. Ikiteisminio tyrimo byloje gauti M. M. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini), pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 6 d., 20 val. iki 2025 m. birželio 7 d., 5 val. Atliekant įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad minėtu laikotarpiu nėra įeinančių išeinančių skambučio duomenų (t. 1, b. l. 197-198).

2026 m. sausio 8 d., R. T. savanoriškų daiktų ir dokumentų protokole savanoriškai pateikė originalų raštišką susitarimo lapą, 1 lapas (t. 2, b. l. 82).

Iš 2025 m. birželio 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymo nustatyta, kad R. T. sumokėjo M. J. 2000 Eur (3 t. b.l. 16).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2026). Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. M. kartu su kaltinamuoju R. T., naudojo fizinį smurtą M. J. atžvilgiu, konflikto su nukentėjusiuoju metu M. M. su R. T. tampė M. J. už drabužių, po to M. M. spyrė M. J. į dešinės kojos šlaunį, nukentėjusiajam pagriuvus ant žvyruoto paviršiaus ir vėliau atsistojus, tuomet R. T. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinės pusės smilkinį, taip bendrais veiksmais, padarė M. J. veido sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kaktoje, dešinio kelio sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais šioje srityje, bei odos nubrozdinimus dešinės plaštakos srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šias aplinkybes teisme patvirtino tiek patys kaltinamieji, tiek nukentėjusysis.

Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad M. J. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kaktoje, dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais šioje srityje, bei odos nubrozdinimai dešinės plaštakos srityje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, sužalojimai sukelia fizinį skausmą, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Aptarti nuoseklūs nukentėjusiojo M. J. parodymai, bei pačių kaltinamųjų paaiškinimai, pirminiai įvykio aplinkybių fiksavimo duomenys – objektų apžiūrų protokolai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu M. M. su R. T. tampė M. J. už drabužių, po to M. M. spyrė M. J. į dešinės kojos šlaunį, nukentėjusiajam pagriuvus ant žvyruoto paviršiaus ir vėliau atsistojus, tuomet R. T. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinės pusės smilkinį, taip bendrais veiksmais, nukentėjusiajam M. J. nežymiai sutrikdė sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Jo padaryta nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis laikomas neteistu, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs, administracine tvarka baustas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė artima vidutiniam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau kartu skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal nustatytas kaltinamojo M. M. asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu M. M. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

IV. Dėl R. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju R. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl formali BK 38 straipsnio 1 dalies sąlyga spręsti dėl susitaikymo instituto taikymo R. T. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, žalą atlygino savanoriškai, savo veiką vertino kritiškai, kas šiuo atveju rodo, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, nukentėjusysis jam atleido, byloje pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam R. T. nebeturi. Taigi, asmuo atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas sąlygas. Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomas aptariamas institutas. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina tai, kad kaltinamasis yra neteistas, kaltę visiškai pripažino, apgailestavo dėl savo elgesio, atlygino žalą nukentėjusiajam dar ikiteisminio tyrimo metu. R. T. vieną kartą per penkerius metus yra baustas administracine tvarka, bauda yra sumokėtos, yra vedęs, turi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiką, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. T. išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamasis privalės stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes, priešingu atveju, jam gali tekti atsakyti už šią nusikalstamą veiką ir atlikti bausmę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam R. T. ir nukentėjusiajam M. J. susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Civilinis ieškinys

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis M. J. byloje yra pareiškęs 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį iš kaltinamojo M. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. J. civiliniame ieškinyje nurodo, teisme paaiškino, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgąstį, neteko darbo, taip pat patyrė išgyvenimus, nepatogumus, kuriuos jaučia iki šiol.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. J. pareikštą civilinį ieškinį, nustatyta, kad M. M. ir R. T. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį jų pareiga atlyginti bendrais veiksmais padarytą žalą yra solidarioji. Solidarioji atsakomybė reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti visos žalos atlyginimo iš visų žalą padariusių asmenų kartu arba iš bet kurio iš jų atskirai, tačiau negali gauti didesnio žalos atlyginimo, negu sudaro visa jam padaryta žala (CK 6.6 straipsnio 4–7 dalys, 6.279 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T. ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo M. J. 2000 Eur būtent dėl nagrinėjamo įvykio patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, tai, kad jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patirtą fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir kitus byloje nustatytus padarinius, sprendžia, kad R. T. sumokėti 2000 Eur yra pakankama ir teisinga kompensacija už dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos M. J. patirtą neturtinę žalą. Ši suma laikytina ne vien R. T. tenkančios atsakomybės dalies atlyginimu, bet vieno iš solidariųjų skolininkų atliktu bendros prievolės vykdymu.

