Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2026-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-344-1274/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-08-18
Bylos Nr.
1-344-1274/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07576-2026-8
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Paulina Baukienė
Kaltinamasis
KAL1
Nukentėjusysis
NKA1
Prokuroras
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-344-1274/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07576-2026-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugpjūčio 18 d. Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Paulina Baukienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,kaltinamajam KAL1, jo gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,nukentėjusiajai NKA1,specialistei EKS1,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2026 m. kovo 10 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą sugyventinės NKA1 atžvilgiu, t. y. be jokios aiškios priežasties, tyčia smogė jai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tęsdamas nusikalstamą veiką 2026 m. kovo 11 d., apie 18.21 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 prom. neblaivumas), be jokios aiškios priežasties, tyčia abiejų rankų kumščiais smogė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, į įvairias kūno vietas sugyventinei NKA1, ir dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies srityje, daugybinės galvos srityje, kaktos srityje, nosies srityje, abiejų pečių srityje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje, klubų srityje, dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžių, nukentėjusiajai NKA1 nesunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau iš esmės kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, neprisipažino. Paaiškino, kad bendrauja su NKA1, kai reikia padeda, paremia, taip pat ir pinigais, atvažiuoja, pabūna, jo asmeniniai daiktai Lietuvoje būna pas NKA1. Taip tęsėsi 8 metus iki šio įvykio. 2026 m. kovo 2 d. grįžęs adresu (duomenys neskelbtini), pamatė išgėrusią draugę NKA1, todėl išvažiavo. Kitą dieną NKA1 paskambino ir paprašė, kad kaltinamasis grįžtų ir jis grįžo 2026 m. kovo 3 d. Kai nebuvo pas NKA1 buvo pas savo motiną. 2026 m. kovo 10 d. abu pradėjo gerti ir tai buvo klaida. Įvykio aplinkybes atsimena gerai. Tada jis, neradęs banko kortelės ir generatoriaus, pagalvojo, kad nukentėjusioji paėmė. Buvo neblaivus, tačiau negalėjo patikslinti, kiek alkoholio buvo suvartojęs. Jis tik mėlynes po akimis „įdėjo“, smūgiavo apie 5 kartus tik dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Savo kaltę pripažįsta dėl kraujosruvų galvos srityje, įskaitant nosies, kaktos, paakių, skruostikaulio srityse. Atsimena, kad tikslingai orientavosi smūgiuoti į veido sritį. Pečių srityje, dešiniajame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, klubų srityje smūgių nesudavė, šonkaulių lūžių nepadarė. Jo tik viena ranka veiksminga – dešinė. Paaiškino, kad jis, kaip nurodyta kaltinime, 2026 m. kovo 11 d. nesmurtavo. Kraujosruvos ant kūno atsirado, kai nukentėjusioji išvirto iš vonios. Kai policijos pareigūnai atvyko, miegojo lovoje NKA1 bute adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nukentėjusiosios sūnus LUD2 gal ir negalėjo padaryti sužalojimų. Nukentėjusioji prieš jo parvažiavimą gal 2 savaites vartojo alkoholį, o pavartojusi būna, kad griuvinėja. Taip pat paaiškino, kad jis pats prieš kaltinime nurodytus įvykius, galbūt kovo 8-10 d. NKA1 maudė vonioje. Kai baigė maudytis, padėjo išlipti iš vonios, tačiau neišlaikė ir abu nuvirto. Paaiškino, kad padėdamas maudytis NKA1 matė mėlynus šonus, rankas ir klubus. NKA1 dėl skausmų jam nebuvo nieko nesakiusi. Paaiškino, kad ligonių kasoms 157 Eur žalą atlygino, nes, tikriausiai, pripažino savo kaltę. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis patikino, kad parodymai surašyti teisingai bei vėliau paaiškino, kad smurtą naudojo tik tą vakarą, kai policija sulaikė, 2026 m. kovo 11 d.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 12 d. apklaustas kaltinamasis KAL1 parodė, kad NKA1 yra jo sugyventinė, su ja santykiuose yra apie 8 metus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Jis pats važinėja dirbti į (duomenys neskelbtini), išvyksta keletui mėnesių, po to vėl grįžta į Lietuvą. NKA1 nedirba. Nuo 2026 m. kovo 10 d. iki 2026 m. kovo 11 d. su NKA1 vartojo alkoholį adresu (duomenys neskelbtini). Per paskutines dvi dienas, kai vartojo su NKA1 alkoholį į namus buvo užėjęs NKA1 sūnus LUD2, kurią dieną tiksliai neprisimena, prašė NKA1pinigų. NKA1 atsisakius duoti pinigų, nuo LUD2 NKA1 gavo vieną kartą į veido sritį rankos kumščiu. Jis sugyventinės NKA1 nemušė. Kai jie vartojo alkoholį, jis ant NKA1 jokių sužalojimų nematė, išskyrus „mėlynę“ vieną ant veido. Kai 2026 m. kovo 11 d. pareigūnai atvyko į namus jis miegojo lovoje, NKA1 nebuvo, nežino kur ji buvo (t. 1, b. l. 136-139).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. gegužės 6 d. apklaustas kaltinamasis KAL1 parodė, kad NKA1 yra jo sugyventinė, gyvena (duomenys neskelbtini), dviese, veda bendrą ūkį. Jis važinėja dirbti į (duomenys neskelbtini), išvyksta keletui mėnesių, po to vėl grįžta į Lietuvą. Būdamas (duomenys neskelbtini) periodiškai perveda NKA1 pinigų pragyvenimui. Nuo 2026 m. kovo 10 d. iki 2026 m. kovo 11 d. vartojo su NKA1 alkoholį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtomis dienomis ėmė ieškoti jam priklausančios banko kortelės, nes tikriausiai pats norėjo eiti į parduotuvę. Jam neradus kortelės, jį apėmė pyktis. Klausė NKA1, ar ji nematė jo kortelės, neradęs banko kortelės ėmė darytis agresyvus, taip pat buvo neblaivus, todėl pyktį išliejo ant NKA1. Visų įvykusio konfliktų aplinkybių neprisimena, tačiau, kiek pamena, NKA1 trenkė rankų kumščiais į veido sritį, daugiau, kad būtų sudavęs smūgius nepamena. Į šonkaulių sritį netaikė, kiek pamena. Jam labai gėda kalbėti apie šį įvykį, jis NKA1 atsiprašė, nesupranta kaip galėjo taip pasielgti. Nuo parodymų patikrinimo vietoje atsisako (t. 1, b. l. 145-147).

