Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-440-851/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40195-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.1; 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo mišrios sudėties Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Žilvino Terebeizos, sekretoriaujant Anastasijai Malinovskienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, kaltinamojo P. K. gynėjai Aidai Lilijai Krukonienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo P. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 16 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. K. kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai 2025 m. spalio 9 d. – 2025 m. lapkričio 18 d. laikotarpiu vertė kitus asmenis perduoti turtą panaudodamas kitokią psichinę prievartą bei prievartaudamas turtą sunaikino ir sugadino nukentėjusiojo turtą, o būtent: 2025 m. spalio 9 d. – 2025 m. spalio 10 d. laikotarpiu neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą (grasindamas), susirašinėdamas su nukentėjusiuoju A. K. socialiniame tinkle „Facebook“ platformoje „Messenger“ – rašydamas pranešimus („gera gyventi kaime“, „eisim gėlių sodinti“, „kažkam bus gerai šiandiena“, „gal ir duobkasiais padirbėsim“, „tu mano kaime taško ir nelaikysi arba mokėsi 25 procentus“), atvirai vertė nukentėjusį A. K. jo naudai perduoti turtą prieš jo valią, t. y. P. K. nurodė nukentėjusiajam A. K., kad jis (nukentėjusysis) už neteisėtą nukentėjusiojo A. K. (duomenys neskelbtini), tariamai vykdomą prekybą alkoholiniais gėrimais turi jam mokėti 25 procentus gaunamo pelno, o nukentėjusysis A. K. nesutiko su tokiais jo reikalavimais. P. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, o būtent 2025 m. lapkričio 13 d., neturėdamas teisėto pagrindo, susirašinėdamas su nukentėjusiąja A. K. socialiniame tinkle „Facebook“ platformoje „Messenger“, – rašydamas pranešimą („5k“ už „amžiną ramybę“) – atvirai vertė nukentėjusiąją A. K. jo naudai perduoti turtą prieš jos valią – perduoti vienkartinį mokestį – 5000 Eur. P. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nukentėjusiuosius A. K. ir A. K. priversti įvykdyti turtinius reikalavimus (įbauginti, parodyti grėsmės realumą, palaužti jų valią priešintis, psichologiškai paspausti, sukelti baimę dėl dar didesnės žalos ateityje (tiek turtui, tiek pačiam asmeniui), jei reikalavimai nebus įvykdyti), 2025 m. lapkričio 14 d. apie 3.20 val. metė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambario, kuriame yra nukentėjusiųjų A. K., A. K. ir mažamečių vaikų miegamasis, sieną ir langą iš anksto paruoštą stiklinį butelį, pripildytą degiuoju skysčiu, su degančia uždegimo priemone, bei sukėlė gaisrą, kurio metu apdegė gyvenamojo namo lango stiklai, lango pertvara, apatinė plastikinė lango dalis, taip sugadindamas svetimą – V. B. priklausantį 934,93 Eur vertės turtą. Taip P. K., grasindamas ir sunaikindamas bei sugadindamas svetimą (nukentėjusiosios) turtą, vertė nukentėjusiuosius A. K. ir A. K. jo naudai perduoti turtą prieš jų valią, t. y. prievartavo turtą.

Šiais savo veiksmais P. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. K. kaltinamas tuo, kad prievartaudamas turtą sunaikino (sugadino) svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, o būtent: 2025 m. lapkričio 14 d. apie 3.20 val. jis metė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambario, kuriame yra nukentėjusiosios A. K., A. K. ir mažamečių vaikų miegamasis, sieną ir langą iš anksto paruoštą stiklinį butelį, pripildytą degiuoju skysčiu, su degančia uždegimo priemone, kuris atsitrenkė į minėto namo palangę, dėl to, buteliui sudužus ir degiam skysčiui išsiliejus ant paviršiaus, sukėlė gaisrą, kurio metu apdegė gyvenamojo namo lango stiklai, lango pertvara, apatinė plastikinė lango dalis, taip jis visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą – V. B. priklausantį 934,93 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais P. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. K. kaltinamas tuo, kad sunaikino (sugadino) svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, o būtent: 2025 m. lapkričio 13 d. apie 10 val. padegė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje esantį šiltnamį, t. y. sukėlė gaisrą, kurio metu apdegė šiltnamio konstrukcijos karkasas ir jį dengusi polietileno plėvelė, t. y. visuotinai pavojingu būdu sunaikino (sugadino) svetimą – F. S. priklausantį 300 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais P. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo P. K. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartis, kuria P. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai padarė išvadą, kad netaikant kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, jis gali bėgti, slėptis nuo teismo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, sutrukdyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, nėra sprendžiama, ar asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o yra nustatoma, ar yra pakankamai duomenų manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis P. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, P. K. susirašinėjimų su nukentėjusiaisiais A. K. ir A. K. išrašuose, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nurodyti duomenys leidžia taikyti P. K. kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

Kauno apygardos teismas P. K. pratęsė suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti atsakomybės, suvokdamas jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą bei neišvengiamumą, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei būdamas laisvėje darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo nustatytas pagrįstai. P. K. yra kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (BK 187 straipsnio 2 dalis) priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir viena (BK 181 straipsnio 2 dalis) - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis nesudaro pagrindo skirti suėmimo, tačiau pažymi, kad šių aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo tuo atveju, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma – inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumu, gresiančios bausmės griežtumu, kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis.

