Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-08-06 · Civilinė byla Nr. e2A-239-881/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-06
Bylos Nr.
e2A-239-881/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00798-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis, Rūta Latvelė
Ieškovas
J. A., D. K., R. P., A. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-239-881/2026Teisminio proceso Nr.2-55-3-00798-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. A., D. K., D. K., R. P. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. A., D. K., D. K., A. R. ir R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės J. A., D. K., D. K., A. R. ir R. P. kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas kiekvienai ieškovei.

Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodo, kad neteko tėvo A. V. P. (toliau – ir pacientas), kuris mirė dėl netinkamai viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro ligoninės (toliau – ir (duomenys neskelbiami) rajono ligoninė arba (duomenys neskelbiami) ligoninė) suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pasak ieškovių, netinkamas gydymas lėmė paciento sveikatos būklės pablogėjimą ir greitesnę mirtį.

Pacientas iš VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninės buvo perkeltas ir nuo 2022 m. birželio 27 d. gydytas (duomenys neskelbiami) rajono ligoninėje, kurioje (duomenys neskelbiami) mirė. Pacientui dėl neaiškių priežasčių buvo nutrauktas diuretiko Furozemido skyrimas, dėl to padidėjo kreatinino koncentracija kraujyje ir pablogėjo glomerulų filtracijos greitis. Nepaisant šių rodiklių blogėjimo, gydymo taktika nebuvo koreguojama. Pacientui buvo reikalinga gydytojo nefrologo konsultacija dėl galimos inkstų dializės, tačiau pacientą perkėlus į (duomenys neskelbiami) rajono ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių (toliau – ir Slaugos skyrius), nebuvo atliekami būtini laboratoriniai tyrimai ir tinkamai stebima sveikatos būklė. Gydytojų veiksmai ir neveikimas, diagnozuojant ligą bei taikant gydymą, lėmė paciento sveikatos blogėjimą ir ankstesnę mirtį. Pacientui tinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, jo biologinis gyvenimas galėjo būti pratęstas. Pacientą trumpam išleidus į namus jam nebuvo paskirti diuretikai, o pablogėjus sveikatos būklei atlikti tyrimai parodė kritiškai padidėjusį kalį ir kreatininą. Nespėjus pradėti inkstų dializės, pacientas mirė. Palaikomojo gydymo metu pacientą keturis kartus apžiūrėjo gydytojas, tačiau jam nebuvo paskirti diuretikai, nors tokį gydymą buvo rekomendavusi aukštesnio lygio gydymo įstaiga. Be to, palaikomojo gydymo metu nebuvo reguliariai stebimi kreatinino ir kalio rodikliai. Nėra aišku, ar buvo kontroliuojamas paciento šlapimo išsiskyrimas, nors pacientas buvo rišamas prie lovos, o tokiais atvejais šlapimo kiekio stebėjimas yra įmanomas ir medicininiu požiūriu reikšmingas. Medicininiuose dokumentuose tokių duomenų neužfiksuota. Dėl nurodytų priežasčių progresuojantis inkstų funkcijos nepakankamumas nebuvo laiku pastebėtas ir tinkamai gydomas. Poziciją ieškovės grindžia eksperto P. P. pateikta išvada.

Ieškovė R. P. gyveno kartu su tėvu iki 2009 metų, o išvykusi gyventi į (duomenys neskelbiami) ir toliau palaikė glaudų ryšį su tėvu telefonu. Nuolat sveikindavo vienas kitą švenčių ir gimtadienių progomis, domėjosi vienas kito gyvenimu, jų tarpusavio ryšys niekada nebuvo nutrūkęs. Ieškovė J. A. nuolat bendravusi su tėvu, lankydavusi jį namuose, padėdavusi buityje, lydėdavusi į gydymo įstaigas ir kasdien lankydavusi gydymo metu. Jos teigimu, žinia apie tėvo mirtį, kurią ji sieja su netinkama medicinine priežiūra, sukėlė itin didelius emocinius išgyvenimus. Ją ir tėvą siejo ypatingai glaudus ryšys, todėl patirtas emocinis skausmas yra itin didelis. Ieškovė A. R. gyveno su tėvu iki 2017 metų, kai išvyko gyventi į (duomenys neskelbiami). Nepaisant atstumo, jie nuolat bendravo telefonu, ieškovė domėjosi tėvo sveikata, rūpinosi jo gerove ir dalijosi gyvenimo įvykiais. Ieškovė D. K. nurodė, kad beveik kasdien bendravo su tėvu tiek tiesiogiai, tiek telefonu. Tėvo mirtis sukėlė didelį emocinį sukrėtimą, kurį dar labiau sustiprino aplinkybė, kad tėvo mirtis buvo susijusi su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Iki šiol kasdien prisimena tėvą ir negali susitaikyti su jo netektimi. Ieškovė D. K. visą gyvenimą gyveno šalia tėvo, kadangi buvo įsigijusi butą tame pačiame daugiabutyje, kitoje laiptinėje. Su tėvu matydavosi beveik kasdien, o jų tarpusavio ryšys buvo itin artimas.

Atsižvelgdamos į patirtus dvasinius išgyvenimus ir tėvo netektį, ieškovės prašo kiekvienai iš jų priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovių J. A., D. K., D. K., A. R. ir R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atmetė.

Iš byloje pateiktų paciento medicinos dokumentų teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 24 d. pacientas rastas nukritęs namuose, Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotoja pastebėjo prieširdžių virpėjimą, žemą arterinį kraujo spaudimą (toliau – ir AKS), krūtinės skausmą; pacientas gydymui atsiųstas į (duomenys neskelbiami) ligoninę. Jo bendra būklė buvo vidutinio sunkumo, pacientas buvo sąmoningas, orientacija sutrikusi vietoje ir laike, širdies veikla aritmiška; nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbiami). VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro Gydymo stacionaro Bendrosios terapijos skyriuje pacientas gydytas nuo 2024 m. birželio 27 d. iki 2024 m. liepos 9 d., kai buvo perkeltas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių iki 2024 m. liepos 15 d. Siuntimo diagnozėje nurodyta: (duomenys neskelbiami).

Pacientas gydytas VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninėje nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2024 m. birželio 27 d., stacionarizavus į Kardiologijos skyrių skubiam ištyrimui ir gydymui dėl buvusios sinkopės, dezorientacijos, stebėto neaiškios trukmės bradisistolinio prieširdžių virpėjimo, hipotenzijos su MAS. Pacientas konsultuotas elektrofiziologo, indikuota EKS (elektrokardiostimuliatoriaus) implantacija. 2024 m. birželio 27 d. pacientui buvo implantuotas EKS WI (kardiostimuliatorius), fiksuota poprocedūrinė eiga be komplikacijų. Pacientas buvo nevisiškai adekvatus savo būklei. Gydymo metu bendra paciento būklė pagerėjo, tolimesniam širdies nepakankamumo gydymui jis perkeltas į (duomenys neskelbiami) rajono ligoninės Bendrosios terapijos skyrių. Išrašant pacientą iš (duomenys neskelbiami) ligoninės jo būklė buvo patenkinama. Buvo skirtos tokios gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: mažai druskos ir riebalų turinti dieta; tikslinė rizikos veiksnių korekcija; išsaugoti fizinį aktyvumą; vartoti K, Mg papildus; palaikyti elektrolitų balansą; būtina adekvati hidratacija, sekti AKS, ŠSD (širdies susitraukimų dažnis); tęsti medikamentinį gydymą (Apixabanas; sekti kreatininą, vertinti KrKI dinamikoje; Bisoprololis / Perindoprilis; sekti AKS, ŠSD; Spironolactonas, sekti K, kreatininą; Hiperurikemijos gydymui: Allopruinolis; Torasemidas (dozę titruoti pagal VS požymius – dusulį, edemas, diurezę); tikslinga lipidogramos, kepenų fermentų kontrolė. Išraše nurodyta, kad pacientas priskiriamas labai didelei rizikai, skirtinas Atorvastatinas; tęsti paskirtą antibiotikoterapiją: Cefuroximas 500 mg x 2 k. / d. dar 5 dienas, tikslinga uždegiminių rodiklių kontrolė dinamikoje; Gastroprotekcijai vartoti PPI grupės vaistus – pavyzdžiui, Pantoprazolas.

2024 m. birželio 28 d. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro paciento medicininio įrašo duomenimis, jo būklė buvo vidutiniškai sunki, jis bendravo, buvo geresnės nuotaikos, nevisiškai orientuotas, širdies veikla aritmiška; pilvas minkštas, neskausmingas; diurezė pakankama. Nuspręsta tęsti paskirtą gydymą. Iš teismui pateiktos epikrizės nustatyta, kad 2024 m. birželio 30 d. kreatinino kiekis paciento kraujyje buvo 210,2 (norma nuo 62 iki 106). 2024 m. liepos 1 d. paciento būklė buvo stabili, į klausimus atsakė vienareikšmiškai (taip / ne), neišsakė naujų nusiskundimų, nekarščiavo, buvo pamatuotas spaudimas (AKS), širdies susitraukimų dažnis (ŠSD), kituose tyrimuose konstatuota teigiama dinamika, nutarta tęsti paskirtą gydymą.

Iš 2024 m. liepos 3 d. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro paciento medicininio įrašo teismas nustatė, kad paciento būklė buvo be neigiamos dinamikos, jis nekarščiavo, buvo sąmoningas, kontaktiškas, iš dalies orientuotas, širdies veikla aritmiška, pamatuotas ŠSD, AKS, konstatuota, kad pilvas minkštas, neskausmingas. Nurodyti tyrimų duomenys: atliktuose tyrimuose stebėti ureminių rodiklių didėjimas; papildomai skirta sol. Forazemidi i/v; sumažėjus uždegiminiams rodikliams, nuspręsta susilaikyti nuo gydymo Ceftriaxoni. Epikrizės duomenimis, tą dieną paciento organizme nustatytas kreatinino kiekis buvo 281,4 (norma nuo 62 iki 106).

Iš 2024 m. liepos 4 d. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro paciento medicininio įrašo teismas nustatė, kad bendra paciento būklė buvo be neigiamos dinamikos, savijauta pagerėjusi, jis nekarščiavo, buvo sąmoningas, kontaktiškas, iš dalies orientuotas, širdies veikla aritmiška, pamatuoti ŠSD, AKS, konstatuota, kad pilvas minkštas, neskausmingas; diurezė skiriama. Nutarta tęsti paskirtą gydymą.

Iš 2024 m. liepos 5 d. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro medicininio įrašo teismas nustatė, kad bendra paciento būklė buvo be neigiamos dinamikos, nekarščiavo; atliktuose tyrimuose gauta teigiama dinamika, sumažėjo ureminiai rodikliai, buvo nutarta tęsti paskirtą gydymą. Tyrimų duomenimis, tą dieną paciento organizme nustatytas 257,7 kreatinino kiekis.

2024 m. liepos 8 d. pacientas skundų neišsakė, buvo sąmoningas, bet kontaktas su juo buvo apsunkintas, mąstymas klampus, lėtas; į kai kurios klausimus jis atsakė ne pagal prasmę; pilvas minkštas, neskausmingas; buvo paimtas šlapimo pasėlis; paskirta ciprinoli, nutarta tęsti paskirtą gydymą, užsakyti psichiatro konsultaciją (2024 m. liepos 8 d. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro paciento medicininio įrašo duomenys). Tą pačią dieną buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad kreatinino kiekis paciento kraujyje buvo 279,70 (kai norma yra nuo 62 iki 106). Tą pačią dieną pacientui buvo suteikta gydytojo psichiatro konsultacija, kurios aprašyme nurodyta, kad pacientas neprieinamas prasmingam kontaktui, atsako į klausimus ne pagal prasmę; dezorientuotas, sujaudintas lovos ribose, ruošiasi kažkur eiti, blaškosi, jo emocijos ir elgesys neadekvatūs, iš elgesio galima įtarti kliedesius, haliucinacijas, jis nekritiškas; nurodyta gydyti pagal paskyrimą, esant reikalui taikyti lengvą fiksaciją.

2024 m. birželio 27 d. – liepos 8 d. pacientą gydęs gydytojas A. A. A. paaiškinime nurodė, kad vadovavosi (duomenys neskelbiami) ligoninės rekomendacijomis, tačiau nepaskyrė iš karto furozemido, norėdamas užtikrinti paciento skysčių balansą, vadovavosi atliktais tyrimais, po kurių paskyrė furozemidą 2024 m. liepos 3 d.