Nukentėjusioji NKA1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju palaikė ryšius, 8 metus su pertraukomis, kaltinamasis padėdavo finansiškai, bet kartu negyveno. Kaltinamasis pas ją atvyko gal 2026 m. kovo 2 d. Tada išvyko ir atvyko po kelių dienų, tiksliai pasakyti negali. Jis tai atvykdavo, tai išvykdavo. Atrodo, kovo 10 d. daugiau vakare, jis pasigedo kortelės, tapo agresyvus ir sudavė jai. „Kumščiai“ buvo duodami, kiek pamena, į kaktą ir nuo kaktos atsirado kraujosruvos, gal galvos srityje buvo. Smūgiai buvo kumščiais, rankomis. Jis buvo pakankamai neblaivus, gal pergėrė. Ji neprovokavo, tą dieną nieko daugiau nebuvo. 2026 m. kovo 11 d., antroje dienos pusėje, jai pradėjo skaudėti galvą, pasižiūrėjo į veidą, labai išsigando. Nubėgo pas kaimynę, gyvenančią apačioje, kad iškviestų greitąją pagalbą ir policiją. Nukentėjusiosios telefonas buvo užkritęs, išsikrovęs. Kaltinamojo neprašė pagalbos, nei paskambinti, nei nueiti pas kaimynę, kadangi jis buvo piktas. Dėl šonkaulių paaiškino, kad gal kokias 2-3 dienas iki kovo 10 d. ji prausėsi ir lipdama iš vonios, kadangi ant grindų nebuvo kilimėlio, kuris buvo padėtas plauti, paslydo ant plytelių. Negalvojo, kad šonkauliai lūžę. Ligoninėje peršvietė ir darė galvos tomografiją. Nežino, kodėl atvykus į ligoninę darė tyrimus ne tik dėl galvos skausmo. Paklausta, ar kitur neskaudėjo, paaiškino, kad 2026 m. kovo 11 d. visur skaudėjo, skausmą pradėjo jausti gal 2026 m. kovo 11 d. 2026 m. kovo 10 d. ir 11 d. buvo išgėrusi. Su kaltinamuoju dabar bendrauja tik dėl teismo, per „Messenger“ programėlę. Kaltinamasis nuo kovo mėnesio nebeteikia finansinio išlaikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 11 d. apklausta (apklausa pradėta 21.13 val., baigta 21.26 val.) nukentėjusioji NKA1 parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu KAL1. 2026 m. kovo 10 d., tikslaus laiko nurodyti negali, ji su sugyventiniu KAL1 vartojo alkoholinius gėrimus ir jis be jokios priežasties ją pradėjo mušti į visas kūno vietas. Kada ir kaip smūgiavo pasakyti negali, nes neprisimena. 2026 m. kovo 11 d., taip pat tikslaus laiko pasakyti negali, toliau vartojo su sugyventiniu alkoholinius gėrimus. Tada staiga, tikslaus laiko pasakyti negali, jis pradėjo iš jos reikalauti pinigų, kad duotų alkoholiniams gėrimams, o ji jam pasakė, kad neturi ir šis rankos kumščiais pradėjo ją trankyti į įvairias kūno vietas. Kiek pamena, jis ją pradėjo mušti miegamojo kambaryje ant lovos. Po šių smūgių jis nuėjo į virtuvės kambarį. Po šių smūgių, kiek tiksliai pasakyti negali, jai labai skaudėjo galvos sritį ir šoną, nuėjusi prie veidrodžio pamatė, kad jai po akimis, ant kaklo, kaktos buvo kraujosruvos. Ji iš karto policijos pareigūnų nekvietė, kadangi nerado savo telefono. Kadangi KAL1 ją dar kartą užsipuolė ir trenkė į veidą, ji išsigandusi pabėgo pas kaimynę adresu (duomenys neskelbtini), kurios vardo nepamena, ir paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo aplinkybes ir ją išsivežė greitosios medicinos darbuotojai į Utenos ligoninės priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros jai nustatytas 8-9 dešinėje pusėje šonkaulių lūžiai, peties žasto sumušimas, klubo sumušimas ir po abejomis akimis kraujosruvos ir kaktos srityje kraujosruvos. KAL1 smurtauja nebe pirmą kartą, tiksliai nupasakoti visų aplinkybių negali, kadangi neblaivi, labai skauda galvą ir šonus (t. 1, b. l. 20-23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 13 d. apklausta nukentėjusioji NKA1 parodė, kad su KAL1 santykiuose yra apie 8 metus laiko. Sugyventinis dirba (duomenys neskelbtini) ir kai grįžta į Lietuvą gyvena pas ją, (duomenys neskelbtini). Sugyventinis daugiau nei pusę metų dirbo (duomenys neskelbtini) ir tik 2026 m. kovo pradžioje grįžo į Lietuvą, grįžus jam visą laiką gyveno jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Kai KAL1 būna (duomenys neskelbtini), perveda jai pinigų reikalingoms išlaidoms, grįžęs į Lietuvą pasirūpina namų ūkiu. 2026 m. kovo 10-11 d. jų gyvenamuoju adresu su KAL1 dviese vartojo degtinę. Kiek pamena, 2026 m. kovo 10 d. su KAL1 vartojant alkoholį, jis be jokios priežasties sugriebė rankomis jai už rankų (žastikaulių), sugriebęs stipriai spaudė, dėl ko ji pajuto didžiulį skausmą. Kiek vėliau tą pačią dieną rankos kumščiu trenkė į kairės akies akiduobę, dėl ko ji pajuto didžiulį skausmą. Tą vakarą ir ji buvo neblaivi, bet nestipriai. Po jo suduotų smūgių rėkė jam „baik, nelįsk, skauda“. Sugyventinis į jos prašymus nereagavo, toliau vadino ją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Tą vakarą viskas taip ir baigėsi, nuėjo miegoti. 2026 m. kovo 11 d. jiems prabudus prašė sugyventinio nebevartoti alkoholio, jam tas labai nepatiko. Nuo ryto matė, kad jis susierzinęs, pinigų alkoholiui jau nebebuvo, sugyventinis „koliojo“ ją įvairiausiais žodžiais, rūkė bute, kas jai nepatinka, davė jam dėl to pastabų, jam tas nepatiko, jis erzinosi ir galiausiai dienos eigoje ėmė ją mušti. Jis ėmė ją mušti rankų kumščiais, trankyti į įvairias kūno vietas, tačiau pagrinde į veido sritį. Ji vėl prašė liautis, sakydama „baik, baik...“. Nerėkė, ramiu tonu prašė liautis. Kažkuriuo metu, kai jis ją nustojo mušti, ji paslapčiai, jam nematant, atsirakino buto duris ir išbėgo pas kaimynę, gyvenančią bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė iškviesti medikus ir policiją. Iki šiol KAL1 taip stipriai nėra jos sumušęs, tačiau kartu būnant buvo panaudojęs fizinį smurtą. Per minėtas dvi dienas pas ją į namus jos sūnus LUD2 nebuvo užėjęs, LUD2 matė jau prieš kurį laiką, kada tiksliai nepamena. Sūnus LUD2 niekada nebuvo prieš ją pakėlęs rankos (t. 1, b. l. 26-29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. balandžio 7 d. papildomai apklausta nukentėjusioji NKA1 parodė, kad neatsisako nei vieno savo pasakyto žodžio iš ankstesnių duotų parodymų, KAL1 ją tikrai mušė ir sumušė stipriai, mėlynės iki šiol dar gyja. Tačiau nori paaiškinti dėl šonkaulių lūžių, kuriuos jai nustatė medikai 2026 m. kovo 11 d. Jie jai lūžo ne nuo KAL1 suduotų smūgių. KAL1 jai rankos kumščiais smogė į veido sritį, šonkauliai jai lūžo tikriausiai nuo to, kai tomis dienomis, kuriomis KAL1 ją mušė, ji kažkuriuo momentu prausėsi vonioje ir lipdama iš jos paslydo, dėl ko krito dešiniu šonu ant vonioje esančių plytelių, kuriomis išklijuotos vonios kambario grindys. Tą puikiai pamena, todėl dėl to pretenzijų KAL1 neturi, nori pasitikslinti parodymus. 2026 m. kovo 10-11 d. KAL1 ją mušė, tai parodo ir atvykusių pareigūnų darytos nuotraukos po įvykio, po KAL1 suduotų smūgių jai ilgai skaudėjo, mėlynės paakiuose matosi dar ir dabar, tačiau šonkaulių jis jai nesulaužė. Ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš. Sūnus LUD2 jos niekada nėra mušęs, ją sumušė KAL1 (t. 1, b. l. 32-35).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji dėl 2026 m. kovo 11 d. ir 2026 m. kovo 13 d. duotų parodymų nurodė, kad nesupranta dėl smurto 2026 m. kovo 11 d., tikslino, kad „pagrinde“ viskas vyko 2026 m. kovo 10 d. bei „pagrinde“ buvo suduota į galvą, taip pat tikslino, kad gal dar buvo pora kartų stipriai sugriebta, bet šonkaulių kaltinamasis jai nemušė. Dėl 2026 m. balandžio 7 d. papildomos apklausos metu duotų parodymų, paaiškino, kad dėl šonkaulių lūžių nurodyta teisingai. Gal visose apklausose neteisingai užrašyti parodymai dėl smurto dvi dienas, t. y. 2026 m. kovo 10 d. ir 11 d. Gal buvo ji šoko būsenoje, jai skaudėjo visur.