Apygardos teismas, grįsdamas kaltinamojo P. K. galimą bėgimo (slėpimosi) tikimybę, atsižvelgė į tai, kad 2025 m. gruodžio 2 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pakeitė gyvenamąją vietą, šaukiamas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą neatvyko, todėl buvo paskelbta jo paieška. Pats P. K. pateiktame skunde teigia, jog 2025 m. gruodžio 2 d. jam nebuvo įteikti įtarimai, byloje nėra tai patvirtinančio dokumento, todėl negalima teigti, kad gavęs įtarimus, jis pasislėpė. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog dar iki 2025 m. gruodžio 2 d. su P. K. nepavyko susisiekti norint atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo galimybės jam įteikti šaukimo atvykti kaip įtariamajam pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, taigi 2025 m. lapkričio 20 d. P. K. dėl nurodytų priežasčių buvo paskelbta paieška. Aukštesnysis teismas sutinka, kad apygardos teismas, teigdamas, jog kaltinamasis pasislėpė tik po to, kai 2025 m. gruodžio 2 d. jam buvo įteiktas pranešimas, įvykių seką įvardijo ne visai tiksliai. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nekeičia fakto dėl to, kad susisiekti su P. K. nepavyko. Pats P. K. Kauno apygardos teisme 2026 m. liepos 13 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo paskelbta jo paieška, buvo nuvykęs atostogų i (duomenys neskelbtini), nes ten gyveno jo sūnėnas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis, turėdamas ryšių užsienio valstybėje, gali tuo pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo. Taigi, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šio tikslo pasiekti bei operatyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą procese negalima.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į P. K. charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, yra nevedęs. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo asmens socialinių ir šeiminių ryšių nebuvimą. Pateiktame skunde P. K. teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o užsidirba „Tik Tok“ platformoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog paieška P. K. buvo paskirta būtent dėl to, kad jis vengė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo nežinoma jo buvimo vieta, nepavyko įteikti šaukimo atvykti į apklausą ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taigi, nors kaltinamasis teigia, kad savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyvena nuo vaikystės, tačiau atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus gyvenamosios vietos adresu su juo susisiekti nepavyko. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nepaisant P. K. teiginių apie uždarbį „Tik Tok“ platformoje, byloje nėra oficialių duomenų apie jo gaunamas pajamas, todėl nėra galimybės vertinti, kad kaltinamasis P. K. yra dirbantis asmuo. Taigi, nagrinėjamu atveju jokių socialinių ir šeiminių ryšių, kurie eliminuotų kaltinamojo pasislėpimo riziką teismas nenustatė. Priešingai, nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo buvimo vietos nepastovumo, oficialios darbovietės nebuvimo bei fakto, kad P. K. yra nevedęs, patvirtina, kad kaltinamojo nesieja tvirti socialiniai ir šeiminiai ryšiai.

Teisėjų kolegija vertina, kad egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nesuimtas kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. K. yra įtariamas dviejų apysunkių nusikaltimų ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymu. P. K. galimai padaryti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad P. K. anksčiau yra teistas 12 kartų už įvairaus pobūdžio nusikaltimų padarymą. Taigi, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių bei teismo skiriamų įpareigojimų. Be to, nors kaltinamasis akcentuoja, kad uždirba „Tik Tok“ platformoje, tačiau, kaip jau minėta ir anksčiau, byloje nėra oficialių duomenų apie jo gaunamas pajamas iš šios veiklos, todėl kaltinamojo teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. P. K. yra kaltinamas turto prievartavimu ir sugadinimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. kaltinamas tuo, kad naudodamas psichinę prievartą (grasindamas), susirašinėdamas su nukentėjusiuoju A. K., byloje nustatytomis aplinkybėmis atvirai vertė nukentėjusį A. K. jo naudai perduoti turtą prieš jo valią. Be to, P. K. yra kaltinamas tuo, kad vertė nukentėjusiąją A. K. jo naudai perduoti turtą prieš jos valią – perduoti vienkartinį mokestį – 5000 Eur. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti apie tai, kad kaltinamasis, neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio, lėšų stengiasi gauti darydamas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visas šias nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, gresiančios bausmės dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sutinka su apygardos teismo išvada, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo P. K. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam bėgti ir slėptis nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati P. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju, kaltinamajam pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, bendra suėmimo trukmė P. K. sieks 10 mėnesių. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog pratęsus suėmimo terminą bus pažeisti BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyti reikalavimai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus baudžiamojo proceso eigai (baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme nagrinėjama pagal iš anksto su proceso dalyviais suderintą bylos nagrinėjimo grafiką, yra sudarytas teisiamųjų posėdžių grafikas iki 2026 m. rugsėjo 3 d.). Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartis, kuria kaltinamajam P. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 mėnesiams, priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais P. K. argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam P. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesiams palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.