2024 m. liepos 9 d. pacientas neišsakė skundų, buvo sąmoningas, tačiau kontaktas su juo buvo apsunkintas, mąstymas klampus, lėtas; į kai kuriuos klausimus atsakė ne pagal prasmę; pilvas minkštas, neskausmingas. Ištirtas šlapimo pasėlis, rezultatai – neigiami. Pilvo organai buvo ištirti ultragarsu, nustatyta, kad kepenys homogeniškos, nepadidėjusios, tulžies pūslės turinys skaidrus, kasos nesimato per storžarnės dujas, inkstai analogiško dydžio, akmenukų, stazės nėra, šlapimo pūslė pustuštė, sienelė lygi, blužnis nepadidėjusi, homogeniška (2024 m. liepos 9 d. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro medicininio įrašo duomenys). Tą pačią dieną pacientas konsultuotas gydytojo neurologo, konsultacijos aprašyme nurodyta, kad pacientą vargina galvos svaigimas, koordinacijos, atminties sutrikimai, stuburo sukaustymas, galūnių tirpimas; nurodyta, kad sutrikusi fiksacinė atmintis, mąstymas klampus, nesugeba atlikti koordinacinių mėginių. Konstatuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija; gen. stuburo osteochondrozė, spondiloartrozė, def. spondiliozė su radikulalgijomis; nurodyta gydyti Pramistar 600 mg 2 k. / d., rekomenduota tęsti gydymą bei slaugą. 2024 m. liepos 9 d. pacientas perkeltas į Slaugos skyrių, nurodant VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro dienyno įraše tokius anamnezės duomenis: pacientas perkeltas iš bendros terapijos skyriaus, kur buvo perkeltas iš (duomenys neskelbiami) ligoninės po EKS implantavimo ir gydytas dėl šlapimo takų infekcijos. Pacientas neišsakė nusiskundimų, jo būklė buvo sąmoninga, į klausimus neatsakė, snūduriavo, buvo piktas; pilvas neskausmingas palpuojant. Nurodytos diagnozė: (duomenys neskelbiami). Nurodytas tyrimų ir gydymo planas: Eliguis, Lereadipini, Allopurinoli, Omeprazoli, Atorisd, Quetiapine, Ciprinoli, Haloperidoli, Cyelodoli, Sol. NaCl. Buvo atliktas EKG.

Iš 2024 m. liepos 10 d. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro paciento vizitacijos aprašymo teismas nustatė, kad pacientas snaudė, sunkiai palaikė kontaktą, piktas, dezorientuotas, dieną labiau apatiškas, o naktį tampa neramus, lipa iš lovos ir ruošiasi eiti. Nutarta padidinti Quatepini dozę ir kartoti šlapimo pasėlio tyrimą. Nutarta tęsti gydymą: Eliquis, Ciprinolis, Alopurinolis, Lercadipinas, Omeprazolis, Quetepinas, Haloperidolis, Ciklodolis, infuzoterapija, Pramistar. Pacientas buvo konsultuotas gydytojo neurologo. Be to, tą pačią dieną pacientui skirta psichologo konsultacija, kurios aprašyme nurodyta, kad konsultacijos metu pacientas konstruktyvų kontaktą palaiko vangiai; pasak pacientą prižiūrinčio personalo, jis dažnai būna itin piktas, keikiasi, šaukia. Pacientas nežinantis, kur šiuo metu yra ir ką čia veikia, nežino, kiek tiksliai jam metų, itin ribotai orientuojasi erdvėje ir laike, greitai pamiršta užduočių instrukcijas, ypač nukrypus nuo esmės, linkęs savitai jas interpretuoti. Tyrimo rezultatai (duomenys neskelbiami).

Iš 2024 m. liepos 11 d. paciento būklės aprašymo teismas nustatė, kad jo būklė buvo nepakitusi, kontaktas su juo buvo apsunkintas, jis buvo dezorientuotas, neatsakė į klausimus arba atsakė neprasmingai; nutarta tęsti palaikomą gydymą ir slaugą.

Iš 2024 m. liepos 12 d. paciento būklės aprašymo teismas nustatė, kad jo būklė nepakito, dieną jis daugiau mieguistas, o naktį triukšmingas, keikiasi, bando lipti iš lovos, širdies veikla ritmiška. Buvo pamatuotas ŠSD, AKS, atliktas šlapimo pasėlis, rezultatas buvo neigiamas, nutarta tęsti palaikomąjį gydymą ir slaugą.

2024 m. liepos 15 d. paciento būklės aprašymo duomenimis, paciento būklė išliko nepakitusi, jis buvo ramesnis, leidosi apžiūrimas. Pamatuotas AKS; širdies veikla ritmiška. Dukters prašymu pacientas išrašytas trumpam į namus, reikalinga psichiatro konsultacija; rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją dėl medikamentinio gydymo, po 3 mėnesių užsiregistruoti patikrai dėl implantuoto EKS. Nurodyta, kad taikytas medikamentinis gydymas: Eliguis, Cosimpreli, Spirix, Atlopurinoli, Trifas, Atorvastatini, Omeprazol, Ceftriaxoni, Sol. NaCl + Sol. MgS04, Tiapridali, Sol. Ringeli, Sol. Furozenidi, Quetiapine, Cyclodoli, Haloperidoii, Ciprinoli, rekomenduota fiksuoti, esant poreikiui. Nurodyta paciento būklė išrašant, patarta tęsti namie gydymą Eliguis 2,5 mg 2 kartus, Lercanidipini 5 mg, Quetiapine 50 ar 100 mg, Cyclodoli 2 mg 3 kartus, Haloperidoli, es. por.

Iš teismui pateiktos paciento stebėjimo kortelės teismas nustatė, kad nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2024 m. liepos 15 d. pacientui būnant Slaugos skyriuje buvo žymimi duomenys apie jo priežiūrą Paciento slaugos duomenų lape. Šiame lape buvo įrašyti duomenys apie pacientui suteiktą pagalbą geriant / valgant kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną buvo pažymėti vaistai, kurie buvo duodami pacientui (Eliguis, Lercanidipini, Atlopurinoli, Omeprazol, Atoris, Quetiapine, Ciprinoli (antibiotikai), Haloperidoli, Cyclodoli), nuo 2025 m. liepos 9 d. iki liepos 13 d. pažymėtas infuzinio tirpalo leidimas (Sol. NaCl, 500 ml).

Iš ieškovės D. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad 2025 m. liepos 17 d. ji iškvietė tėvui GMP, kadangi jis dejavo, jam buvo pakilusi temperatūra, ieškovė pasirašė dokumentą, patvirtinantį atsisakymą vežti tėvą į ligoninę.

2024 m. liepos 18 d. ieškovė D. K. iškvietė tėvui GMP, nurodė kaip kvietimo priežastį – visą kūno skausmą, pacientas pristatytas į ligoninę su nepatikslintu skausmu (2024 m. liepos 18 d. GMP kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a). 2024 m. liepos 18 d. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodyta, kad pacientui implantuotas EKS; 2024 m. birželio 27 d. – liepos 15 d. jis gydytas (duomenys neskelbiami) ligoninės terapijos skyriuje (duomenys neskelbiami), liepos 9 d. perkeltas palaikomajam gydymui ir slaugai, liepos 15 d. paciento giminaičiai buvo nepatenkinti skiriamu gydymu, nes buvo skiriamas psichiatro rekomenduojamas gydymas, iš stacionaro išvyko savo noru. Gyvenimo anamnezėje nurodyta, kad pacientui diagnozuota (duomenys neskelbiami). Pacientas sukarščiavo liepos 17 d., artimieji kvietė GMP, buvo skirti antipiretikai, vykti į ligoninę tuo metu paciento artimieji atsisakė. Liepos 18 d. išliko paciento karščiavimas, jis nevalgė, negėrė skysčių, nesišlapino, GMP kvietė pakartotinai. Aprašant paciento būklę, nurodyta, kad jo bendra būklė sunki, jis sąmoningas, tačiau kontaktas apsunkintas dėl būklės, į skausmą reaguoja dejuodamas; liežuvis, lūpos sausos; širdies veikla aritmiška; diurezės nėra. Konstatuotos diagnozės: (duomenys neskelbiami). Pateiktas tyrimų / konsultacijų planas: stebėti bendrą būklę, monitoriuoti gyvybines funkcijas, atlikti biocheminius kraujo tyrimus, EKG. Pacientui išduotas siuntimas į VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninę gydytojo nefrologo konsultacijai; skirtingų laboratorinių tyrimų užsakymai. Tyrimų duomenimis, tą dieną paciento organizme buvo nustatytas 816,2 kreatinino kiekis.

Iš VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninės Stacionaro epikrizės Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbiami) nustatyta, kad pacientas gydytas šioje ligoninėje 2024 m. liepos 19 d. nuo 13.13 val. iki 16.46 val., buvo stacionarizuotas skubos tvarka dėl labai sunkios būklės. Pacientas neišsakė skundų, buvo neramus, blaškėsi, diurezė per Foley kateterį skyrėsi menkai. Jis buvo sąmoningas, bet produktyvaus kontakto nebuvo. Paciento apžiūros metu jo širdies veikla buvo aritmiška, jis neiškvėpavo, pilvas neskausmingas; periferinės venos labai blogos būklės, infuzoterapija neįmanoma. Tyrimuose pastebėtas ryškiai progresuojantis inkstų uždegimas, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbiami). Pacientas nukreiptas CVK įvedimui ir hemodializių pradėjimui. Atlikta pilvo organų sonoskopija: nefrosklerozė, steatozė; įvestas CVK, pradėtos hemodializės. Pacientas po 20 min. prarado sąmonę, sutriko kvėpavimas, širdies veikla; skirti skysčiai, progresuojant KFN, pacientas perkeltas į AITS (anestezijos ir intensyviosios terapijos skyrius), nutraukus procedūrą AITS skirtas gydymas, tačiau maždaug po pusės valandos pulsas išnyko; pradėtas specializuotas kardiopulmoninis gaivinimas pagal suaugusiųjų EMD gaivinimo algoritmą; 16:46 val., nesant kardiovaskulinės sistemos atsako į gaivinimo veiksmus, konstatuotas mirties faktas. Pacientas mirė (duomenys neskelbiami) VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninėje Nefrologijos skyriuje, konstatavus galutinę diagnozę – Sepsis; Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas; Kardiopulmoninis nepakankamumas; Lėtinis PV (prieširdžių virpėjimas); Hipertenzinė širdies liga; Stazinis širdies nepakankamumas; Liekamieji reiškiniai po persirgto galvos smegenų insulto.

Paciento medicininiame mirties liudijime nurodyta, kaip pagrindinė liga, sukėlusi mirtį: Sepsis, sukėlėjas nepatikslintas; tarpinė mirties priežastis: ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas; tiesioginė mirties priežastis: kardiopulmoninis nepakankamumas; kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi: lėtinis prieširdžių virpėjimas, hipertenzinė širdies liga, stazinis širdies nepakankamumas, liekamieji reiškiniai po persirgto smegenų insulto.

Įrašyto į teismo ekspertų sąrašą P. P. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad tyrimą atlikęs specialistas yra medicinos mokslų daktaras, turintis medicinos praktikos licenciją, teisę verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, dirbantis teismo medicinos gydytojo darbą nuo 1998 metų. Išvados duomenimis, specialistas, rengdamas išvadą, vadovavosi (duomenys neskelbiami) ligoninės medicinos dokumentų išrašo, (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro Gydymo stacionare istorijos duomenimis. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbiami) ligoninė tinkamai įvertino paciento sveikatos būklę ir tinkamai nustatė diagnozę, paskyrė ne visai tinkamą gydymą, nes pacientas buvo atvežtas iš (duomenys neskelbiami) ligoninės, kur gydytojų skirtas gydymas buvo kitoks. (duomenys neskelbiami) ligoninėje pasirinkta tyrimų ir gydymo taktika, atsižvelgiant į paciento būklę, buvo teisinga pradžioje ir ji buvo koreguota. Neaišku, dėl kokios priežasties buvo nuimtas diuretiko Furazemido paskyrimas, tai buvo klaidinga, nes paciento organizme pakilo kreatinino koncentracija, pablogėjo glomerulų filtracijos greitis, į tai nebuvo atsižvelgta, gydymo taktika nekeista; buvo reikalinga nefrologo konsultacija dėl galimos inkstų dializės. (duomenys neskelbiami) rajono ligoninėje pradžioje pacientui tyrimai buvo atlikti laiku ir pakankamai, kad galima būtų tinkamai įvertinti paciento būklę, nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą. Perkėlus pacientą į Slaugos skyrių, tyrimai nebuvo atliekami, paciento būklė nebuvo stebima. Gydytojų veiksmai / neveikimas paciento ligos diagnozavime ir taikyto gydymo procese turėjo tiesioginės įtakos paciento sveikatos būklės pablogėjimui ir greitesnei paciento mirčiai. Tinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas buvo galima prailginti paciento gyvenimą.

