Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 19 d. prašymu dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 19 d. prašymas išspręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. e2-884-924/2026 ir Nr. e2-378-650/2026 sujungimo.

Prašyme nurodoma, kad prašomos sujungti civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios, jose dalyvauja tos pačios proceso šalys, kurios priešpriešinius reikalavimus kildina iš tų pačių teisinių rangos santykių, bylose bus nustatinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės ir remiamasi tais pačiais įrodymais. Teismo vertinimu, sujungus civilines bylas būtų greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, todėl tikslinga spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektas Karma“ ieškinį atsakovei UAB „Raimelita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-378-650/2026). Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovė ir Raseinių rajono savivaldybės administracija sudarė tris skirtingas rangos sutartis dėl darbų atlikimo. Juos pagal rangos sutartis atliko ieškovė. Atsakovė padavė ieškinį UAB „Projektas Karma“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, kurio pagrindu Kauno apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-799-924/2026. Iš šio teisminio proceso ieškovė sužinojo, kad jos vardu ieškovė ir atsakovė sudarė rangos (subrangos) sutartis. Ieškovė teigia, kad rangos (subrangos) sutartys ir darbų priėmimo–perdavimo aktai pasirašyti ne ieškovės direktoriaus, o panaudojant jo parašo spaudą (faksimilę). Dėl nurodytų priežasčių, atsakovei neatliekant statybos rangos darbų ieškovės naudai ir nepristatant jokių medžiagų ieškovei, atsakovei nepagrįstai sukurta reikalavimo teisė.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Raimelita“ ieškinį atsakovei UAB „Projektas Karma“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-884-924/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovė su atsakove sudarė rangos (subrangos) sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, o atsakovė įsipareigojo už juos apmokėti. Ieškovė prievoles pagal rangos (subrangos) sutartis vykdė tinkamai ir laiku. Šalys pasirašydavo ieškovės atliktų darbų priėmimo aktus, už atliktus darbus ieškovė pateikdavo atsakovei apmokėti atitinkamas PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, t. y. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo arba jas apmokėdavo tik iš dalies. Šalys 2025 m. spalio 31 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų aktą, kuriame susitarė dėl atsakovės skolos ieškovei, tačiau atsakovė ir toliau neatsiskaito.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad prašomose sujungti civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, jos reiškia reikalavimus viena kitai. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje UAB „Raimelita“ įrodinėja, kad UAB „Projektas Karma“ nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal šalių sudarytas rangos (subrangos) sutartis, t. y. neapmoka UAB „Raimelita“ susidariusios skolos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (civilinė byla Nr. e2-884-924/2026). Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Projektas Karma“ įrodinėja, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti tariamais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl UAB „Raimelita“ jokių reikalavimo teisių į UAB „Projektas Karma“ neturi (civilinė byla Nr. e2-378-650/2026). Vadinasi, sprendžiant abiejose prašomose sujungti bylose pareikštus reikalavimus, be kita ko, turės būti vertinamos aplinkybės dėl rangos (subrangos) sutarčių sudarymo ir galiojimo. Atitinkamai, nurodytų aplinkybių nustatymas turės įtakos vertinant šalių reikalavimų pagrįstumą. Taigi, prašomose sujungti civilinėse bylose sprendžiami ginčai yra susiję, o vienos bylos rezultatas gali nulemti kitos civilinės bylos baigtį. Dėl nurodytų priežasčių, yra pagrindas sujungti nurodytas civilines bylas į vieną bylą ir nagrinėti jas kartu. Nagrinėjant ginčo klausimus viename teisminiame procese byla bus išnagrinėta teisingiau, užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis), išvengta skirtingo tų pačių teisinių bei faktinių aplinkybių vertinimo.

Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-884-924/2026 ieškinys gautas anksčiau negu Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-378-650/2026, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2-378-650/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2-884-924/2026.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-378-650/2026 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-884-924/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-378-650/2026 prie civilinės bylos Nr. e2-884-924/2026.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-378-650/2026 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.