Liudytoja LUD1 teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 18 val., galėjo būti 2026 m. kovo 11 d., į duris pabeldė kaimynė NKA1, kurios pavardės nežino. Moterį atpažino teismo posėdžių salėje, ji yra nukentėjusioji. Kaimynė gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Kaimynei pasibeldus, liudytoja atidarė duris ir pamatė gerokai sumuštą, gal ir išgėrusią, kaimynę. Kaimynė sakė, kad ją sumušė ir paprašė, kad liudytoja iškviestų policiją. Moteris, atrodo, buvo trumpomis rankovėmis, kelnės gal pusilgės. Moteris buvo labai sumušta, drebėjo, mėlynės buvo ant veido, rankų, visas kūnas su mėlynėmis. Liudytoja kaimynę įsileido į namus, leido atsigulti į lovą, atnešė atsigerti. Liudytoja daug neklausinėjo, su kaimyne nepalaikė kontakto, iškvietė policiją ir nesigilino. Policijos pareigūnai užėjo pas liudytoją į butą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, bet nežino, ar atkartotų ką sakė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojai LUD1 neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai (t. 1, b. l. 93-95), kuriuos liudytoja patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja LUD1 parodė, kad 2026 m. kovo 11 d., apie 18 val. išgirdo buto durų skambutį. Atidariusi duris pamatė stipriai sumuštą moterį, kuri drebėjo, veidas buvo visas nusėtas mėlynėmis. Moters vardo pavardės tiksliai nežinojo, tačiau žinojo, kad ji to pačio namo gyventoja, žinojo, kad gyvena toje pačioje laiptinėje, jei neklysta bute Nr. (duomenys neskelbtini). Moteris liudytojos prašė iškviesti policiją, todėl liudytoja paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė pareigūnus ir medikus, nes moteris atrodė labai stipriai sumušta. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad nežino, kas moterį taip sumušė, kaip pati moteris pareigūnams nurodė, girdėjo sakant, kad sumušė S. Liudytoja nežino kas jis toks, ar draugas, ar sugyventinis. Kol medikai apžiūrėjo pas ją bute lovoje gulinčią moterį, pareigūnai nuėjo į moters butą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, tame bute buvo vyras, kuris moterį ir sumušė. 2026 m. kovo 10-11 d. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) negirdėjo rėkavimų ar konfliktų, viskas buvo įprastai (t. 1, b. l. 93-95).

Liudytojas LUD3 teisiamajame posėdyje parodė, kad pamena, jog buvo stipriai sumušta moteris, kuri buvo pas kaimynę. Kaimynė pranešė policijai ir jis atvyko. Moteris pasakė, kad ją sumušė vyras, tada nuėjo ir sulaikė vyrą. Ant moters buvo mėlynės, ji sunkiai ėjo, berods, medikai ją prilaikė išeidinėjant. Taip moteris ėjo ne dėl neblaivumo, liudytojas gerai skiria kur yra traumą patyręs žmogus, nes yra matęs daug neblaivių asmenų. Nukentėjusioji neužsiminė apie traumą buityje, kalbėjo kad sumušė sugyventinis, daugiau jam nieko nesakė, nebent sakė kolegoms, kurie vykdė apklausą. Daugiau aplinkybių neprisimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojui neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo LUD3 duoti parodymai (t. 1, b. l. 98-101), kuriuos liudytojas patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas LUD3 parodė, kad 2026 m. kovo 11 d., apie 18 val. 17 min., buvo gautas pranešimas apie sumuštą moterį. Nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė pranešėja LUD1, kuri nurodė, kad pas ją atbėgo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto ir paprašė iškviesti pagalbą, šiuo metu pas ją guli lovoje. Nustatyta, kad sumušta NKA1, ant jos kūno, veido, buvo matomi daugybiniai sumušimai, kraujosruvos. NKA1 nurodė, kad ją sumušė sugyventinis KAL1, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) bute. Užėjus į (duomenys neskelbtini) butą, miegamojo lovoje gulėjo akivaizdžiai neblaivus KAL1, jam buvo nustatytas 2,00 prom. neblaivumas. NKA1 buvo nustatytas 1,28 prom. neblaivumas. Bendraujant su NKA1, ji nurodė, kad KAL1 ją mušė ne vieną dieną, tai tęsiasi keletą dienų. KAL1 NKA1 mušė rankų kumščiais į įvairias kūno vietas. Ją medikų brigada išvežė į priėmimo skyrių sužalojimams nustatyti. NKA1 buvo taip stipriai sumušta, kad negalėjo paeiti, jai einant reikėjo pagalbos prilaikant (t. 1, b. l. 98-101).

Liudytojas LUD2 teisiamajame posėdyje parodė, kad jo motina NKA1 gyvena (duomenys neskelbtini). Nežino, kokie yra mamos santykiai su kaltinamuoju. Jis padėdavo mamai, bet ir mama jam padėdavo. Mano, kad jie gyveno labiau kaip draugai, nepatvirtina, kad vedė bendrą ūkį. Iš mamos žodžių žino, jog KAL1 ją sumušė. Tuo metu liudytojas pas mamą nesilankė apie 2-3 mėnesius. Gal po savaitės ar dviejų atėjo pas mamą ir matė jos mėlyną veidą. Liudytojui mamos paklausus kas yra, ji atsakė, kad nenori kalbėti, apsiverkė. Liudytojas prieš mamą nesmurtavo, niekada nėra smurtavęs. Vertina, kad kaltinamasis pasakė, jog liudytojas smurtavo prieš mamą, kadangi nori išvengti kaltės dėl to, ką padarė. Mama nepasakojo kaip patyrė smurtą ir jis nesigilino. Mama nepasakojo kaip susilaužė šonkaulius. Mama jam niekuo nesusiskundė. Ji nežinojo, nuo ko šonkaulius susilaužė, ar griuvo, ar S. sulaužė, ji galvojo, kad S., bet paskui suprato, kad tikriausiai nuo griuvimo.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510, Nr. ARFM-0213, rodmenų nustatyta, kad 2026 m. kovo 11 d., 18 val. 33 min., KAL1 nustatytas 2,00 prom. neblaivumas, 18 val. 34 min. NKA1 – 1,28 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 112-113).