P. P., apklaustas teismo posėdyje liudytoju, parodė, kad, susipažinęs su paciento medicinos dokumentais, nustatė, jog 2024 m. liepos 8 d. buvo pakeistas paciento gydymas – visiškai nutrauktas gydymas diuretikais, kurie vėliau pacientui nebuvo skiriami ir medicinos dokumentuose nenurodyti. Liudytojas paaiškino, kad diuretikai yra šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai, o jų neskiriant didėja kreatinino koncentracija organizme ir vystosi organizmo intoksikacija. Jo vertinimu, turėjo būti sprendžiamas dializės taikymo klausimas, nes paciento inkstų funkcija buvo sutrikusi dėl inkstų nepakankamumo. Liudytojas nurodė, kad iš medicinos dokumentų nematyti, jog pacientą būtų konsultavęs urologas. Jo nuomone, organizmo intoksikacija dėl padidėjusio kreatinino kiekio kartu su kitais veiksniais galėjo prisidėti prie paciento mirties, tačiau tikslios priežasties nustatyti neįmanoma, nes autopsija nebuvo atlikta. Medicinos dokumentai rodo, kad paciento inkstų nepakankamumas buvo ryškus. Tinkamai gydant inkstų nepakankamumą, įskaitant diuretikų skyrimą, pacientas galėjo išgyventi ilgiau, galbūt apie mėnesį, tačiau jo prognozę blogino daugybė kitų sunkių ligų. Liudytojo teigimu, pacientui turėjo būti tęsiamas gydymas Torazemidu, o jo būklė nebuvo tokia, kad jis galėtų būti slaugomas namuose. Liudytojas taip pat nurodė, kad iš medicinos dokumentų matyti, jog Slaugos skyriuje pacientui nebuvo atliekami inkstų funkcijos tyrimai ir nebuvo skiriami diuretikai. Pasak jo, kuo kokybiškesnė paciento slauga, tuo ilgiau galima palaikyti jo gyvybę, nors toks gyvenimas iš esmės būtų biologinis. Jis paaiškino, kad hemodializės metu iš organizmo pašalinama daugiau kenksmingų medžiagų, o sepsis pacientui buvo išsivystęs dėl bakterinės infekcijos. Pacientas dar galėjo šlapintis savarankiškai, tačiau nepakankamai. Iš medicinos dokumentų, jo vertinimu, nematyti laipsniško paciento sveikatos blogėjimo, nors inkstų nepakankamumas progresuoja ir gali lemti mirtį. Esant padidėjusiam kreatinino kiekiui, būtina nuolatinė jo stebėsena. 2024 m. liepos 8 d. duomenimis kreatinino koncentracija didėjo, tačiau kitas jos tyrimas buvo atliktas tik 2024 m. liepos 18 d., nors, liudytojo nuomone, šis rodiklis turėjo būti stebimas nuolat. Sprendimas nutraukti gydymą diuretikais turėjo būti priimamas pasikonsultavus su nefrologais. Jo vertinimu, Furozemidas nebuvo tinkamiausias vaistas, todėl pacientui turėjo būti skiriamas Torazemidas, kaip buvo rekomenduota aukštesnio lygio gydymo įstaigos specialistų, o šių rekomendacijų (duomenys neskelbiami) ligoninė turėjo laikytis. Paciento grįžimas į namus jo mirčiai įtakos neturėjo. Be to, pacientui naudojant sauskelnes praktiškai neįmanoma tiksliai įvertinti išskiriamo šlapimo kiekio. Apibendrindamas liudytojas nurodė, kad Slaugos skyriuje paciento inkstų funkcija nebuvo stebima, diuretikai nebuvo skiriami, nors kitos jo ligos buvo gydomos.

Atsakovė poziciją grindė vidaus ligų gydytojos I. B. Komisijai pateikta išvada, parengta 2025 m. gegužės 14 d., kurioje nurodyta, kad pacientą perkėlus iš VŠĮ (duomenys neskelbiami) universiteto ligoninės 2024 m. birželio 27 d. jo būklė įvertinta tinkamai ir gydymas paskirtas adekvatus; tęsti visi kardiovaskulinei sistemai rekomenduoti medikamentai, šių dozes koreguojant pagal inkstų funkciją; diuretikai (šiuo atveju konkrečiai intraveninis furozemidas) skiriami hipervolemijos reiškiniams mažinti, pastaruosius skirti ir titruoti turi gydytojas atsižvelgiant į skysčių balansą, siekiant palaikyti normovolemiją. Pagal pateiktą aprašymą Furozemidas gali stiprinti nefrotoksinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, cefalosporinų, poveikį. Pacientui buvo skiriami cefalosporinų grupės antibiotikai bei padidėjusi šlapimo rūgštis. Šiuo atveju siekiant išvengti kardiorenalinio nepakankamumo progresavimo pasirinkta tinkama stebėjimo taktika ir vaistai skirti esant poreikiui. Pasirinkti peroraliniai diuretikai buvo torazemidas ir spironolaktonas. Skirta infuzoterapija kristaloidų tirpalais, užtikrinant adekvatų skysčių balansą, esant šlapimo takų infekcijai bei inkstų funkcijos nepakankamumui. Pacientas buvo gydytas ir tirtas tinkamai terapijos skyriuje, kol buvo perkeltas į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Kliniškai būklė vertinta ir aprašyta kas antrą darbo dieną, kaip ir turėtų būti, esant pacientui stabiliam. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje pacientas buvo toliau tinkamai gydomas ir prižiūrimas (3 išvada). 2024 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbiami) ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriuje buvo suteikta tinkama pagalba (ištyrimas ir gydymas). Pacientas laiku iš PSPS persiųstas į KUL. Skirtas adekvatus hiperkalemijos gydymas: Kalcio gliukonatas elektrinės širdies veiklos stabilizacijai, siekiant išvengti staigios mirties, gliukozė su insulinu kalio perteklių iš kraujo plazmos perkelia į ląsteles. Kristaloidiniai intraveniniai medikamentai hipovolemijos korekcijai. Būklė įvertinta tinkamai, suteikta būtinoji pagalba ir nukreiptas skubiai hemodializei laiku. Pacientui žalos gydant (duomenys neskelbiami) rajono ligoninėje nuo 2024 m. birželio 27 d. iki 2024 m. liepos 19 d. padaryta nebuvo. Paciento pasiėmimas iš ligoninės nuo 2024 m. liepos 15 d. iki atvežimo 2024 m. liepos 18 d. turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui. Sutrikusios psichikos pacientui reikalinga kontrolė geriant vaistus (būtina įsitikinti ar pacientas tikrai juos išgeria), ar išgeria vandenį ir ar pavalgo. Jei pacientas sukarščiavo, sugirdyti reikiamą papildomą skysčių kiekį praktiškai neįmanoma, dažnai reikia papildomų skysčių infuzijų užtikrinti adekvačiai volemijai ir sumažinti inkstų pažeidimą. Išnagrinėjus visus ligoninių įrašus, nustatyta, kad paciento būklė vertinta kaip dezorientuotas vietoje ir laike, piktas, neramus, psichiatro įraše, jog esant reikalui galima ir lengva fiksacija. Įrašuose nuolat skirti psichotropiniai medikamentai, kurių nutraukimas būklę labai pablogina. Vertinant paciento ligas, amžių bei dėl ko pacientas buvo gydytas, letali išeitis buvo tikėtina. Įvertinus paciento gretutinius susirgimus gydymo pradžioje buvo priimta konservatyvaus gydymo taktika (t. y. optimalaus medikamentinio gydymo), netaikytas intervencinis. Pacientų mirštamumas po ūmaus miokardo infarkto siekia 30 procentų, bet įvertinus gretutinius susirgimus bei ilgą stacionarinį laikotarpį tikėtinas rodmuo didesnis.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta vidaus ligų gydytoja I. B. parodė, kad, rengdama išvadą, nustatė, jog pacientui buvo taikomas vienodas gydymas abiejose ligoninėse. (duomenys neskelbiami) rajono ligoninėje buvo skirti diuretikai, siekiant palengvinti paciento širdies veiklą. Jie išrašomi pagal skysčių balansą. Liudytoja nustatė, kad gydytojas stebėjo paciento šlapimo kiekį, pacientas neturėjo būti stebimas urologo, nes tuo atveju jis galėjo būti stebėtas vidaus ligų gydytojo, išskyrus ypatingus („urgentinius“) atvejus. Pacientui ligoninėje neturėjo būti skiriama dializė, nes nebuvo poreikio. Diuretikai nemažina aukšto kreatinino kiekio organizme, jie mažina skysčių kiekį, bet neveikia kreatinino. Kreatininas yra išplaunamas, nukreipiant dializei, taikant infuzoterpiją, t. y. duodant papildomai skysčių. Visi būtini vaistai buvo duodami pacientui (duomenys neskelbiami) ligoninėje. Slaugos skyriuje stebėjimas vyksta rečiau. Paprastai pacientas turi būti stebimas kas dvi dienas, įrašai apie šio konkretaus paciento būklę buvo daromi kas savaitę. Slaugytoja vidaus ligų skyriuje stebėjo paciento skysčių balansą. Slaugos skyriuje pacientas nėra gydomas, vyksta jo priežiūra, jis neprivalėjo būti stebimas, aktyvus gydymas neturėjo būti jam taikomas, tyrimai neturėjo būti atliekami. Tokią išvadą liudytoja padarė iš asmeninės patirties. Jei Slaugos skyriuje duodami vaistai pacientui, tai turi būti žymima. Slaugos skyriuje dirba geriatrai, kurie surašo šiuos duomenis, pacientas negauna infuzijų, kateterių, išskyrus ypatingus atvejus, pavyzdžiui, kai sutrinka žmogaus mąstymas, jis nebendradarbiauja, sutrinka jo pažintinės funkcijos. Vaistai slaugos skyriuje pacientams sudedami į dėžutę. Kreatinino kiekis paciento organizme padidėjo dėl inkstų sutrikimo, taip galėjo atsitikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl skysčių. Pacientas negalėtų visiškai pasveikti, labiau tikėtina, kad bet kokiu atveju išeitis būtų letalinė. Intervencinis gydymas galėtų jam padėti, bet tuo atveju buvo kontrindikacijos, nes pacientas turėjo daug ligų, dėl amžaius susidarė sąlygos didesnei komplikacijų rizikai. Medicinos paslaugos pacientui buvo suteiktos kokybiškai. Liudytoja yra ekspertė tris metus, surašė iš viso 5 ekspertines išvadas, rengdama šioje byloje pateiktą išvadą, vadovavosi išvadoje nurodyta literatūra, gerosios praktikos taisyklėmis, jai pateiktais paciento medicinos dokumentais. Jam buvo paskirti vaistai, atsižvelgiant į jo individualias savybes. (duomenys neskelbiami) buvo paskirtas furazimido analogas; nefrologo konsultacijos dializės poreikiui nustatyti nereikia, tai gali padaryti vidaus ligų gydytoja. Liudytoja nurodė, kad negali atsakyti į klausimą, ar pacientas turi būti gydomas / ar jis tinkamai buvo gydomas Slaugos skyriuje, nes ji yra vidaus ligų gydytoja. Tyrimų atlikimas slaugos skyriuje nėra privalomas. Liudytoja nurodė, kad negali pasakyti, ar pacientui kaupėsi skysčiai, ar jam buvo sunku šlapintis, nes nebuvo parašyta apie tai. Kai asmuo yra pririštas prie lovos, jam turi būti atnešta taip vadinama „antis“ pasišlapinimui. Slauga yra panaši į asmens priežiūrą namuose, geriausia prižiūrėti pacientą namuose. Prieš paguldant pacientą į Slaugos skyrių jo psichika buvo sutrikusi, jis buvo iš dalies orientuotas. Slaugos skyriaus dokumentuose paskyrimų lape nurodyti vaistai, kurie jam buvo duodami skyriuje. Gydymo įstaiga nusprendžia, kada aktyvus gydymas turi pereiti į paciento slaugą. Kai nereikia intraveninių infuzijų, aktyvaus stebėjimo, tuomet nereikia ir aktyvaus gydymo. 2024 m. liepos 9 d. pacientas buvo pakankamai sveikas, kad būtų gydomas namuose ar slaugos skyriuje. Nebuvo jo sveikatos pablogėjimo Slaugos skyriuje, nebuvo pažymėta, kad pacientui reikalinga dializė. Kreatinino kiekis 257 yra įprastas ketvirtai inkstų nepakankamumo stadijai. Nustačiusi tokį kreatinino kiekį paciento organizme liudytoja stebėtų paciento volemiją, šlapinimąsi. Tai turi atsispindėti slaugytojo paskyrimuose, vieną kartą į dieną tai turi būti stebima. Diuretikai nepagerina paciento būklės tokiu atveju, turėjo būti skiriamas fiziologinis skystis, vaistai kardiovaskulinei sistemai. Tie patys vaistai buvo paskirti pacientui ir (duomenys neskelbiami) ligoninėje, ir Slaugos skyriuje. Inkstų nepakankamumas yra gydomas, tam ypač svarbus skysčių balansas, skiriami plečiantys vaistai, svarbi mityba. Diuretikai skiriami laikinai, jie turi skatinantį veiksnį. Kreatininas nepadaro žalos, bet veikia žalingai, kai yra jo perteklius. Kai yra ketvirta inkstų nepakankamumo stadija kreatinino lygis išlieka gana aukštas. Slaugos skyriuje turėjo būti sveriamos paciento sauskelnės, geroje praktikoje turėjo būti žymimas šlapimo kiekis. Jei pacientui ir nebuvo duoti kažkokie vaistai, tai nedarytų įtakos kreatinino kiekio šuoliui. Fokusinas skiriamas nuo prostatos ilgalaikiam poveikiui, jis neišsiplauna iš plazmos ilgą laiką. Jei kelias dienas Fokusinas nėra vartojamas, tai neturi įtakos paciento sveikatai. Paciento medicininiuose dokumentuose nebuvo žymėta jo dehidratacija. Slaugos skyriuje turėjo būti užtikrintas paciento skysčių balansas, duodant jam vandenį, tai yra pagrindas. Kai asmuo pririšamas prie lovos, vanduo turėjo būti duodamas per vamzdelį. Slaugoje nėra statomos lašelinės, bet pagal gerąją praktiką tai turėjo būti daroma. Skubi dializė reikalinga, kai būna visiška anurija, hipervolemija, hiperkalimija. Kai nebuvo didelio kreatinino kiekio ir staiga jis pakyla iki 1 000 būtina skirti dializę, kreatinino kiekiui pakilus iki 800, nefrologas sprendžia, ar reikia dializės. Pakilus kreatininui pradeda skaudėti pilvą, paciento burnoje atsiranda acetono kvapas (kai kreatininas pakyla iki 300–400). Kreatininas gali pakilti ženkliai per vieną parą. Furozimidas sumažina širdies tūrį, gali būti, kad šis vaistas buvo skirtas pacientui paskatinti inkstų veiklą. Torazemidas veikia švelniau visą parą, tai labiau tausojantis variantas. Kai pacientas karščiuoja, nustoja visiškai šlapintis, jis turi būti perkeliamas į aktyvų gydymą. Nagrinėjamu atveju paciento siuntimą į ligoninę labiau apsprendė hiperkalemija, nei kreatinino kiekis. Liudytojai buvo kilę tam tikrų klausimų išvados rengimo metu, bet ji padarė išvadas, vadovaudamasi tais dokumentais, kurie jai buvo pateikti. Ji turi teisę dirbti kaip vidaus ligų gydytoja ir geriatrijos, ir slaugos skyriuje.

