Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Molėtų rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, prašo teismo daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/2 iš 3,64 kv. m.) – viso 1,82 kv. m, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Pareiškime nurodė, kad VĮ Turto bankas yra gavęs pranešimą iš suinteresuoto asmens, kuriuo prašoma perimti valstybės nuosavybėn butą su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/2 iš 3,64 kv. m.) – viso 1,82 kv. m, (duomenys neskelbtini), (toliau – butas arba nekilnojamojo turto objektas), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Namas, kuriame yra butas, buvo pastatytas 1950 metais, dauguma šiame name esančių butų buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau butas Nr. 3 nebuvo privatizuotas, juo niekas nesinaudoja, butas turi bendrą tambūrą su butu Nr. 2, tačiau tai yra atskiras butas, neprivatizuotas. Molėtų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad neturi duomenų apie buto, (duomenys neskelbtini), privatizavimą ir jis jos apskaitoje nėra apskaitomas, butas nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su bendro naudojimo patalpa yra valstybės nuosavybė. Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja ir sutinka su prašomu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ Turto bankas gavo Molėtų rajono savivaldybės administracijos pranešimą, kuriuo buvo informuojama apie bešeimininkį nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą Nr. 3, 19,57 m² bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), su jam priklausančia ½ bendro naudojimo patalpa pažymėta a-1 (1/2 iš 3.64 m²) - iš viso 1,82 m², bei prašoma šį turtą perimti. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad butas yra 1950 m. statybos, daugiabutyje gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), butas pažymėtas Nr. 3, įrašų apie nuosavybės teisės įregistravimą nėra. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje informacijoje nurodė, kad negali pateikti informacijos apie galimus buto savininkus ar naudotojus, kadangi tokių duomenų neturi. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad nėra išlikusių ar saugomų dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir priestato statybos faktą, seniūnijoje saugomose Namų ūkio knygose nėra jokių duomenų apie nurodytą namą ar priestatą. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad patikrinus Molėtų rajono architekto dokumentų fonde esančias 1960 metų pastatų priėmimo eksploatacijon aktų bylas, dokumento apie pastato ar priestato (duomenys neskelbtini) miestelyje priėmimą eksploatacijon nerasta, o 1958 ir ankstesnių metų dokumentai saugoti neperduoti. Taip pat nurodė, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1950-1956 ir 1960 metų statybos dokumentai bei 1991 ir vėlesnių metų dokumentai ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai filialui saugoti neperduoti. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 ir ankstesnių metų ūkinėse knygose adresai su gatvių pavadinimais bei namų numeracija nesurašyti, todėl identifikuoti informacijos apie butą adresu (duomenys neskelbtini), nėra galimybės. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ir viršaičio dokumentų fonde 1990-1993 metų esančiose bylose, potvarkio apie butų privatizavimo komisijos sudarymą nėra, 1991 ir 1993 metų notariškai patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių bylose bei 1992 m. privatizuojamų namų pirkimo-pardavimo sutarčių byloje, buto pirkimo (privatizavimo) 1991-1993 metais sutarties nerasta, beveik visose 1992 m. privatizuojamų namų (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyse adresai su gatvių pavadinimais bei namų numeracija nesurašyti, todėl identifikuoti buto Nr. 3 privatizavimo sutarties nėra galimybės.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su bendro naudojimo patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu 1964 m. CK 95, 97, 98 ir 99 straipsniai buvo pakeisti, taip pat kodeksas papildytas 95(1) ir 98(2) straipsniais. Šiuose straipsniuose buvo įtvirtinta antra viešosios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė. 1964 m. CK 98 (2) straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie buto su bendro naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka arba jo perdavimą savivaldybės nuosavybėn. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog butas praeityje buvo įregistruotas fizinio asmens vardu.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad butas su bendro naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įregistruoti šį nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre) fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/2 iš 3,64 kv. m.) – viso 1,82 kv. m, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.