Iš 2026 m. kovo 11 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad policijos tarnybinėse patalpose buvo atlikta moters apžiūra. Apžiūros metu ant NKA1 kūno, ties akimis užfiksuota kraujosruvos, patinimas, kaktos srityje kraujosruvos, kaklo srityje kraujosruvos, nosies srityje patinimas, ant dešinio peties kraujosruva (t. 1, b. l. 40-46).

Iš 2026 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ant miegamojo kambaryje esančios lovos antklodės, užfiksuotos rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Antklodė paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 1. (t. 1, b. l. 10-15).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510, Nr. ARKB-0349, rodmenų nustatyta, kad 2026 m. kovo 13 d., 9 val. 26 min., patikrinus NKA1 neblaivumą, rezultatas – 0,00 prom. (t. 1, b. l. 31).

2026 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2026 m. kovo 11 d. garso įrašo tarp LUD1 ir bendrojo pagalbos centro darbuotojo apžiūra. Garso įraše užfiksuota, kaip pranešėja LUD1, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), kviečia policiją bei greitąją medicinos pagalbą, moteriai, gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodo, kad moteris yra visa sumušta, dreba, matyti daug mėlynių, ją sumušė moters bute esantis vyras vardu KAL1 (t. 1, b. l. 102-106). Ištyrus nurodytą garso įrašą (b. l. 106) taip pat nustatyta, kad jame be pranešėjos ir bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbio girdisi adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančios moters, kuriai pranešėja kviečia pagalbą, balsas. Garso įraše girdėti, kaip, teiraujantis, kas ją sumušė, moteris atsako: „KAL1“ (įrašo 1 min. 1 sek.). Įraše girdėti, kaip, teiraujantis, ar moteriai reikia skubios pagalbos ar tik policijos, ji atsako: „Aš visa visa visa drebu“ (įrašo 2 min. 18 sek.).

2026 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 107-109) užfiksuota keturių vaizdo ir garso įrašų, įrašytų policijos pareigūnų „kūno“ kameromis apžiūra, vaizdo ir garso įrašai įrašyti į CD laikmeną (t. 1, b. 110). Šiuose įrašuose užfiksuota:

Įraše pavadinimu „export-bbsvo1“, kuris, kaip nurodoma įraše, įrašytas 2026 m. kovo 11 d. nuo 18 val. 26 min. iki 18 val. 30 min., matyti, kaip policijos pareigūnus pasitinka moteris, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiškina, kad ji skambino pareigūnams. Moteris pareigūnus palydi iki kambario, kuriame lovoje guli kita moteris, kaip vėliau nustatyta NKA1. Nuo įrašo 1 min. 27 sek. pareigūnas bendrauja su NKA1. Įraše matyti ant moters veido sumušimai, kraujosruvos. NKA1 pareigūnui nurodo, kad ją sumušė KAL1. Moteris policijos pareigūnų prašo, kad nueitų į jos butą, kur yra KAL1, ir paaiškina, kad pati ten negali eiti. Įrašo 1 min. 56 sek. matyti pareigūnas, išeinantis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir einantis link buto Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnui užėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti lovoje miegantis asmuo, kaip nustatyta KAL1. Pareigūnas jo pareikalauja keltis iš lovos, informuoja, kad yra sulaikomas. Pareigūnas KAL1 klausia dėl ko sumušė moterį, KAL1 neigia mušęs. KAL1 prašo policijos pareigūnės paimti jo kuprinę, kurios reikia, nes kitaip negalės prisijungti prie banko;

Įraše pavadinimu „export-knjts2“, kuris, kaip nurodoma įraše, įrašytas 2026 m. kovo 11 d. nuo 18 val. 32 min. iki 18 val. 46 min., matyti KAL1 patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, pareigūnas tikrina jo blaivumą, pagarsina alkoholio matavimo prietaiso rodmenis – 2,00 prom. Įrašo 1 min. 50 sek. į įvykio vietą atvyksta greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnas nurodo, kad yra stipriai sumušta moteris. Nuo įrašo 2 min. 50 sek. įeinama į kambarį, kuriame guli NKA1, aptariama, jog įvykiai, dėl kurių moteris „mėlyna“ vyko kelias dienas. Pareigūnas NKA1 tikrina neblaivumą. Moteris pasako savo asmens kodą. Ji sako: „Iki kaimynų nulipau, nes jam užeina psichozė, ar kas, aš nežinau“ (4 min. 11 sek.). Įrašo 5 min. 30 sek. pareigūnas NKA1 klausia, kas jai yra KAL1, ar jie kartu veda bendrą ūkį. Moteris nurodo, kad jis yra „tipo sugyventinis“, neneigia, kad veda bendrą ūkį. Paramedikė moteriai nurodo, kad reikės vykti į priėmimo skyrių. Paprašyta atsistoti NKA1 pasako, kad negali, paaiškina, kad čia atėjo įsistvėrusi. Įrašo 6 min. 42 min. moters klausiant kaip ją mušė, t. y. rankomis, kumščiais, moteris patvirtina, o paklausus, ar spardė, atsako, kad „ne“. Įrašo 7 min. 27 sek. policijos pareigūnui paklausus moteris patvirtina, kad ją mušė kelias dienas ir paaiškina, kad prieš tai neskambino, nes nerado savo telefono. Paklausus, kurioje vietoje mušė, moteris patvirtina, kad miegamajame. Įrašo 8 min. 28 sek. aptariama, kad moteris atėjo basa, policijos pareigūnai atneša NKA1 avalynę. Nuo įrašo 9 min. 30 min. NKA1 skundžiasi kūno skausmais, teigia, kad negali net striukės apsirengti. Įrašo 10 min. 26 min. pareigūnas apžiūri miegamojo kambarį, kambaryje ant žalsvos spalvos paklodės matomos galimai kraujo dėmės;

Įraše pavadinimu „export-ptn5t4“, kuris, kaip nurodoma įraše, įrašytas 2026 m. kovo 11 d. nuo 19 val. 22 min. iki 19 val. 24 min., užfiksuotas vaizdas ligoninėje. Įrašo 00 min. 25 sek. policijos pareigūnas klausia gulinčios NKA1: „Kur dar sumušė jus?“. NKA1 į šį klausimą atsako: „dar visas kūnas gi sumuštas“. Moteris tuo metu rankų plaštakas veda nuo krūtinės viršaus link pilvo srities. Policijos pareigūnui paklausus, ar šiandien irgi mušė, ji atsako teigiamai. Įrašo 1 min. 18 sek. gydytojas pareigūnui paaiškina, kad moteriai atliks tyrimus dėl galvos ir šonkaulių;

Įraše pavadinimu „export-49itr3“, kuris, kaip nurodoma įraše, įrašytas 2026 m. kovo 11 d. nuo 19 val. 30 min. iki 19 val. 35 min., užfiksuotas policijos pareigūnas ligoninėje bendraujantis su NKA1. Pareigūnas klausia apie asmenį, ar kartu su juo gyvena, būna kartu, t. y. veda bendrą ūkį. NKA1 pareigūnams nurodo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), kai grįžta gyvena su ja, prisideda. Pareigūnas klausia, ar moteris turės jam pretenzijų jam ir ar rašys pareiškimą. Moteris nurodo, kad pareiškimą tikrai rašys. NKA1 pareigūnui pasakoja, kad ją mušė rankų kumščiais. Pareigūnui paklausus kiek kartų, ar gali būti, kad dešimt, NKA1 atsako „gali būt“. Paklausus, ar sudavė į įvairias kūno vietas, NKA1 atsako teigiamai. Įrašo 2 min. 20 sek., policijos pareigūnui paklausus „Kada šiandien mušė, ar daugmaž, kai policiją iškvietė?“, ji į tai atsako, kad visą dieną. Toliau ji aiškina, kad jam užeina psichozė ar dar kažkas, šiandien prašė alkoholio, o ji nedavė pirkti. Įrašo 4 min. 10 sek. NKA1 patvirtina, kad ją mušė miegamojo kambaryje, ten, kur paklodė su krauju.