Ieškovėms kreipusis į Komisiją dėl neturtinės žalos, susijusios su tėvo mirtimi, atlyginimo, Komisija 2025 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą netenkinti ieškovių prašymo, nes žala neatitiko Lietuvos Respublikos pacientų teisės į žalos atlyginimą įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų. Komisijos sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis gauta medicinine dokumentacija ir ekspertės I. B. pateikta išvada, kurių pagrindu nustatyta, kad medicinos paslaugos, teiktos pacientui nuo 2024 m. birželio 27 d. iki 2024 m. liepos 19 d., buvo tinkamos bei atitiko gerąją pasaulinės medicinos praktiką, paremtą medicinine literatūra. Paciento sveikatai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos žalos nesukėlė. Komisijos vertinimu, gydymo įstaiga tinkamai surinko paciento anamnezę ir įvertino šio būklę, atliko reikalingus tyrimus, organizavo ir teikė reikalingas paslaugas pagal paciento sveikatos problemas bei objektyvią sveikatos būklę, skyrė adekvatų, pacientui reikalingą sveikatos problemos sprendimo būdą. Gydymo įstaiga teikė sveikatos priežiūros paslaugas pagal kompetenciją ir pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus, profesionaliai, rūpestingai, tinkamai prižiūrėjo pacientą, teikė jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, siekdama kvalifikuotai ir profesionaliai spręsti paciento sveikatos problemas, orientuodamasi į optimaliai sėkmingą rezultatą. Komisija taip pat nurodė, kad PTŽSAĮ 12 straipsnyje nustatytos paciento pareigos, tarp jų – pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas. Šiuo atveju paciento artimieji pasiėmė jį savo priežiūrai, nes jiems nepatiko gydymo įstaigoje skiriamas, jų manymu, netinkamas gydymas. Komisijos vertimu, šios priežastys, tikėtina, ir turėjo įtakos paciento sveikatos būklės pablogėjimui, sukėlusiam paciento mirtį. Komisija teigė neįžvelgianti žalos, priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.

Spręsdamas klausimą dėl ieškovių reikalavimų atlyginti žalą teismas nustatė, kad pacientas mirė (duomenys neskelbiami) ligoninėje, praėjus vienai dienai po jo atvežimo iš namų, kuriuose jis buvo slaugomas. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. liepos 17 d. į paciento namus buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau artimieji, informuoti apie itin sunkią paciento būklę ir artėjančią mirtį, atsisakė jį vežti į ligoninę. Ieškovės teigė, kad paciento mirtį nulėmė netinkama priežiūra ligoninės Slaugos skyriuje 2022 m. liepos 9–15 d., nes pacientui nebuvo užtikrintas pakankamas skysčių vartojimas, nebuvo stebima diurezė, neskirti diuretikai ir nekontroliuotas kreatinino kiekis. Jų teigimu, dėl to pablogėjo inkstų funkcija, padidėjo kreatinino koncentracija ir tai lėmė paciento mirtį. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančią medicininę dokumentaciją, išklausęs liudytojų parodymus ir ištyręs specialistų išvadas, konstatavo, kad ieškovės neįrodė priežastinio ryšio tarp Slaugos skyriuje 2022 m. liepos 9–15 d. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir paciento mirties (duomenys neskelbiami). Todėl teismas nusprendė, kad nėra pakankamai duomenų išvadai, jog nurodyti gydymo ar priežiūros trūkumai lėmė paciento mirtį, o viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinis ryšys – byloje nebuvo įrodyta.

Teismas pažymėjo, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog kreatinino kiekis gali padidėti labai greitai, net per vieną dieną, o pats kreatininas nėra savarankiška mirties priežastis, bet inkstų funkcijos nepakankamumo ir ligos progresavimo rodiklis. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ieškovių pasitelktas specialistas P. P. nurodė, jog kreatinino lygio stebėjimas ir atitinkamas gydymo koregavimas galėjo tik tam tikram laikui pratęsti paciento gyvenimą, tačiau iš esmės nebūtų pakeitęs labai sunkios jo sveikatos būklės. Todėl teismas padarė išvadą, kad vien kreatinino kiekio nestebėjimas savaime neįrodo, jog būtent tai lėmė paciento mirtį ar būtų iš esmės pakeitę ligos eigą.

Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog Slaugos skyriuje 2022 m. liepos 9–15 d. nebuvo sekamas kreatinino kiekis, savaime neįrodo priežastinio ryšio su paciento mirtimi 2022 m. (duomenys neskelbiami). Nustatyta, kad nuo 2022 m. liepos 15 d. iki liepos 18 d. pacientas buvo slaugomas namuose, ieškovių iniciatyva ir rizika, taip pat tuo metu kreatinino rodikliai nebuvo stebimi. Iš mirties liudijimo matyti, kad pagrindinė paciento mirties priežastis buvo sepsis, kurio sukėlėjas nepatikslintas. Liudytojas P. P. paaiškino, kad sepsis yra bakterinės kilmės būklė ir nėra tiesiogiai sukeltas kreatinino kiekio, todėl ieškovių teiginiai, jog sepsis kilo dėl kreatinino padidėjimo, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovių argumentai dėl priežastinio ryšio yra deklaratyvūs ir neparemti objektyviais įrodymais, todėl atmestini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

Paciento mirties liudijimo duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbiami) pacientui išsivystė sepsis, kurio pirminis šaltinis nebuvo nustatytas; sepsis lėmė ūminį inkstų nepakankamumą, kuris vėliau lėmė kardiopulmoninį nepakankamumą ir paciento mirtį. Ūminis inkstų nepakankamumas apibrėžiamas kaip staigus inkstų funkcijos sutrikimas, nustatomas esant atitinkamiems kriterijams, susijusiems su kreatinino koncentracijos padidėjimu arba šlapimo išsiskyrimo sumažėjimu. Šis ūminis inkstų nepakankamumas buvo viena iš pagrindinių paciento mirties priežasčių, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad prie mirties prisidėjo ir kitos jam anksčiau diagnozuotos bei gydytos ligos.

Teismas, remdamasis medicininio mirties liudijimo duomenimis, kaip oficialiu įrodymu, konstatavo, kad nėra duomenų, jog sepsis būtų kilęs dėl Slaugos skyriuje 2022 m. liepos 9–15 d. galimai netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tokių kaip nepakankamas skysčių skyrimas, kreatinino nestebėjimas ar diuretikų neskyrimas. Be to, pasak teismo, ieškovių pasitelktas ekspertas nesiejo paciento mirties su šlapimo susilaikymu ar šlapimo gamybos sutrikimais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pacientui Slaugos skyriuje buvo taikoma infuzoterapija, kasdien keičiamos sauskelnės ir užtikrinama bazinė slauga bei higienos priežiūra. Nustatyta ir tai, kad pacientas, būdamas demencija sergantis, tačiau sąmoningas ir iš dalies kontaktuojantis, medicinos personalui neišsakė skundų dėl skausmų ar kitų ūmių nusiskundimų. Dėl to ieškovių teiginiai apie nepakankamą priežiūrą, skysčių nedavimą ar paciento nekontroliavimą laikytini deklaratyviais ir paneigtais medicininiais dokumentais.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nesivadovauti liudytojos I. B. parengta išvada, nes iš jos turinio matyti, jog ji buvo rengiama remiantis paciento medicinine dokumentacija, kuri buvo aiškiai nurodyta pačioje išvadoje. Vien tai, kad išvadoje detaliai neįvardyti visi dokumentų šaltiniai, savaime neleidžia daryti išvados, jog dokumentacija nebuvo tirta. Taip pat aplinkybė, kad liudytoja teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į tam tikrus klausimus dėl konkrečių medicininių dokumentų, nelaikytina pakankamu pagrindu abejoti išvadų patikimumu, atsižvelgiant į laiko tarpą nuo išvados parengimo ir galimybės neturėjimą pakartotinai susipažinti su medicinine medžiaga.

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog Slaugos skyriuje pacientui nebuvo skiriami diuretikai, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp diuretikų neskyrimo 2022 m. liepos 9–15 d. ir paciento mirties (duomenys neskelbiami), ypač atsižvelgiant į tai, kad prieš tai diuretikai pacientui buvo skirti šeimos gydytojos. Byloje taip pat nepaneigta liudytojos I. B. išvada, jog esant paciento ketvirtos stadijos inkstų nepakankamumui diuretikų skyrimas nebūtų galėjęs iš esmės pakeisti ligos eigos ar išsaugoti paciento gyvybės.

Įrodymas, kuriuo iš esmės grindžiamas ieškovių reikalavimas, yra 2024 m. lapkričio mėnesio teismo medicinos gydytojo dr. P. P. konsultacinė išvada. Teismo vertinimu, ši išvada nėra pakankama ieškovių nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, nes joje nepateikta išsami, tyrimu ar pakankamais medicininiais argumentais paremta išvada, kad netinkama paciento priežiūra ar diuretikų neskyrimas 2022 m. liepos 9–15 d. lėmė paciento mirtį (duomenys neskelbiami), ar kad jis mirė anksčiau, nei būtų miręs dėl jam diagnozuotų ligų eigos.

Šią specialisto išvadą paneigia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad pacientas, grįžęs iš Slaugos skyriaus, dar kelias paras gyveno namuose, vartodamas šeimos gydytojos paskirtus vaistus. Be to, liudytoju apklaustas P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad net ir esant tinkamam diuretikų skyrimui bei pakankamam skysčių vartojimui, paciento biologinis gyvenimas, atsižvelgiant į jam diagnozuotų ligų visumą, galėjo būti pailgintas tik ribotai, maždaug iki mėnesio.

Šios aplinkybės iš esmės patvirtina ir ieškovės D. K. nurodytus duomenis, kad pacientui grįžus iš Slaugos skyriaus jis vartojo paskirtus vaistus, gėrė skysčius, buvo maitinamas, tačiau šlapinosi nedaug, o 2022 m. liepos 18 d. patekus į ligoninę buvo kateterizuotas, nuleidžiant šlapimą, ir (duomenys neskelbiami) mirė.

Ieškovių advokato pozicija, kad sepsis kilo dėl paciento organizmo „užnuodijimo“ kreatininu, yra grindžiama prielaidomis ir paneigta liudytojo P. P. paaiškinimais, jog sepsis yra bakterinės kilmės būklė, o kreatininas nėra jo sukėlėjas. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pablogėjus paciento būklei ir atvykus GMP medikams, ieškovės atsisakė hospitalizacijos, nors buvo nurodoma apie itin sunkią paciento būklę ir grėsmę gyvybei. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ankstesnis paciento hospitalizavimas galėjo sudaryti sąlygas anksčiau atlikti reikalingus tyrimus ir, esant medicininiam poreikiui, taikyti intensyvesnį gydymą, įskaitant inkstų funkcijos pakaitinę terapiją, galbūt būtų galėję trumpam prailginti paciento gyvenimą.

Bylos įrodymai patvirtina, kad paciento letalinė išeitis (mirtis) nagrinėjamu atveju, jam grįžus iš Slaugos skyriaus į namus, kur jis buvo prižiūrimas asmenų, neturėjusių specialių medicininių ir slaugos žinių, buvo nulemta objektyviai progresavusios sunkios jo sveikatos būklės. Dėl tokios priežiūros aplinkos artimieji galėjo ne visada laiku įvertinti ir reaguoti į paciento būklės blogėjimo požymius, tokius kaip temperatūros pakilimas ar šlapinimosi sutrikimai, kurie galėjo būti reikšmingi tolimesnei ligos eigai.

Atsižvelgdamas į tai, kad pacientas nuo 2022 m. birželio 27 d. buvo priskirtas didelės rizikos pacientų grupei, teismas padarė išvadą, jog jo sveikatos būklė buvo itin pažeidžiama. Ieškovėms išsivežus pacientą iš Slaugos skyriaus 2022 m. liepos 15 d., sveikatos priežiūros įstaiga nebeturėjo faktinės galimybės toliau jį stebėti, laiku reaguoti į būklės pokyčius ar užkirsti kelią galimam infekcijos progresavimui, dėl kurio vėliau išsivystė uždegiminiai procesai, sepsis ir ūminis inkstų nepakankamumas, nulėmę paciento mirtį (duomenys neskelbiami).

Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad paciento mirtis buvo neišvengiama, atsižvelgiant į jo sunkių, progresuojančių susirgimų visumą bei tai, jog paskutines dienas prieš mirtį jis praleido namuose, prižiūrimas asmenų, neturinčių specialiųjų medicininių žinių. Teismas, konstatavęs šias aplinkybes bei nustatęs, kad byloje neįrodyta priežastinio ryšio tarp 2022 m. liepos 9–15 d. Slaugos skyriuje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir paciento mirties (duomenys neskelbiami), atmetė ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, pažymėdamas, kad ieškovės neįrodė, jog paciento mirties buvo galima išvengti, jeigu būtų imtasi kitokių gydymo veiksmų (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9¹ dalis, Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2, 9.2.2.1 papunkčiai).

Nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių neprašė skirti teismo ekspertizės, nors teismas siūlė apsvarstyti tokią galimybę. Teismas, įvertinęs byloje esančią medicininę dokumentaciją bei iš dalies sutampančias liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes dėl itin sunkios paciento būklės prieš mirtį, nusprendė ekspertizės savo iniciatyva neskirti, manydamas, kad byloje pakanka kitų objektyvių ir patikimų įrodymų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

Atsiliepimas

Teismas, atmetęs ieškinį, detaliau nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų dėl ieškovių reikalaujamo neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, nes, konstatavus PTŽSAĮ nustatytų sąlygų nebuvimą ir atsisakius priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atskiras ieškovių patirtų dvasinių išgyvenimų piniginio įvertinimo nagrinėjimas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir yra netikslingas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės J. A., D. K., D. K., A. R. ir R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

47.1. Nepagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis teismo išvada, kad paciento mirtis buvo neišvengiama, nes tinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento būklė galėjo būti stabilizuota ir jo gyvenimas reikšmingai pratęstas.

47.2. Pacientas buvo išrašytas iš aukštesnio lygio gydymo įstaigos su aiškiomis rekomendacijomis, kurių (duomenys neskelbiami) rajono ligoninės Slaugos skyriuje nebuvo laikomasi. Pacientui nebuvo užtikrinta tinkama stebėsena ir būtini tyrimai, nebuvo gydomas progresuojantis inkstų nepakankamumas, neteisėtai nutrauktas diuretikų skyrimas, nespręsta dėl gydytojo nefrologo konsultacijos ir galimos dializės, nors būklė tai rodė. Pacientas nebuvo tinkamai hidratuojamas, nebuvo kontroliuojamas šlapinimasis, o priežiūra buvo formali ir nepakankama, iš esmės apsiribojusi slauga be aktyvaus gydymo. Išleidžiant pacientą į namus, nebuvo sudarytas aiškus gydymo planas, todėl priežiūra perkelta artimiesiems be medicininių žinių. GMP medikės veiksmai (atsisakymas hospitalizuoti) prisidėjo prie gydymo uždelsimo, o pacientas į ligoninę pateko jau kritinės būklės, kai dializė nebuvo laiku pradėta. Paciento mirtis nebuvo neišvengiama – ją lėmė netinkamas gydymas, priežiūros ir stebėsenos stoka bei neveikimas Slaugos skyriuje, dėl to nekontroliuotai progresavo inkstų nepakankamumas ir išsivystė mirtina būklė.

47.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp Slaugos skyriuje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir paciento mirties. Teismas nepagrįstai susiaurino ginčo esmę, vertindamas tik atskirus priežiūros aspektus, nors paciento mirtį lėmė kompleksinis netinkamo gydymo veiksnių rinkinys – diuretikų neskyrimas, dializės netaikymas ir nekontroliuotas progresuojantis inkstų nepakankamumas.

47.4. Pacientas išrašant iš aukštesnio lygio gydymo įstaigos jau turėjo diagnozuotą inkstų nepakankamumą, jam buvo skirti diuretikai ir pateiktos aiškios rekomendacijos dėl būklės stebėsenos bei būtinybės reaguoti į pablogėjimą. Nepaisant to, Slaugos skyriuje diuretikai buvo nutraukti, gydytojo nefrologo konsultacija nesuteikta, o būtina laboratorinių rodiklių kontrolė ir gydymo korekcija nebuvo užtikrinta. Kreatinino rodikliai blogėjo – nuo maždaug 148,2 iki 816,2, tai patvirtina nekontroliuotą ligos progresavimą. Būtent diuretikų neskyrimas ir dializės netaikymas lėmė ūminį inkstų nepakankamumą, kuris tapo tiesiogine mirties priežastimi, nurodyta ir medicininiuose dokumentuose. Pacientas turėjo ketvirtosios stadijos inkstų nepakankamumą, todėl pagal medicinos praktiką turėjo būti svarstoma gydytojo nefrologo konsultacija ir dializės taikymas, tačiau Slaugos skyriuje tai nebuvo užtikrinta. Be to, pacientas buvo išleistas iš gydymo įstaigos be aiškaus gydymo plano, o vėlesnė priežiūra namuose negalėjo kompensuoti stacionarinio gydymo trūkumų, prisidėjo ir uždelstas hospitalizavimas. Paciento mirtis nebuvo neišvengiama, o ją lėmė netinkamas gydymas ir neveikimas Slaugos skyriuje, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sveikatos priežiūros paslaugų ir paciento mirties.

47.5. Teismas nepagrįstai neįvertino teismo medicinos eksperto P. P. išvadų ir jo parodymų teismo posėdyje, nors būtent šie įrodymai patvirtina netinkamą paciento gydymą Slaugos skyriuje bei priežastinį ryšį tarp gydymo trūkumų ir paciento mirties. Ekspertas nurodė, kad paciento gydymas (duomenys neskelbiami) rajono ligoninėje buvo netinkamas, nes be mediciniškai pagrįstos priežasties buvo nutrauktas diuretikų (Furozemido) skyrimas, nebuvo užtikrinta gydytojo nefrologo konsultacija ir dializės galimybė, nors pacientas sirgo pažengusiu (IV–V stadijos) inkstų nepakankamumu. Dėl to nebuvo užtikrintas skysčių ir toksinių medžiagų pasišalinimas iš organizmo, sparčiai blogėjo paciento būklė, o Slaugos skyriuje nebuvo atliekami nei kraujo, nei šlapimo tyrimai ir nebuvo stebimi esminiai inkstų funkcijos rodikliai – kreatininas ir kalis, todėl inkstų nepakankamumas progresavo nepastebėtas iki kritinės stadijos. Eksperto teigimu, diuretikai yra būtini šlapimo išskyrimui tokios būklės pacientui, jų neskyrimas lėmė skysčių susilaikymą ir vidinį organizmo „apsinuodijimą“, o vienintelė alternatyva tokioje situacijoje yra dializė, todėl, tinkamai taikant gydymą, paciento gyvenimas būtų galėjęs būti prailgintas. Ekspertas taip pat patvirtino, kad diuretikų ir dializės netaikymas lėmė inkstų funkcijos nepakankamumo progresavimą iki galutinės stadijos ir buvo esminė paciento mirties priežastis, todėl mirtis nebuvo neišvengiama, o galėjo būti atitolinta taikant tinkamą gydymą. Teismas selektyviai įvertino įrodymus, neatsižvelgdamas į eksperto paaiškinimus dėl gydymo klaidų, diuretikų būtinybės, dializės poreikio ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp neveikimo ir paciento būklės pablogėjimo, todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paciento mirtį lėmė netinkamas gydymas Slaugos skyriuje, o ne neišvengiama ligos eiga.

47.6. Byloje apklausta gydytoja I. B. patvirtino paciento nepriežiūrą Slaugos skyriuje ir iš esmės atskleidė, jog pacientui nebuvo užtikrintas tinkamas stebėjimas bei būtinos slaugos priemonės. Liudytoja nurodė, kad Slaugos skyriuje pacientai nėra gydomi aktyviai, jiems paprastai neatliekami diagnostiniai tyrimai, o priežiūra apsiriboja slauga, todėl tai patvirtina, jog pacientas, nepaisant sunkios inkstų ligos, nebuvo tinkamai stebimas ir gydomas. Liudytoja taip pat negalėjo pateikti atsakymų į klausimus dėl paciento skysčių balanso, šlapinimosi sutrikimų ir galimo skysčių kaupimosi organizme, nes medicininiuose įrašuose šių duomenų nebuvo fiksuota. Tačiau ji paaiškino, kad esant padidėjusiam kreatinino kiekiui turėtų būti stebima paciento volemija ir šlapinimasis, turėtų būti fiksuojamas šlapimo kiekis, o pagal gerąją medicinos praktiką – sveriamos sauskelnės ir vertinamas skysčių balansas, taip pat užtikrinamas adekvatus skysčių vartojimas. Be to, liudytoja nurodė, kad Slaugos skyriuje nėra taikomos intraveninės infuzijos, tačiau pagal gerąją praktiką tam tikrais atvejais jos galėtų būti reikalingos, o paciento būklės stebėsena turėtų būti užtikrinta net ir slaugos sąlygomis.

47.7. Teismas, įvertinęs ieškovių paaiškinimus apie tai, kad Slaugos skyriuje nebuvo lašelinių, nebuvo skysčių balanso stebėsenos, nebuvo diuretikų skyrimo ir tinkamos inkstų funkcijos kontrolės, taip pat eksperto P. P. išvadas apie inkstų nepakankamumo progresavimą dėl netaikyto gydymo bei liudytojos I. B. paaiškinimus apie gerosios praktikos standartus, nepagrįstai padarė išvadą, jog paciento priežiūra atitiko gerąją medicinos praktiką. Teismas neatsižvelgė į esminius įrodymus, patvirtinančius, kad paciento būklė nebuvo tinkamai stebima ir gydoma, o būtent šios aplinkybės lėmė jo būklės blogėjimą ir galiausiai – mirtį, kuri galėjo būti atidėta, taikant tinkamą medicininę priežiūrą.

47.8. Teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę gydytojos I. B. išvadoms, nors jos teismo posėdyje nebuvo patvirtintos ir pagrįstos Slaugos skyriuje realiai vykdyto gydymo, stebėjimo ir tyrimų duomenimis, bei tuo pačiu atsisakė vadovautis teismo medicinos eksperto P. P. išvadomis, kurias šis patvirtino teisme. Atsakovė atsikirtimus grindė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kuris buvo paremtas gydytojos I. B. išvadomis, jog pacientui gydymas buvo adekvatus, žalos nebuvo padaryta, o sveikatos pablogėjimui įtakos turėjo paciento išvežimas iš ligoninės, ir šios išvados teismo buvo priimtos kaip pagrįstos. Tuo tarpu apklausiama I. B. pripažino esanti susipažinusi su medicinine dokumentacija ir bendrais gydymo principais, ypač dėl skysčių balanso svarbos ir diuretikų poveikio, tačiau negalėjo paaiškinti esminių aplinkybių dėl paciento realiai atliktų tyrimų, stebėjimo ir gydymo Slaugos skyriuje, nors būtent šių duomenų pagrindu buvo daromos išvados apie tinkamą gydymą ir žalos nebuvimą.

47.9. Liudytoja nurodė diuretikų būtinumą, esant inkstų nepakankamumui, ir skysčių balanso kontrolės svarbą, tačiau tuo pačiu pripažino, jog Slaugos skyriuje skysčių balansas nebuvo stebimas, nefiksuotas, o būtini tyrimai nebuvo atliekami, todėl diuretikų skyrimo pagrindas realiai neegzistavo. Be to, ji patvirtino, kad paciento kreatinino rodikliai išaugo iki kritinių verčių, o tai rodo ryškų inkstų funkcijos nepakankamumo progresavimą.

47.10. Ekspertė negalėjo pagrįsti išvadų dėl tinkamo gydymo Slaugos skyriuje konkrečiais medicininiais duomenimis, pati pripažino neturinti informacijos apie taikytą gydymą, stebėjimą ir tyrimus, todėl jos išvada dėl tinkamos priežiūros ir žalos nebuvimo yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Be to, ekspertė paaiškino, kad Slaugos skyriuje taikomas stebėjimo modelis iš esmės yra pasyvus, tačiau kartu pripažino, jog net ir tokioje situacijoje turėjo būti vykdoma skysčių balanso kontrolė, o tai nebuvo daroma.

47.11. Ekspertė nepagrindė išvadų literatūros ir šaltinių analize, negalėjo paaiškinti, kuriais konkrečiais šaltiniais rėmėsi, o dalis išvadų buvo paneigtos jos pačios teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais, todėl liudytojos patikimumas yra abejotinas. Nepaisydamas liudytojos nepatikimumo, teismas nepagrįstai ekspertės išvadas laikė patikimesnėmis nei eksperto P. P., kuris nuosekliai nurodė, kad diuretikų neskyrimas, skysčių balanso nestebėjimas ir dializės netaikymas lėmė paciento būklės progresavimą ir galėjo būti reikšminga jo mirties priežastis.

47.12. Teismas selektyviai įvertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi prieštaringomis gydytojos I. B. išvadomis, neatsižvelgė į eksperto P. P. parodymus bei byloje nustatytas aplinkybes dėl gydymo ir stebėjimo trūkumų Slaugos skyriuje, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl gydymo tinkamumo ir priežastinio ryšio nebuvimo.

47.13. Komisija ir teismas rėmėsi nepilna ir nemotyvuota ekspertize, o atsakovė nesiėmė iniciatyvos skirti papildomą ekspertizę. Dėl šių priežasčių ekspertizės aktas yra nepatikimas įrodymas ir neturėjo būti laikomas pagrindu teismo sprendimui.

47.14. Teismo išvados neatitinka byloje nustatytų įrodymų ir yra pagrįstos netikslia jų interpretacija. Teismas klaidingai konstatavo, kad artimieji, įspėti apie galimą paciento mirtį, atsisakė hospitalizacijos, nors GMP buvo kviesta dukters iniciatyva ir būtent medikė pasiūlė pacientą palikti namuose. Teismas neteisingai interpretavo eksperto P. P. paaiškinimus dėl galimos paciento gyvenimo trukmės, nes jis nenurodė tikslaus termino, o tik pabrėžė, kad tinkamai gydant pacientas būtų gyvenęs ilgiau. Be to, ginčijama teismo išvada dėl mirties priežasties, nes pomirtinis patologinis anatominis tyrimas nebuvo atliktas, o mirties liudijime pagrindine mirties priežastimi nurodytas inkstų funkcijos nepakankamumas. Paciento būklės blogėjimą lėmė ne priežiūra namuose, o diuretikų neskyrimas, skysčių balanso nestebėjimas ir netaikytas būtinas gydymas, tai iš esmės patvirtino ir ekspertai, todėl teismo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra nepagrįsta.