Taigi, kadangi vienas iš solidariai atsakingų asmenų jau visiškai atlygino nukentėjusiajam teismo nustatytą neturtinę žalą, M. J. civilinis ieškinys M. M. dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs asmuo turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio šiam tenkančios atlygintos žalos dalies. Nustatant bendraskolių tarpusavio atsakomybės dalis turi būti atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, o jeigu jos dydžio nustatyti neįmanoma, laikoma, kad jų dalys yra lygios (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 2 dalis). Šį reikalavimą R. T. turi teisę pareikšti M. M. civilinio proceso tvarka.

Byloje civiliniu ieškovu pripažinta Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės 98,52 eurų žalos atlyginimo (1 tomas, b.l 86-89).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ieškinio sumą sudaro M. J. suteiktos paslaugos VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo teikiamos medicininės paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 98,52 Eur. Nustačius aplinkybes, jog nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugos teiktos dėl M. M. ir R. T. jam padarytų sužalojimų, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai priteisiant solidariai iš kaltinamųjų žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su jų padaryta nusikalstama veika – 98,52 Eur.

Patenkinus civilinį ieškinį visiškai, Valstybinei ligonių kasai iš M. M. ir R. T. solidariai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 98,52 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

V. Kiti klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam. Šių išlaidų suma yra 412,50 Eur (3 t. b.l. 21-23).

Įstatyme numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamųjų išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. nedirba, gauna minimalias pajamas, o R. T. dirba, gauna minimalias pajamas, augina nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo įgaliotas atstovas buvo paskirtas teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, teismui pripažinus, kad atstovo dalyvavimas būtinas siekiant tinkamai užtikrinti nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus. Taigi atstovavimo išlaidos atsirado ne nukentėjusiajam savo nuožiūra pasirinkus mokamas advokato paslaugas, o įgyvendinant įstatyme nustatytą procesinę garantiją. Spręsdamas dėl šių išlaidų išieškojimo, teismas įvertina kaltinamųjų turtinę ir šeiminę padėtį. M. M. nedirba, o R. T., nors ir dirba, taip pat gauna minimalias pajamas ir išlaiko nepilnametį vaiką. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji turėtų reikšmingo turto, santaupų ar gautų kitų pajamų. Todėl esant šioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atmetamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam M. M.. Šių išlaidų suma yra 129,17 Eur (3 t. b.l. 55-56).

BPK 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad kai <...> kaltinamajam <...> buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismui yra nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Kaltinamajam M. M. gynėjas buvo paskirtas teismo nutartimi, vykdant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą imperatyvą. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirta ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtą imperatyvią įstatymo nuostatą, kaltinamajam garantuoja tokią teisę. Pažymėtina, kad, kaip minėta, šiuo metu M. M. nedirba, duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms M. M. turtinę padėtį, konstatuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo dėl būtino jo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo dalyvavimo iš M. M. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis:

DVD diskas su susitarimo įrašu yra byloje ( 1 t. b. l. 121 ), palikti saugoti prie bylos.

Diskas su išklotinėmis yra byloje ( 1t. b. l.173 ), palikti saugoti prie bylos.

Diskas su išklotinėmis yra byloje ( 1 t. b. l. 185 ), palikti saugoti prie bylos.

Diskas su išklotinėmis yra byloje ( 1 t. b. l. 196), palikti saugoti prie bylos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

dalyvaujant elgesį keičiančioje programoje;

per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 100 val. dirbant sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmės dydį mažinti 1/3 ir paskiri M. M. 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

dalyvaujant elgesį keičiančioje programoje;

per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 100 val. dirbant sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, susitaikius su nukentėjusiuoju M. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų M. M. ir R. T. solidariai priteisti 98,52 turtinei žalai atlyginti.

Iš M. M. ir R. T. solidariai priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 98,52 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamųjų M. M. ir R. T. Valstybės naudai 412,50 Eur nukentėjusiojo įgalioto atstovo advokato Audriaus Leonavičiaus paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. M. Valstybės naudai 129,17 Eur advokato paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

DVD diską su susitarimo įrašu yra byloje ( 1 t. b. l. 121 ) - palikti saugoti prie bylos.

Diską su išklotinėmis yra byloje ( 1t. b. l.173 ) - palikti saugoti prie bylos.

Diską su išklotinėmis yra byloje ( 1 t. b. l. 185 ) - palikti saugoti prie bylos.

Diską su išklotinėmis yra byloje ( 1 t. b. l. 196) - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.