Iš 2026 m. balandžio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimas buvo atliekamas su nukentėjusiąja NKA1. Nukentėjusioji parodė, kaip 2026 m. kovo 10 d.-2026 m. kovo 11 d., namuose, KAL1 rankų kumščiais smogė jai veido sritį (kiek kartų smogė nurodyti negalėjo). NKA1 parodo vonios kambarį, kuriame ji prausėsi laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 10 d. iki 2026 m. kovo 11 d. ir kaip ji slydo, lipdama iš vonios, ant grindų plytelių, parodo, kad būtent ant vonios kambaryje esančių grindų plytelių ji susilaužė šonkaulius, nes KAL1 į šonkaulių sritį jai nesudavė (t. 1, b. l. 48-56).

2026 m. balandžio 30 d. gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados pagal specialistui pavestus atsakyti klausimus (t. 1, b. l. 64-65):

Klausimas: Kada, kokiu daiktu ir kokie kūno sužalojimai padaryti NKA1 jų mechanizmas, lokalizacija? Specialisto išvada: NKA1 nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, daugybinės galvos srityje, kaktos srityje, nosies srityje, abiejų pečių srityse, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje, klubų srityse, dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Utenos ligoninę 2026 m. kovo 11 d. Tiksliau atsakyti nėra galimybės, kadangi nėra aprašytas tikslus sužalojimų makromorfoloinis vaizdas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimų lokalizacijos nėra tiksliai nurodytos, kad būtų galima tiksliau atsakyti į klausimą;

Klausimas: Ar NKA1 nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis? Specialisto išvada: Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai pagal savo visumą ir nurodytas apytiksles lokalizacijas visumoje nėra būdingi griuvimui;

Klausimas: Keliais trauminiais poveikiais padaryti kūno sužalojimai? Specialisto išvada: Sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Tiksliau atsakyti nėra galimybės, kadangi nėra nurodyta tiksli sužalojimų lokalizacija ir skaičius;

Klausimas: Koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas? Specialisto išvada: Sužalojimai visumoje dėl šonkaulių lūžių yra kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Specialistė EKS1 teisiamajame posėdyje patvirtino savo pateiktą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad priskirti tikslaus laiko padarytoms kraujosruvoms ir šonkaulių lūžiams negali. Dėl šonkaulių lūžių paaiškino, kad po 2 savaičių turėtų matytis gijimas, šiuo atveju gijimas radiologo neaprašytas. Kraujosruvų vaizdas yra vertinamas trumpesniais intervalais, tačiau šiuo atveju gydytojas nėra aprašęs kraujosruvų makromarfologinio vaizdo. Sužalojimų lokalizacija yra labai netiksli. Nustatytus sužalojimus apjungė, tai galėjo būti mažiausiai aštuoni trauminiai poveikiai, bet jų tikrai galėjo būti daugiau. Kurie iš jų susiję, pasakyti negali, kaip antai, sužalojimas dešiniajame dilbyje – priklausys nuo lokalizacijos, jei vidinėje pusėje, su kuria griūti yra sunkiau, tai mažiau tikėtina, jei kažkur link alkūnės, kur griūnant galima atsiremti, tai labiau tikėtina. Dėl ta pačia trauma padarytų dešinės pusės 8-9 šonkaulių lūžių ir sužalojimų abiejuose pečiuose ir klubuose, paaiškino, kad kairysis petys kaip ir kairysis klubas nebetinka vienkartiniam griuvimui ant dešinio šono. Kumštis yra kietas bukas daiktas, suduodant kumščiu galima sulaužyti tokį ribotą fragmentą, šiuo atveju – du šonkaulius. Suduodant vieną smūgį į dešinį šoną galimas dviejų šonkaulių lūžis. Šonkauliai galėtų būti sulaužyti tiek dėl smūgio sudavimo, tiek dėl griuvimo ant kieto buko, riboto paviršiaus. Ribotas paviršius smūgio sudavimui – kumštis, griuvimui – turėtų būti kažkoks riboto paviršiaus daiktas, ne plokštuma. Jei griūnama ant kilimėlio, ant grindų, tai nebūdinga, kadangi ant plokštumos tai nebūdinga, nes lūžęs ne ilgas šonkaulių fragmentas, o yra ribotai lūžę du šonkauliai. Iš viso yra 12 porų šonkaulių, 8-9 šonkauliai yra keli šonkauliai nuo apačios, šiuo atveju kurioje konkrečiai vietoje pas nukentėjusiąją buvo lūžę šonkauliai pasakyti negali.

2026 m. kovo 11 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientė, t. y. NKA1, „Skundžiasi skausmu visame kūne, labiausiai dešinės krūtinės ląstos pusėje šonkaulių srityje. Taip pat skundžiasi galvos skausmu ir pykinimu. <...> Aktyvūs ir pasyvūs abiejų rankų judesiai galimi, tačiau skausmingi <...> Dešinės krūtinės ląstos pusėje, apie VII-X šonkaulių projekciją, matoma hematoma, palpuojant – ryškus skausmingumas <...>“ (t. 1, b. l. 39, 64-65).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

KAL1 kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdoma sveikata.

Kaltinamojo gynėjas prašė perkvalifikuoti KAL1 nusikalstamą veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą, be to, nukentėjusioji nėra kaltinamojo sugyventinė.

Kaltinamasis KAL1 savo kaltės dėl suduotų smūgių į kitas nukentėjusiosios NKA1 kūno vietas nei galvos ir veido sritys nepripažino, kai tai tuo tarpu nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas nesunkiu dėl VIII ir IX šonkaulių lūžių, tačiau kaltinimas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodytas byloje esančių įrodymų, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais, visuma. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir vienų kitus papildančių įrodymų visuma (nukentėjusiosios pirminiai parodymai, liudytojų LUD1, LUD3, LUD2 parodymai, 2026 m. kovo 11 d. policijos pareigūnų „kūno“ kameromis atlikti vaizdo ir garso įrašai, 2026 m. kovo 11 d. Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės EKS1 teisiamajame posėdyje duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, kiti byloje esantys įrodymai) patvirtina, jog kaltinamasis KAL1 padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios NKA1 parodymai proceso metu keitėsi. Pirmieji nukentėjusiosios NKA1 parodymai buvo duoti 2026 m. kovo 11 d., po jai suteiktų medicinos paslaugų (apklausos atlikimo laikas nuo 21.13 val. iki 21.26 val.), nors ir jai esant neblaiviai, kadangi 18.34 val. buvo nustatytas 1,28 prom. neblaivumas, yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi. Ištyrus prie policijos pareigūnų uniformų tvirtinamų kamerų („kūno“ kamerų) 2026 m. kovo 11 d. įvykio vietoje ir ligoninės skubios pagalbos skyriuje atliktus vaizdo ir garso įrašus, matyti, kad nukentėjusioji NKA1 2026 m. kovo 11 d. pateikė visus policijos pareigūnų ir medicinos darbuotojų prašomus duomenis, atsakė į visus jai užduotus klausimus, be kita ko atsižvelgiant į tai, kad buvo stipriai sumušta ir drebėjo, o jos atsakymai buvo tarpusavyje neprieštaringi bei neprieštaringi kitai byloje surinktai medžiagai (išskyrus nukentėjusiosios nuo 2026 m. balandžio 7 d. duodamus parodymus ir tos pačios dienos parodymų patikrinimą vietoje bei kaltinamojo duotus parodymus), todėl pripažįstami tinkamais įrodymais. Teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusioji būtų nurodžiusi aplinkybes, kurios iš tiesų neįvyko. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai pirmomis po įvykių dienomis nurodant įvykio aplinkybes nebuvo aiški KAL1 inkriminuojama veikos kvalifikacija bei tam reikšmingiausi nukentėjusiosios sveikatos sužalojimai. Be to, 2026 m. kovo 13 d., nukentėjusioji, būdama visiškai blaivi (0,00 prom.), taip pat nurodė, kad jos sugyventinis KAL1 ją mušė rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą. Iki 2026 m. balandžio 7 d. nukentėjusioji niekada nebuvo išsakiusi apie jokią buityje patirtą traumą, įskaitant ir ją gydantiems gydytojams. Teismas laiko, kad nukentėjusiosios pirminiai parodymai yra teisingiausi ir nuoširdžiausi.