47.15. PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 14 bei 9¹ dalys, taip pat kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023), pabrėžia, kad paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas apima pareigą taikyti medicinos mokslo lygį atitinkantį gydymą, o žalos atlyginimas kyla, kai nustatoma, jog žala nebuvo neišvengiama ir jos buvo galima išvengti.

47.16. Byloje nustatyta, kad paciento būklė Slaugos skyriuje nebuvo tinkamai stebima ir nebuvo taikytas gydymas nuo sunkios inkstų ligos, nebuvo atliekami būtini tyrimai, todėl inkstų nepakankamumas progresavo iki kritinės stadijos, sukėlė sisteminius sutrikimus ir galiausiai lėmė paciento mirtį. Eksperto ir gydytojos paaiškinimai patvirtina, kad taikant tinkamą gydymą (diuretikus, stebėseną, esant poreikiui – dializę) paciento būklė būtų buvusi kontroliuojama ir gyvenimas būtų galėjęs būti prailgintas, todėl žala buvo išvengiama.

47.17. Teismas netinkamai taikė „neišvengiamos žalos“ kriterijų, nes nepagrįstai pripažino paciento mirtį neišvengiama, nors byloje nustatyta, kad nebuvo užtikrintas mediciniškai būtinas gydymas ir stebėjimas, o būtent šie trūkumai lėmė paciento sveikatos būklės blogėjimą. Todėl egzistuoja visos PTŽSAĮ nustatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, nes žala kilo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ji nebuvo neišvengiama.

47.18. Pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas yra įtvirtinta įstatyme, o žalos atlyginimas pagal PTŽSAĮ galimas tik nustačius, kad buvo padaryta žala paciento sveikatai, ši žala nėra neišvengiama ir ją su teiktomis paslaugomis sieja priežastinis ryšys. Neišvengiama žala suprantama kaip tokia, kurios nebuvo galima numatyti, kontroliuoti ar išvengti, atsižvelgiant į tuo metu galiojusią medicinos mokslo ir gerosios praktikos lygį. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė yra deliktinė, tačiau šiuo atveju ji taikoma specialiuoju PTŽSAĮ pagrindu, todėl kaltė nėra būtina sąlyga, o sprendžiama dėl paslaugų kokybės ir jų sąsajos su žala. Gydytojų veikla vertinama pagal padidintą profesionalumo standartą – svarbu ne tik gydymo rezultatas, bet ir tai, ar buvo laikytasi maksimalios rūpestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo pareigos, taikant visus reikalingus diagnostikos ir gydymo metodus. Priežastinis ryšys civilinėje teisėje suprantamas plačiai – pakanka, kad neteisėti ar netinkami veiksmai būtų pakankama žalos atsiradimo priežastis, nebūtinai vienintelė. Kaltė gali pasireikšti ir dideliu neatsargumu, kai nesilaikoma elementarių medicininės priežiūros standartų. Nagrinėjamu atveju remiamasi teismo eksperto išvadomis, kad pacientui nebuvo taikytas tinkamas inkstų nepakankamumo gydymas, nebuvo užtikrinta būtina stebėsena, neskirti diuretikai ir netaikyta dializė, o šie trūkumai, vertinant jų visumą, lėmė paciento būklės blogėjimą ir prisidėjo prie jo mirties, todėl egzistuoja pagrindas konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybę.

47.19. Ieškovės turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu nustatomas artimas ir glaudus jų ryšys su mirusiuoju. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikai tokias pretenzijas gali reikšti nepriklausomai nuo to, ar jie buvo išlaikomi ar turėjo darbingumą – esminis kriterijus yra realus emocinis, šeiminis ir socialinis ryšys su mirusiuoju. Ieškoves su tėvu siejo nuolatinis bendravimas, rūpinimasis jo sveikata, kasdieniai kontaktai, dalyvavimas gydymo procese ir stiprus emocinis ryšys, todėl jo netektis sukėlė intensyvius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus. Ieškovės prašo kiekvienai priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodamos tuo, kad tėvo netikėta mirtis įvyko dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tai sukėlė itin stiprius dvasinius išgyvenimus ir nepataisomą emocinę žalą, o jų ryšys su tėvu buvo ypatingai artimas ir nuolatinis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

48.1. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neįrodyto priežastinio ryšio tarp Slaugos skyriuje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir paciento mirties bei nesutinka su apeliantėmis, kad teismas nepagrįstai susiaurino bylos esmę bei neįvertino kompleksinių gydymo trūkumų – diuretikų neskyrimo, dializės netaikymo bei inkstų funkcijos blogėjimo. Teismas sprendime išsamiai ir nuosekliai įvertino priežastinio ryšio klausimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais, medicinos dokumentais, liudytojų parodymais ir specialistų išvadomis, ir pagrįstai konstatavo, jog paciento mirtis nebuvo tiesioginė Slaugos skyriuje teiktų paslaugų pasekmė.

48.2. Byloje nustatyta, kad pacientas nuo pat pradžių buvo sunkios, kompleksinės sveikatos būklės, turėjo reikšmingų gretutinių ligų, o jo prognozė buvo nepalanki nepriklausomai nuo taikomo gydymo. Tiek liudytojas P. P., tiek vidaus ligų gydytoja I. B. patvirtino, kad paciento būklė lėmė didelę komplikacijų ir letalinės išeities tikimybę, o visiškai pasveikti ar iš esmės pakeisti ligos eigą nebuvo realių medicininių galimybių.

48.3. Teismas tinkamai įvertino, kad kreatinino rodiklių svyravimas medicininiu požiūriu nėra tiesioginė mirties priežastis, o inkstų nepakankamumo progresavimas yra ligos eigos pasekmė. Vidaus ligų gydytoja taip pat paaiškino, kad diuretikai nepagerina inkstų funkcijos ir neturi įtakos kreatinino mažinimui, o dializės poreikis konkrečiu atveju nebuvo nustatytas.

Žemesnės instancijos teismas

48.4. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad pacientas buvo išrašytas iš gydymo įstaigos ir vėliau artimųjų sprendimu nebuvo nedelsiant hospitalizuotas, nors jo būklė akivaizdžiai blogėjo. Šios aplinkybės, kaip ir vėlesnis staigus būklės pablogėjimas bei greita mirtis, rodo, kad ligos eiga buvo progresuojanti ir susijusi su sunkia bendra sveikatos būkle, o ne su pavieniais gydymo epizodais Slaugos skyriuje.

48.5. Apeliančių nurodyti argumentai dėl diuretikų neskyrimo ir dializės netaikymo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais medicininiais duomenimis. Byloje nenustatyta, kad būtent Slaugos skyriuje teiktos sveikatos priežiūros paslaugos būtų buvusios tiesioginė paciento mirties priežastis ar kad, taikant kitokį gydymą, būtų buvę galima išvengti letalinės baigties.

Atsiliepimas

48.6. Atsakovė nesutinka su apeliančių teiginiais, kad vidaus ligų gydytojos I. B. pateiktomis išvadomis negalima vadovautis dėl tariamo šališkumo ar nepatikimumo. Išvados nėra teismo ekspertizės aktas, o specialiųjų žinių pagrindu Komisijos prašymu pateikti medicinos specialisto paaiškinimai, gauti PTŽSAĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl jiems netaikomi Teismo ekspertizės įstatyme keliami reikalavimai.

48.7. Teismas sprendime pagrįstai įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą – tiek I. B. paaiškinimus ir rašytines išvadas, tiek gydytojo P. P. konsultacinę išvadą – ir motyvuotai nustatė, kad tarp Slaugos skyriuje teiktų paslaugų ir paciento mirties nėra įrodytas priežastinis ryšys.

48.8. Apeliančių kritika dėl I. B. neatsakymo į tam tikrus klausimus teismo posėdyje taip pat nesudaro pagrindo išvadų paneigimui, nes tai aiškintina objektyviomis aplinkybėmis – laiko tarpu nuo išvadų parengimo ir ribota prieiga prie medicininių dokumentų.

48.9. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įrodymus vertino visapusiškai ir tarpusavyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklės ar kad sprendimas grindžiamas nepatikimais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka

Apeliantės prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovė su šiuo apeliančių prašymu nesutinka. Nurodo, kad prašymas nėra motyvuotas ir nepagrįstas išimtinėmis aplinkybėmis, kurios pagal CPK 322 straipsnį sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendros taisyklės apeliacinius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, šalims buvo sudarytos visos galimybės įgyvendinti procesines teises – teikti paaiškinimus, apklausti liudytojus, užduoti jiems klausimus ir pateikti įrodymus, todėl visos reikšmingos bylos aplinkybės jau yra išsamiai ištirtos. Be to, atsakovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliančių prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nukrypti nuo bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka taisyklės. Apeliančių prašymas nėra pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, šalims buvo sudarytos galimybės įgyvendinti visas procesines teises, teikti paaiškinimus, užduoti klausimus liudytojams ir pateikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje esančios medžiagos pakanka išsamiai ir objektyviai įvertinti apeliaciniame skunde keliamus klausimus. Vien apeliančių prašymas savaime nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliančių prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Byloje ginčas kilo dėl paciento mirties aplinkybių ir priežasties – ar paciento sveikatos pablogėjimą ir mirtį lėmė Slaugos skyriuje teiktos sveikatos priežiūros paslaugos (galimai netinkamas gydymas, diuretikų neskyrimas, dializės netaikymas, nepakankama stebėsena), ar paciento mirtis buvo neišvengiama dėl jo sunkios pagrindinės ligos ir gretutinių sveikatos sutrikimų, nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų.

Ieškovės 2025 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl A. V. P. VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir žalos atlyginimo.

Komisija 2025 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą Nr. Ž4-134 ,,Dėl A. R., R. P., D. K., D. K. ir J. A. prašymo“, kuriuo nusprendė, kad ieškovių prašoma atlyginti žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, nes paciento sveikatai nebuvo padaryta žala gydymo įstaigoje, todėl ieškovių prašymo atlyginti žalą netenkino.

Ieškovės, nesutikdamos su Komisijos sprendimu, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos: 1) 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienai iš ieškovių; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad paciento letalinė išeitis (mirtis) nagrinėjamu atveju buvo neišvengiama, atsižvelgiant į jo sunkią sveikatos būklę, susirgimų visumą ir gretutines ligas, taip pat į tai, jog iki paskutinės dienos prieš mirtį jis buvo prižiūrimas asmenų, neturinčių specialiųjų medicinos ir slaugos žinių, dėl to nebuvo galima tinkamai įvertinti galimų sveikatos būklės blogėjimo požymių (pavyzdžiui, karščiavimo, šlapinimosi sutrikimų), galėjusių turėti įtakos jo būklės blogėjimo tempui.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje neįrodyta, jog paciento mirtis (duomenys neskelbiami) buvo tiesioginė ar pakankamu priežastiniu ryšiu susijusi su 2024 m. liepos 9 d. – liepos 15 d. (duomenys neskelbiami) rajono ligoninės Slaugos skyriuje suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp galimų gydymo trūkumų ir mirties, ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ginčydamos teismo sprendimą, ieškovės pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad paciento mirtis buvo neišvengiama ir kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp Slaugos skyriuje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir paciento mirties. Jos ginčija teismo vertinimą, kad mirtį lėmė vien paciento sunkios sveikatos būklės visuma ir priežiūra namuose, teigdamos, jog mirtį sukėlė netinkamas gydymas – diuretikų neskyrimas, dializės netaikymas ir nepakankama paciento būklės stebėsena gydymo įstaigoje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad paciento mirtis buvo neišvengiama ir kad nėra priežastinio ryšio tarp Slaugos skyriuje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir paciento mirties. Jų teigimu, Slaugos skyriuje nebuvo tinkamai stebima inkstų funkcija ir skysčių balansas, tinkamai netęstas gydymas diuretikais, nesuteikta gydytojo nefrologo konsultacija, nebuvo sprendžiama dėl dializės poreikio. Apeliančių vertinimu, dėl šių gydymo ir priežiūros trūkumų progresavo paciento inkstų funkcijos nepakankamumas, o (duomenys neskelbiami) nustačius kritiškai padidėjusį kreatinino kiekį – 816,2, pacientas mirė. Atsižvelgdamos į tai, apeliantės teigia, kad paciento mirtis nebuvo neišvengiama, o ją lėmė netinkamas gydymas ir nepakankama priežiūra Slaugos skyriuje.

Pagal PTŽSAĮ 13 straipsnį teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą turi ir asmenys, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį žala atlyginama, jeigu nustatoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai buvo padaryta žala ir ši žala nebuvo neišvengiama. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo, sveikatos priežiūros įstaigos ar sveikatos priežiūros specialisto kaltė nevertinama.

PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, o šio straipsnio 9¹ dalyje neišvengiama žala – kaip su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis susijusi žala, atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.

Pagal Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3, 9.2 papunktį, žala nelaikoma atlygintina, kai ji yra neišvengiama, be kita ko, kai tai yra paciento ligos ar sveikatos sutrikimo pasekmė ar komplikacija, kurios, atsižvelgiant į tuo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį, nebuvo galima išvengti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo būtina nustatyti, ar žala atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji buvo neišvengiama, t. y. ar jos nebuvo galima išvengti atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023, 38–40 punktai).

Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar paciento mirtis buvo jo turėtų sunkių ir lėtinių ligų bei sveikatos sutrikimų pasekmė, kurios, atsižvelgiant į tuo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktiką, nebuvo galima išvengti, ar vis dėlto tinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento būklės pablogėjimo ir mirties buvo galima išvengti. Šiuo tikslu turi būti vertinama visa paciento gydymo ir priežiūros eiga, įskaitant inkstų funkcijos stebėseną, diuretikų skyrimą, skysčių balanso ir diurezės kontrolę, sprendimus dėl papildomų tyrimų, gydytojo nefrologo konsultacijos ar dializės poreikio, taip pat paciento būklės pablogėjimą po jo išvykimo iš Slaugos skyriaus.

Apeliančių argumentai dėl netinkamo diuretikų skyrimo, nepakankamos inkstų funkcijos stebėsenos ir paciento nepriežiūros vertintini kompleksiškai, atsižvelgiant į visą paciento gydymo ir slaugos laikotarpį, jo sveikatos būklės ir inkstų funkcijos rodiklių dinamiką, taikytą gydymą bei priežiūrą. Vien atskirų medicinos dokumentų įrašų ar konkretaus vaisto neskyrimo faktas savaime neleidžia nuspręsti apie netinkamą paciento gydymą ar priežastinį ryšį su paciento mirtimi.

Iš byloje pateiktų paciento medicinos dokumentų (2025 m. rugpjūčio 7 d. byloje gauti dokumentai, Reg. Nr. DOK-27639) nustatyta, kad 2024 m. birželio 24 d. pacientas buvo rastas nukritęs namuose. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja nustatė prieširdžių virpėjimą, žemą arterinį kraujo spaudimą (toliau – AKS) ir krūtinės skausmą, todėl pacientas buvo pristatytas gydyti į VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninę. Pacientui nustatyta hipertenzinė širdies ir inkstų liga su širdies nepakankamumu ir I–IV stadijos lėtine inkstų liga, lėtinė išeminė smegenų liga, demencija, šlapimo takų infekcija, lėtinis prieširdžių virpėjimas, aortos vožtuvo stenozė ir kitos gretutinės ligos. Taigi, jau iki tolesnio gydymo (duomenys neskelbiami) ligoninėje pacientas sirgo lėtine inkstų liga, širdies nepakankamumu ir kitomis sunkiomis gretutinėmis ligomis, kurios yra reikšmingos vertinant vėlesnę jo sveikatos būklės raidą ir mirties priežastis.

VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninėje pacientas gydytas nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2024 m. birželio 27 d. dėl sinkopės, dezorientacijos, neaiškios trukmės bradisistolinio prieširdžių virpėjimo, hipotenzijos ir kitų sveikatos sutrikimų. Konsultavus gydytojui elektrofiziologui nustatytos indikacijos elektrokardiostimuliatoriaus implantacijai, todėl 2024 m. birželio 27 d. pacientui implantuotas elektrokardiostimuliatorius. Procedūra praėjo be komplikacijų, paciento būklė pagerėjo, todėl tolesniam gydymui jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbiami) rajono ligoninės Bendrosios terapijos skyrių.

Išrašant iš (duomenys neskelbiami) ligoninės paciento būklė įvertinta kaip patenkinama, tačiau jam buvo nustatyta būtinybė tęsti ir kontroliuoti kompleksinį gydymą. Išrašymo rekomendacijose, be kita ko, nurodyta užtikrinti adekvačią hidrataciją, sekti AKS, ŠSD (širdies susitraukimų dažnis); tęsti medikamentinį gydymą (Apixabanas; sekti kreatininą, vertinti KrKI dinamikoje; Bisoprololis / Perindoprilis; sekti AKS, ŠSD; Spironolactonas, sekti K, kreatininą; Hiperurikemijos gydymui: Allopruinolis; Torasemidas (dozę titruoti pagal VS požymius – dusulį, edemas, diurezę); tikslinga lipidogramos, kepenų fermentų kontrolė. Išraše nurodyta, kad pacientas priskiriamas labai didelei rizikai, skirtinas Atorvastatinas; tęsti paskirtą antibiotikoterapiją: Cefuroximas 500 mg x 2 k. / d. dar 5 dienas, tikslinga uždegiminių rodiklių kontrolė dinamikoje; Gastroprotekcijai vartoti PPI grupės vaistus – pavyzdžiui, Pantoprazolas (VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninės Medicinos dokumentų išrašo Nr. LA20240624-42933/452_KL-2024-52522 duomenys). Taigi, rekomendacijose buvo numatytas individualus diuretikų dozės koregavimas pagal paciento klinikinę būklę, skysčių balansą ir diurezę, o ne besąlygiškas nekintamos dozės skyrimas.

VšĮ (duomenys neskelbiami) rajono savivaldybės sveikatos centro Bendrosios terapijos skyriuje pacientas gydytas nuo 2024 m. birželio 27 d. iki liepos 9 d., kai buvo perkeltas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, kuriame gydytas iki 2024 m. liepos 15 d.

Medicininių dokumentų duomenys patvirtina, kad iki paciento perkėlimo į Slaugos skyrių buvo stebima jo inkstų funkcija ir vertinama diurezė. 2024 m. birželio 28 d. diurezė įvertinta kaip pakankama. 2024 m. birželio 30 d. kreatinino kiekis buvo padidėjęs iki 210,2 (norma nuo 62 iki 106), o 2024 m. liepos 3 d. padidėjo iki 281,4. Tą pačią dieną medicinos dokumentuose nurodyta, kad didėja ureminiai rodikliai, todėl papildomai skirtas intraveninis Furozemidas. 2024 m. liepos 4 d. paciento būklė medicininiuose dokumentuose apibūdinta kaip be neigiamos dinamikos, savijauta buvo pagerėjusi, pacientas nekarščiavo, buvo sąmoningas ir kontaktinis, įvertinta diurezė. 2024 m. liepos 5 d. konstatuota teigiama ureminių rodiklių dinamika, kreatinino kiekis sumažėjo iki 257,7. 2024 m. liepos 8 d. kreatinino kiekis buvo 279,70.

Taigi, iki perkėlimo į Slaugos skyrių paciento inkstų funkcija buvo reikšmingai sutrikusi, tačiau laboratorinių rodiklių dinamika nebuvo vien tik blogėjanti: po 2024 m. liepos 3 d. nustatyto kreatinino padidėjimo ir ureminių rodiklių blogėjimo, 2024 m. liepos 5 d. nustatyta teigiama dinamika, o liepos 8 d. kreatinino rodiklis, palyginti su liepos 3 d., iš esmės nebuvo padidėjęs. Nustačius rodiklių pablogėjimą gydymas buvo koreguotas, be kita ko, paskirtas intraveninis Furozemidas.

Pacientą gydęs gydytojas A. A. A. paaiškinime nurodė, kad Furozemidas iš karto nebuvo skirtas, nes buvo siekiama užtikrinti paciento skysčių balansą, o sprendimas dėl jo skyrimo priimtas įvertinus tyrimų rezultatus. Šie duomenys patvirtina, kad iki paciento perkėlimo į Slaugos skyrių paciento inkstų funkcija buvo stebima, o nustačius laboratorinių rodiklių pablogėjimą gydymas buvo koreguojamas. Tačiau vien šie duomenys savaime neleidžia nuspręsti, ar Furozemidas buvo paskirtas tinkama doze, kiek laiko jo skyrimas buvo tęsiamas ir ar toks gydymas atitiko paciento klinikinę būklę bei tuo metu buvusius medicinos mokslo ir gerosios medicinos praktikos reikalavimus. Šios aplinkybės vertintinos pagal byloje esančius medicinos dokumentus, specialistų išvadas ir kitus objektyvius duomenis.

Medicininių dokumentų duomenys patvirtina, kad 2024 m. liepos 8 d. pacientas buvo sąmoningas, tačiau kontaktas su juo buvo apsunkintas, mąstymas klampus ir lėtas, į kai kuriuos klausimus jis atsakė ne pagal prasmę. Tą pačią dieną atliktas kreatinino tyrimas, paimtas šlapimo pasėlis, paskirtas gydymas Ciprinoliu ir užsakyta psichiatro konsultacija. Psichiatro konsultacijos metu nustatyta, kad pacientas buvo neprieinamas prasmingam kontaktui, dezorientuotas, sujaudintas, blaškėsi, jo elgesys buvo neadekvatus, galėjo būti kliedesių ir haliucinacijų. Tai patvirtina, kad pacientui dėl sunkios pažintinės ir psichikos būklės buvo būtina nuolatinė priežiūra ir pagalba.

2024 m. liepos 9 d. medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pacientas neišsakė skundų, buvo sąmoningas, tačiau kontaktas su juo buvo apsunkintas, mąstymas klampus, lėtas; į kai kuriuos klausimus atsakė ne pagal prasmę; pilvas minkštas, neskausmingas. Ištirtas šlapimo pasėlis, rezultatai – neigiami. Pilvo organai buvo ištirti ultragarsu, nustatyta, kad kepenys homogeniškos, nepadidėjusios, tulžies pūslės turinys skaidrus, kasos nesimato per storžarnės dujas, inkstai analogiško dydžio, akmenukų, stazės nėra, šlapimo pūslė pustuštė, sienelė lygi, blužnis nepadidėjusi, homogeniška. Tą pačią dieną pacientas konsultuotas gydytojo neurologo, konsultacijos aprašyme nurodyta, kad pacientą vargina galvos svaigimas, koordinacijos, atminties sutrikimai, stuburo sukaustymas, galūnių tirpimas; nurodyta, kad sutrikusi fiksacinė atmintis, mąstymas klampus, nesugeba atlikti koordinacinių mėginių. Konstatuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija (duomenys neskelbiami), rekomenduota tęsti gydymą bei slaugą.

2024 m. liepos 9 d. pacientas buvo perkeltas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Medicininiuose dokumentuose nurodyta pagrindinė diagnozė – I13.0 hipertenzinė širdies ir inkstų liga su širdies nepakankamumu (staziniu) ir I–IV stadijos lėtine inkstų liga. Taip pat nustatytos gretutinės ligos: I48.2 lėtinis prieširdžių virpėjimas; I78.0 paveldima hemoraginė teleangiektazija; I35.0 aortos vožtuvo stenozė; Z95.0 širdies prietaisas (elektrokardiostimuliatorius); N18.3 lėtinė inkstų liga, III stadija; F01.9 nepatikslinta kraujagyslinė demencija; N39.0 nepatikslintos lokalizacijos šlapimo takų infekcija. Gydymo plane buvo nurodytas gydymas Eliquis, Lercanidipinu, Allopurinoliu, Omeprazoliu, Atoris, Quetiapinu, Ciprinoliu, Haloperidoliu, Cyclodoliu ir Sol. NaCl, taip pat atlikta elektrokardiograma (EKG).

Iš teismui pateiktos paciento stebėjimo kortelės nustatyta, kad nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2024 m. liepos 15 d., pacientui gydantis Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, jam buvo teikiama kasdienė medicininė ir slaugos priežiūra: fiksuota pagalba valgant ir geriant, atliktos higienos procedūros, keistos sauskelnės, skirti vaistai ir taikyta infuzoterapija. Dėl neramaus ir neadekvataus elgesio pacientas buvo fiksuojamas lovoje. 2024 m. liepos 11, 12 ir 15 d. jo būklė medicinos dokumentuose apibūdinta kaip nepakitusi, buvo vertinami gyvybiniai rodikliai ir tęsiamas palaikomasis gydymas. 2024 m. liepos 15 d. dukters prašymu pacientas išrašytas trumpam laikotarpiui į namus.

Kartu nustatyta, kad 2024 m. liepos 9–13 d. gydymo plane nebuvo nurodytas Furozemidas ar kitas diuretikas, nors liepos 15 d. išrašymo dokumentuose Furozemidas nurodytas tarp taikyto gydymo. Ši aplinkybė savaime neleidžia konstatuoti, kad diuretikas buvo nepagrįstai neskiriamas, nes jo skyrimo būtinybė priklauso nuo paciento volemijos, diurezės, skysčių susilaikymo požymių ir kitų klinikinių aplinkybių. Kita vertus, sprendžiant dėl gydymo tinkamumo būtina įvertinti, ar Slaugos skyriuje buvo pakankamai objektyviai stebimi šie rodikliai, leidžiantys pagrįstai spręsti dėl diuretikų skyrimo ar neskyrimo.

Bylos duomenimis, po paciento perkėlimo į Slaugos skyrių iki 2024 m. liepos 19 d. nebuvo atlikta pakartotinių kreatinino ar kitų inkstų funkciją apibūdinančių laboratorinių tyrimų. Nors iki perkėlimo inkstų funkcijos rodikliai buvo tiriami ir gydymas koreguotas, Slaugos skyriuje laboratorinė inkstų funkcijos stebėsena nebuvo tęsiama tokiu pačiu intensyvumu. Be to, slaugos dokumentuose nėra pakankamai objektyvių duomenų apie faktiškai suvartotų ir išskirtų skysčių kiekį bei diurezę. Atsižvelgiant į paciento lėtinę inkstų ligą, širdies nepakankamumą ir reikšmingai padidėjusį kreatinino kiekį, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant, ar jo būklės stebėsena atitiko individualią paciento būklę ir gerąją medicinos praktiką.