Žemesnės instancijos teismas

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji 2026 m. balandžio 7 d. papildomos apklausos metu parodė, kad KAL1 ją mušė ir sumušė stipriai, tačiau šonkaulių jis jai nesulaužė. Paaiškino, kad šonkaulius ji susilaužė tikriausiai nuo to, kai tomis dienomis, kai KAL1 ją mušė, ji prausėsi vonioje ir lipdama iš jos paslydo, dėl ko krito dešiniu šonu ant vonioje esančių plytelių, kuriomis išklijuotos vonios kambario grindys. Papildomos apklausos metu ji taip pat pareiškė, kad byloje civilinio ieškinio nereikš. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios parodymai pasikeitė siekiant palengvinti kaltinamojo KAL1 padėtį. Būtent dėl šonkaulių lūžių, kaip paaiškėjo vėliau, nukentėjusiajai padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal BK specialiosios dalies straipsnio dalį taip pat keičia tai, ar kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo sugyventiniai (kartu neįregistravę santuokos vedė bendrą ūkį), tuo tarpu nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Duodama parodymus teisme NKA1 taip pat nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja per programėlę. Tokiu būdu buvo pažeista kaltinamajam KAL1 paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium ir įpareigojimas nebendrauti ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu ir tai neabejotinai galėjo sudaryti prielaidas tam, kad nukentėjusiosios parodymai proceso metu pasikeitė. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios pirminiai parodymai buvo duoti 2026 m. kovo 11 d. vakare ir 2026 m. kovo 13 d. ryte, t. y. iki paleidžiant KAL1 iš laikino sulaikymo (paleistas 2026 m. kovo 13 d. 11.46 val.).

Byloje, be galimo nukentėjusiosios sūnaus LUD2 smurto prieš nukentėjusiąją, buvo iškeltos nukentėjusiosios šonkaulių lūžių versijos, kad nukentėjusioji, kažkuriomis dienomis, galbūt nuo 2026 m. kovo 8 d. iki 2026 m. kovo 11 d. kitomis aplinkybėmis, t. y. lipdama iš vonios, kai prausėsi, paslydo ir nukrito ant vonios grindų, išklotų plytelėmis, arba lipdama iš vonios kartu su kaltinamuoju, jam jos neišlaikant, pagriuvo kartu su kaltinamuoju. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat aiškino, kad būdama neblaivi nukentėjusioji griuvinėja.

Teismo vertinimu, nelaimingo atsitikimo buityje aplinkybės, kuriomis esą nukentėjusioji galėjo susilaužyti šonkaulius yra kaltinamojo gynybos versijos, nors visiškai ar iš dalies palaikomos pačios nukentėjusiosios. Išsamiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, kaltinamojo keltos versijos ir abejonės bei pačios nukentėjusiosios vėliau nurodytos aplinkybės, kad šonkaulius susilaužė ji pati, kai lipdama iš vonios ir pagriuvo ant vonios grindų, nepasitvirtino.

Byloje teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė EKS1 patvirtino savo surašytą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytų sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Specialistė taip pat paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatytas šonkaulių lūžis negalėjo įvykti kontaktuojant su plokštuma, kadangi lūžęs ne ilgas šonkaulių fragmentas, o yra ribotai lūžę du šonkauliai. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji negalėjo susilaužyti šonkaulių paslydusi ir pargriuvusi ant vonios grindų, išklotų plytelėmis. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, bet ne byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, nurodė tokias aplinkybes, kad griuvimas vonioje įvyko būtent ant vonios grindų, t. y. ant plokštumos. Tokias aplinkybes nukentėjusioji NKA1 parodė ir 2026 m. balandžio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, rodydama kaip ji slydo (Nr. 7) ir pirštu rodydama, kad būtent ant vonios kambaryje esančių grindų plytelių ji susilaužė šonkaulius (Nr. 8). Tuo tarpu, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino specialistė EKS1, toks šonkaulių lūžis kaip nagrinėjamu atveju galėjo būti padarytas nuo smūgio kumščiu, kadangi kumštis yra tinkamas ribotas paviršius.

Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusios nusiskundimus dėl nelaimingo atsikimo buityje ar įvykusio kito nesmurtinio įvykio. Iš policijos pareigūnų „kūno“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų nustatyta, kad ji tokių nusiskundimų neišsakė nei greitosios medicinos pagalbos gydytojams, nei ligoninėje dirbusiems gydytojams, taip pat neišsakė policijos pareigūnams. Byloje taip pat nenustatyta, kad ji būtų skundusi kam nors (artimiesiems, draugams ar kt., su kuriais susitiko ar bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis ir pan.) reikšmingu griuvimu, šono skausmu ar pan. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad NKA1 nusiskundimų dėl skausmo neturėjo. Tuo tarpu byloje esantys objektyvūs duomenys, t. y. „kūno“ kamerų vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sunku pajudėti ir atsistoti, apsirengti striuke buvo labai skausminga. 2026 m. kovo 11 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2026 m. kovo 11 d. NKA1: skundėsi, pirmiausia, skausmu visame kūne, labiausiai dešinės krūtinės ląstos pusėje šonkaulių srityje; ji taip pat skundėsi galvos skausmu ir pykinimu; jos rankų judesiai buvo skausmingi, dešinės krūtinės ląstos pusėje, apie VII-X šonkaulių projekciją buvo ryškus skausmingumas. Sudėtinga paaiškinti, kaip nukentėjusioji galėjo išbūti su sulaužytais šonkauliais ir tokios savijautos, kaip objektyviai užfiksuota, viena vertus, nesikreipdama jokios pagalbos, antra vertus, niekam neatkleisdama jokių nusiskundimų ir savijautos.

Versiją, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą, be kita ko, tik smūgiuodamas į galvą, kaltinamasis naudojo tik 2026 m. kovo 10 d. arba, kad nepriklausomai nuo smurto pavartojimo laiko nukentėjusioji vėliau nutarė, kad jai tik reikalinga pagalba dėl skaudančios galvos ir sumušimų galvoje, paneigia tai, kad, kaip byloje nustatyta NKA1 drebanti, basa, kaltinamajam nematant ir nežinant apie tai, kad išeina, atėjo pas kaimynę kviesti pagalbą. NKA1 prašė kviesti ir greitąją medicinos pagalbą, ir policijos pareigūnus. Tokie jos veiksmai ir savijauta liudija pakankamai pavojingą situaciją, ką taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios 2026 m. kovo 11 d. tiek liudytojos LUD1 bute, tiek ligoninėje išsakyti žodžiai apie KAL1 ištikusią „psichozę“. Aukščiau nurodyta objektyviai užfiksuota nukentėjusiosios fizinė savijauta taip pat prieštarauja jos nurodomoms aplinkybėms, kad pagalbos ji kreipėsi dėl kraujosruvų galvos ir veido srityse bei galvos skausmo.

Specialistė EKS1 teisiamojo posėdžio metu dėl ta pačia trauma padarytų dešinės pusės VIII ir IV šonkaulių lūžių ir sužalojimų abiejuose pečiuose ir klubuose, paaiškino, kad kairysis petys kaip ir kairysis klubas nebetinka vienkartiniam griuvimui ant dešinio šono. Tai reiškia, kad šie sužalojimai negalėjo būti padaryti vieno griuvimo metu. Be to, iš 2026 m. kovo 11 d. asmens apžiūros metu užfiksuotų duomenų, įskaitant fotonuotraukų pavadinimais „foto1.jpeg“, „foto2.jpeg“, „foto3.jpeg“, „foto4.jpeg“, „foto5.jpeg“, nustatyta, kad ant moters kūno buvo kraujosruvos ne tik įvairiose vietose galvos ir veido srityse, bet ir ant kaklo įvairiose pusėse, taip pat ant dešinio peties. Iš kraujosruvų lokalizacijos aiškiai matyti, kad kraujosruvos ant kaklo kairėje pusėje ir dešinio peties negalėjo atsirasti kartu vieno kritimo metu, kadangi kraujosruvos yra skirtingose pusėse. Kaltinamojo nurodyta versija, kad jis tiksliai smūgiavo tik į galvos sritį, apie penkis smūgius, o kiti patirti sužalojimai yra nurodomo kritimo pasekmė, ištyrus byloje esančius patikimus įrodymus nepasitvirtino.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat aiškino, kad tik dešinė jo ranka yra veiksminga. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo kairė ranka nėra veiksminga, kaip jis nurodo, ir jis negalėtų suduoti smūgių kaire ranka.

Aplinkybė, kad nukentėjusiąją galėjo sumušti jos sūnus LUD2, ištyrus šiuo klausimu nuoseklius NKA1 parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 26-29, 32-33), liudytojo LUD2 parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 89-91), ir kitą bylos medžiagą, įskaitant byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, Medicinos dokumentų išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 39) nepasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus, nebetvirtino, kad nukentėjusiąją galėjo sumušti jos sūnus LUD2. Teismas laiko, kad nurodymas, kad nukentėjusiąją sumušė LUD2 buvo dar viena kaltinamojo gynybos versija, kuri ištyrus byloje esančius įrodymus, nepasitvirtino.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis negalėjo tiksliai įvardyti dienos, kada esą nukentėjusioji nukrito paslydusi vonioje ir susilaužė šonkaulius. Nukentėjusioji pasakojo apie įvykį, kai prausėsi vonioje, nenurodydama kaltinamojo dalyvavimo kartu. Kaltinamasis aiškino, kad jis vonioje prausė NKA1 ir, jam nepavykus jos išlaikyti, jie abu pargriuvo. Kita vertus, kaltinamasis aiškino, kad prausdamas nukentėjusiąją jau matė „mėlynus“ šonus, rankas ir klubus. Nukentėjusioji visų trijų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant papildomos apklausos metu, kai jau davė kitokius parodymus dėl šonkaulių lūžių, bei parodymų patikrinimo vietoje metu tvirtino, kad KAL1 smurtavo tiek 2026 m. kovo 10 d., tiek 2026 m. kovo 11 d. Vėliau teisme ji tvirtino, kad KAL1 smurtavo tik 2026 m. kovo 10 d., tęsiant jos apklausą visgi tikslino, kad „pagrinde“ smurtavo 2026 m. kovo 10 d. Byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose taip pat užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodo apie kelias dienas, įskaitant 2026 m. kovo 11 d., kai į įvykio vietą buvo iškviesta pagalba, jos atžvilgiu naudotą smurtą. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus aiškino, kad jis prieš NKA1 smurtavo 2026 m. kovo 10 d., tęsiant apklausą vėliau aiškino, kad visgi smurtavo 2026 m. kovo 11 d. Teismo vertinimu, šie prieštaraujantys ir besikeičiantys kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, kartu su kitais aukščiau nurodytais argumentais, leidžia daryti išvadą, kad šie jų parodymai nėra patikimi.

Pažymėtina, kad, be kitų byloje ištirtų patikimų įrodymų, vaizdo ir garso įraše pavadinimu „export-ptn5t4“ objektyviai užfiksuota kaip ligoninėje policijos pareigūnas klausia gulinčios NKA1: „Kur dar sumušė jus?“. Tuo tarpu NKA1 į šį klausimą atsako: „Dar visas kūnas gi sumuštas“ ir tuo metu rankų plaštakas veda nuo krūtinės viršaus link pilvo srities. Toks nukentėjusiosios atsakymas, be kita ko, su kitais byloje esančiais įrodymais, teismui nekelia abejonių, kad visi NKA1 sužalojimai yra padaryti kaltinamojo veiksmais.

Apibendrinant, atmetus byloje iškeltas kaltinamojo gynybos versijas, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir vienų kitus papildančių įrodymų, nurodytų šiame teismo nuosprendyje, visuma patvirtina, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti nukentėjusiajai NKA1 padaryti sveikatos sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo KAL1 atliktų smurtinių veiksmų ir yra jų pasekmė.

Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis). Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).

Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios ir tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą; vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi, reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, jog NKA1 yra jo sugyventinė, santykiuose yra apie 8 metus laiko, bendrų vaikų neturi. Jie abu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinės NKA1 bute, kartu veda bendrą ūkį. Pats važinėja dirbti į (duomenys neskelbtini), išvyksta keletui mėnesių, po to vėl grįžta į Lietuvą. Būdamas (duomenys neskelbtini) periodiškai perveda NKA1 pinigų pragyvenimui (t. 1, b. l. 136-138, 145-147). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir KAL1 yra sugyventiniai, santykiuose yra apie 8 metus. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), grįžta pas ją, jie abu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kai būna (duomenys neskelbtini) S. N. perveda jai pinigų, grįžęs į Lietuvą pasirūpina namų ūkiu (t. 1, b. l. 20-23, 26-29, 32-34).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad, kai reikia nukentėjusiajai padeda, paremia, taip pat ir pinigais, atvažiuoja, pabūna, jo asmeniniai daiktai Lietuvoje būna pas nukentėjusiąją ir taip tęsėsi 8 metus iki šio įvykio. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo gynėjas laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra sugyventiniai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju jie kartu negyveno. Byloje jau buvo nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasikeitę parodymai yra reikšmingi KAL1 padarytos veikos kvalifikavimui, todėl ir pasikeitę parodymai dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios siejusių santykių laikytini nepatikimais.

Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad 2026 m. kovo 2 d. grįžęs kaltinamasis atvyko pas nukentėjusiąją, adresu (duomenys neskelbtini), kur kaip abu nuosekliai tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, jie abu kartu gyveno, ir pamatęs NKA1 neblaivią iš karto nusprendė išeiti. Tuo tarpu nukentėjusioji jo prašė sugrįžti, kaip kaltinamasis nurodė, ji „maldavo grįžti“. Kitomis dienomis KAL1 adresu (duomenys neskelbtini), taip pat lankėsi, o kai nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), buvo pas savo mamą. Taip pat buvo nustatyta, kad KAL1 rūpinosi NKA1, kaip pats nurodė, ją maudė, vykdydamas socialinės darbuotojos prašymą. Tai liudija artimus ir išskirtinius jų tarpusavio santykius, kuriuose, kaip matyti, buvo nesutarimas dėl alkoholio vartojimo. Tačiau reikšmingos yra ne tik byloje nustatytos aplinkybės po paskutinio kaltinamojo grįžimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šie asmenys yra santykiuose apie 8 metus. Be kita ko, iš byloje esančios KAL1 charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jo adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. sutampa nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu. Toks KAL1 adresas nurodytas dar 2017 m. rugsėjo 14 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje (t. 1, b. l. 166-169). Byloje taip pat nustatyta, kad KAL1 padėjo, o taip pat finansiškai prisidėdavo prie nedirbančios NKA1, atitinkamai ir namų ūkio, išlaikymo.

Teismas laiko byloje nustatyta, kad NKA1 ir KAL1 tarpusavio ryšiai nebuvo tik trumpalaikiai draugiški santykiai, jų bendrai besitęsiantis sugyvenimas atitiko šeimos narių, kurių vienas didelę laiko dalį buvo išvykęs į užsienį, santykius. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo savanoriški abipusiai įsipareigojimai ir emocinis prieraišumas, kurie, kaip matyti, iš bylos medžiagos, nutrūko po įvykių, įvykusių laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 10 d. iki 2026 m. kovo 11 d. (kartu nebegyvena, nepadeda finansiškai), todėl jų santykiai savo turiniu buvo būdingi šeimos nariams.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, sugretinęs ir susiejęs juos į visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis KAL1 2026 m. kovo 10 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smogė sugyventinei NKA1 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tęsdamas nusikalstamą veiką 2026 m. kovo 11 d., apie 18.21 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia abiejų rankų kumščiais smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas NKA1, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, daugybines kraujosruvas galvos srityje, kraujosruvas kaktos srityje, nosies srityje, abiejų pečių srityje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje, klubų srityje ir dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžius. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) šie sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus kaltinamojo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (smūgiai į galvos sritį ir kitas kūno vietas), teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. atlikdamas minėtus smurtinius veiksmus suvokė pavojingą jų pobūdį nukentėjusiosios sveikatai ir norėjo nukentėjusiąją sužaloti, tačiau jis padarinių savo sąmonėje nedetalizavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo KAL1 neteisėti veiksmai (smūgiavimas kumščiais), tiesiogine neapibrėžta tyčia atlikti prieš nukentėjusiąją, sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į kvalifikuojantį veikos padarymo šeimos nariui požymį, teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Byloje iš kaltinamojo, nukentėjusiosios, policijos pareigūno „kūno“ kameros vaizdo ir garso įrašų, alkoholio kiekio matuoklio rodmenų nustatyta, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas neblaivus, jis neblaivus buvo abi dienas, kai smurtavo prieš nukentėjusiąją. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymui reikšmę turėjo kaltinamojo neblaivumas, patvirtina nukentėjusiosios žodžiai, kad kaltinamasis „pergėrė“, jam „užėjo psichozė“. Pats kaltinamasis taip pat pažymėjo, kad buvo padaryta klaida, kai pradėjo vartoti alkoholį. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis pageidavo daugiau alkoholio, tačiau tam nebuvo lėšų ir kad dėl nesurastos banko mokėjimo priemonės jis tapo agresyvus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pripažįsta nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertintina ir šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veikos motyvai ir tikslai, veikos stadija. Kaltinamasis padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, atliko tęstinius veiksmus, smurtavo dvi dienas, atlikdamas nenustatytą smūgių skaičių į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas. Jis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus į gyvybiškai pavojingą sritį – galvą ir, kaip pats nurodė, tikslingai taikėsi į smūgiuoti į galvą. Byloje nustatyta, kad, be kitų sumušimų, kaltinamasis nukentėjusiajai sulaužė šonkaulius. Teismo vertinimu, tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamasis savanoriškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (157,04 Eur). Nukentėjusioji NKA1 pretenzijų jam neturi.

Įvertintina ir kaltininko asmenybė: kaltinamasis neteistas, tačiau praeityje ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus (t. 1, b. l. 166-175), administracine tvarka penkių metų laikotarpiu baustas šešis kartus, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 176-182), Lietuvoje nedirba (t. 1, b. l. 189), yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 191-193), kaltinamojo nurodymu, dirba (duomenys neskelbtini), tačiau byloje duomenų apie kaltinamojo darbovietę (duomenys neskelbtini) nėra.

Skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę nėra pagrindo, nors žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (157,04 Eur) kaltinamasis atlygino, jis kaltu neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo, veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Teismas įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nukentėjusioji pretenzijų jam neturi, skiria KAL1 laisvės atėmimo bausmės už jo padarytą nusikaltimą vidurkiui artimą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams (BK 50 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Įvertinus aukščiau nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės tikslai KAL1 atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, jo neizoliuojant nuo visuomenės, t. y. be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams (BK 75 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, KAL1 paskirtini įpareigojimai, kurie galėtų daryti teigiamą įtaką jam ir kuriais būtų pasiekti bausmės tikslai. Kadangi kaltinamasis įvykdė smurtinį nusikaltimą, būdamas neblaivus, o taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, būdamas neblaivus daro administracinius nusižengimus, jis įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 10 punktai). Jis taip pat įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas KAL1 laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. kovo 11 d. 18.40 val. iki 2026 m. kovo 13 d. 11.46 val. (dvi dienos) (t. 1, b. l. 124-128), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 157,04 Eur civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kadangi tokia suma buvo sumokėta už nukentėjusiosios NKA1 gydymą (t. 1, b. l. 68-72). Kaltinamajam KAL1 2025 m. gegužės 4 d. savanoriškai atlyginus civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 157,04 Eur turtinę žalą, civilinė ieškovė atsisakė pareikšto civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 79, 80). Nukentėjusioji NKA1 byloje civilinio ieškinio turtinei ar neturtinei žalai atlyginti nereiškė.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Kaltinamajam nuo 2026 m. liepos 12 d. iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios NKA1 ir nesiartinti prie jos arčiau nei 30 metrų atstumu, įpareigojant KAL1 bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje. Ši kardomoji priemonė panaikintina (pasibaigs) įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, saugomi prie bylos, paliktini saugoti prie bylos medžiagos; žalios spalvos antklodė, saugoma Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje, adresu Maironio g. 3, Utena, supakuota į pakuotę Nr. 1, sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, KAL1 paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti KAL1 laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. kovo 11 d. 18.40 val. iki 2026 m. kovo 13 d. 11.46 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu metrų atstumu – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinius diskus, saugomus prie bylos, palikti saugoti prie bylos, žalios spalvos antklodę, saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje, adresu Maironio g. 3, Utena, supakuotą į pakuotę Nr. 1, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Paulina Baukienė