Vis dėlto vien nepakankamas inkstų funkcijos, diurezės ar skysčių balanso dokumentavimas savaime nepatvirtina, kad būtent dėl šių aplinkybių pacientui išsivystė ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas ir kad tai lėmė jo mirtį. Sprendžiant priežastinio ryšio klausimą būtina nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių lėtinė inkstų liga progresavo iki ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo ir ar šio proceso buvo galima išvengti tinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Šiuo aspektu byloje pateikti specialistų vertinimai nėra vienodi. Ieškovių pateiktoje eksperto P. P. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad pacientui netinkamai nutrauktas diuretiko Furozemido skyrimas, nepakankamai stebėta inkstų funkcija, pacientas nebuvo konsultuotas gydytojo nefrologo dėl galimos dializės ir nebuvo pakankamai stebimas. Konsultacinę išvadą parengęs ekspertas nurodė, kad pacientui turėjo būti tęsiamas gydymas diuretikais, stebima inkstų funkcija ir vertinamas dializės poreikis, o gydytojų veiksmai ir neveikimas galėjo turėti įtakos paciento būklės pablogėjimui ir greitesnei mirčiai. Tačiau kartu jis pripažino, kad dėl kitų sunkių paciento ligų tiksliai nustatyti, kiek laiko tinkamai gydomas pacientas būtų išgyvenęs, nėra galimybės.

Atsakovės pateiktoje vidaus ligų gydytojos I. B. išvadoje nurodyta priešinga pozicija – kad pacientui buvo taikytas tinkamas gydymas, diuretikai skirti pagal paciento skysčių balansą ir hipervolemijos požymius, o Slaugos skyriuje buvo tęsiamas gydymas ir priežiūra. Gydytoja paaiškino, kad diuretikai savaime nemažina kreatinino koncentracijos, o dializės poreikis sprendžiamas vertinant ne vien kreatinino dydį, bet bendrą klinikinę būklę, diurezę, hiperkalemiją, hipervolemiją ir kitus kriterijus. Kartu ji pripažino, kad esant tokiai kreatinino koncentracijai turėtų būti stebima paciento volemija ir šlapinimasis bei fiksuojamas išskiriamo šlapimo kiekis.

Taigi, specialistų vertinimai iš esmės sutampa dėl to, kad paciento inkstų funkcija buvo reikšmingai sutrikusi ir kad jam buvo būtina stebėti skysčių balansą bei diurezę, tačiau skiriasi dėl tokios stebėsenos apimties, diuretikų skyrimo būtinumo ir dializės poreikio. Todėl vien Furozemido neskyrimo faktas savaime nepatvirtina netinkamo gydymo, tačiau objektyvių duomenų apie paciento diurezę, skysčių balansą ir inkstų funkcijos dinamiką trūkumas yra reikšmingas, vertinant, ar Slaugos skyriuje paciento būklė buvo stebima pakankamai.

Teisėjų kolegijos vertinimu reikšminga tai, kad 2024 m. liepos 15 d. pacientas buvo išrašytas į namus dukters prašymu. Tą dieną paciento būklė medicinos dokumentuose apibūdinta kaip nepakitusi: pacientas buvo ramesnis, leidosi apžiūrimas, buvo pamatuotas AKS, širdies veikla buvo ritmiška. Kartu dokumentuose nurodyta, kad pacientas naktį buvo neramus, šaukė ir bandė keltis, todėl rekomenduota pakartotinė psichiatro konsultacija. Išrašymo metu nurodytas taikytas gydymas, be kita ko, Furozemidu, Sol. NaCl ir Sol. Ringeri infuzoterapija, taip pat kiti vaistai. Pacientui rekomenduota tęsti dalį medikamentinio gydymo, kreiptis į šeimos gydytoją ir psichiatrą.

Todėl paciento išvykimas į namus 2024 m. liepos 15 d. buvo ne medicininio pasveikimo ar visiško sveikatos būklės stabilizavimo rezultatas, tačiau įvyko dukters prašymu, pacientui išliekant sergančiam sunkiomis lėtinėmis ligomis ir esant nuolatinės priežiūros poreikiui. Vis dėlto medicinos dokumentuose išrašymo metu nebuvo konstatuotas ūmus paciento būklės pablogėjimas ar tokia būklė, kuri būtų tiesiogiai rodžiusi į jau prasidėjusį ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą.

Po paciento išvykimo iš Slaugos skyriaus jo sveikatos būklė reikšmingai pablogėjo. 2024 m. liepos 17 d. pacientas pradėjo karščiuoti, todėl artimieji iškvietė greitąją medicinos pagalbą (GMP), tačiau atsisakė jo transportavimo į ligoninę. 2024 m. liepos 18 d. paciento būklė toliau blogėjo – jis išliko karščiuojantis, nevalgė, negėrė skysčių, nesišlapino, todėl GMP buvo iškviesta pakartotinai. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad paciento bendra būklė buvo sunki, jis buvo sąmoningas, tačiau kontaktas dėl būklės apsunkintas, į skausmą reagavo dejuodamas, nustatytos sausos lūpos ir liežuvis, aritmiška širdies veikla bei anurija (diurezės nebuvimas). Pacientui diagnozuota V stadijos lėtinė inkstų liga, hiperkalemija, lėtinis prieširdžių virpėjimas, hipertenzinė širdies ir inkstų liga su širdies nepakankamumu, kairiojo skilvelio nepakankamumas, aortos vožtuvo stenozė, kraujagyslinė demencija ir kitos gretutinės ligos. Paskirta stebėti bendrą būklę ir gyvybines funkcijas, atlikti biocheminius kraujo tyrimus bei EKG, pacientas nukreiptas gydytojo nefrologo konsultacijai į VšĮ (duomenys neskelbiami)ligoninę. Laboratoriniais tyrimais nustatyta iš esmės padidėjusi kreatinino koncentracija – 816,2.

2024 m. liepos 19 d. pacientas buvo skubos tvarka hospitalizuotas į VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninę dėl labai sunkios būklės. Nustatyta, kad diurezė per Foley kateterį buvo menka, pacientas buvo sąmoningas, tačiau produktyvaus kontakto nebuvo, širdies veikla buvo aritmiška. Diagnozuotas ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas lėtinės inkstų ligos fone ir nepatikslintas sepsis, taip pat konstatuotos kitos sunkios gretutinės ligos – išeminė širdies liga, būklė po EKS implantavimo, bradiaritminis prieširdžių virpėjimas, vidutinė aortos vožtuvo stenozė, III–IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas ir demencija. Pacientas nukreiptas centrinės venos kateterio įvedimui ir hemodializės pradžiai.

Pacientui pradėjus hemodializę, po maždaug 20 minučių jis prarado sąmonę, sutriko kvėpavimas ir širdies veikla. Pacientas buvo perkeltas į AITS (anestezijos ir intensyviosios terapijos skyrius), tačiau jo būklė toliau blogėjo, išnyko pulsas. Pradėtas specializuotas kardiopulmoninis gaivinimas, tačiau, nesant kardiovaskulinės sistemos atsako į gaivinimo veiksmus, konstatuota paciento mirtis.

Medicininiame mirties liudijime pagrindine liga, sukėlusia mirtį, nurodytas sepsis, sukėlėjas nepatikslintas, tarpine mirties priežastimi – ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, tiesiogine mirties priežastimi – kardiopulmoninis nepakankamumas. Kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, nurodytos lėtinis prieširdžių virpėjimas, hipertenzinė širdies liga, stazinis širdies nepakankamumas ir liekamieji reiškiniai po persirgto smegenų insulto. Taigi, paciento mirtis medicininiuose dokumentuose nesiejama vien su inkstų funkcijos nepakankamumu, bet nurodomas kelių sunkių patologinių būklių kompleksas, kurio galutinis padarinys buvo kardiopulmoninis nepakankamumas.

Vertinant priežastinį ryšį tarp gydymo tinkamumo ir kilusių padarinių reikšminga ir tai, kad pacientui po išvykimo iš Slaugos skyriaus per labai trumpą laiką išsivystė nauja sunki klinikinė būklė: karščiavimas, nevalgymas, skysčių nevartojimas, anurija, dehidratacijos požymiai, hiperkalemija, ryškus kreatinino padidėjimas, o vėliau nustatytas sepsis ir ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas lėtinės inkstų ligos fone. Šie pokyčiai išryškėjo jau pacientui nebūnant Slaugos skyriuje. Be to, 2024 m. liepos 17 d. artimiesiems atsisakius paciento transportavimo į ligoninę, jam laiku nebuvo suteikta stacionarinė pagalba, nors jau buvo pasireiškęs karščiavimas.

Šios aplinkybės savaime nepaneigia galimos Slaugos skyriaus atsakomybės, tačiau yra reikšmingos vertinant gydymo tinkamumo ir kilusių padarinių priežastinį ryšį. Būtina nustatyti, ar paciento būklė Slaugos skyriuje jau buvo tokia, kad tinkamai stebint ir gydant buvo galima išvengti vėliau išsivysčiusio ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo, sepsio ir mirties, ar, priešingai, iki išvykimo jo būklė buvo santykinai stabili, o esminis pablogėjimas kilo vėliau dėl naujai atsiradusio infekcinio proceso, karščiavimo, skysčių trūkumo ir anurijos.

Vertinant paciento mirties priežastį taip pat reikšminga, kad po paciento mirties patologinis anatominis tyrimas nebuvo atliktas. Todėl nebuvo atliktas pomirtinis objektyvus tyrimas, kuris galėtų papildomai patvirtinti ar paneigti medicininiame mirties liudijime nurodytų patologinių būklių tarpusavio ryšį arba tiksliau nustatyti, kokia patologinė būklė buvo lemiama paciento mirties mechanizmui.

Vis dėlto vien pomirtinio patologinio anatominio tyrimo neatlikimo faktas savaime nepaneigia medicininiame mirties liudijime nurodytos paciento mirties priežasties. Mirties priežastis šiuo atveju buvo nustatyta remiantis paciento klinikine būkle, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, gydymo eiga bei VšĮ (duomenys neskelbiami) ligoninėje nustatytomis patologinėmis būklėmis. Todėl apeliančių argumentas, kad mirties priežastis vien dėl pomirtinio patologinio anatominio tyrimo neatlikimo yra abejotina, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti medicininiuose dokumentuose nurodytą mirties priežastį.

Kita vertus, pomirtinio patologinio anatominio tyrimo nebuvimas yra reikšmingas vertinant būtent priežastinį ryšį tarp Slaugos skyriuje galimai padarytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo trūkumų ir paciento mirties. Nesant pomirtinio tyrimo duomenų, nėra galimybės papildomai objektyviai patikrinti, kokią reikšmę paciento mirties mechanizmui turėjo sepsis, ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, kardiopulmoninis nepakankamumas ir sunkios gretutinės širdies bei kraujagyslių ligos, taip pat ar šios būklės buvo tiesiogiai susijusios su galimu nepakankamu inkstų funkcijos ar skysčių balanso stebėjimu Slaugos skyriuje.

Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad ieškovių pateiktos konsultacinės išvados autorius nurodė galimą ryšį tarp paciento inkstų funkcijos nepakankamumo ir jo mirties, tačiau pripažino, jog pomirtinis patologinis anatominis tyrimas nebuvo atliktas. Todėl jo išvada dėl galimo priežastinio ryšio vertintina kaip specialisto vertinimas, grindžiamas surinktais medicininiais duomenimis, tačiau nepatvirtintas pomirtinio tyrimo duomenimis. Be to, specialistas negalėjo tiksliai nustatyti, kiek laiko pacientas būtų išgyvenęs tinkamai gydomas, atsižvelgiant į jo sunkią gretutinę patologiją.

Kartu byloje nėra teismo ekspertizės išvados, kuri patvirtintų arba paneigtų, kad Slaugos skyriuje pacientui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko tuo metu buvusio medicinos ir slaugos mokslo lygio bei gerosios medicinos praktikos reikalavimų ir kad būtent dėl šių paslaugų trūkumų išsivystė paciento mirtį nulėmusi būklė. Šalys teismo ekspertizės skirti neprašė, o pirmosios instancijos teismas jos savo iniciatyva neskyrė. Todėl teisėjų kolegija priežastinio ryšio ir žalos išvengiamumo klausimus sprendžia, įvertinusi byloje esančių medicinos dokumentų, specialistų išvadų, jų paaiškinimų bei kitų įrodymų visumą.

Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad nesant teismo ekspertizės negalima spręsti dėl paciento mirties priežasties ar priežastinio ryšio. Tačiau kai byloje pateikti specialistų vertinimai yra prieštaringi, nėra pomirtinio patologinio anatominio tyrimo duomenų, o paciento mirties priežastį lėmė kelių sunkių patologinių būklių kompleksas, vienos iš šalių pateikta konsultacinė išvada negali būti vertinama kaip neginčijamai patvirtinanti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Slaugos skyriuje teiktų paslaugų ir paciento mirties.

Todėl vien aplinkybė, kad 2024 m. liepos 18 d. paciento kreatinino koncentracija buvo kritiškai padidėjusi iki 816,2, savaime nepatvirtina, jog šį pablogėjimą ir vėliau įvykusią mirtį lėmė būtent Slaugos skyriuje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų trūkumai. Vertinant priežastinį ryšį būtina atsižvelgti į tai, kad pacientas į Slaugos skyrių pateko jau sirgdamas lėtine inkstų liga, širdies nepakankamumu, lėtiniu prieširdžių virpėjimu, aortos vožtuvo stenoze, kraujagysline demencija ir kitomis sunkiomis ligomis; iki perkėlimo jo kreatinino rodikliai nebuvo nuosekliai didėjantys; 2024 m. liepos 15 d. jis buvo išrašytas į namus dukters prašymu, o ūmus sveikatos būklės pablogėjimas – karščiavimas, nevalgymas, skysčių nevartojimas, anurija, hiperkalemija ir ryškus kreatinino padidėjimas – nustatytas jau po išvykimo iš Slaugos skyriaus.

Be to, paciento mirties metu buvo nustatytas ne tik ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas lėtinės inkstų ligos fone, bet ir sepsis, o mirties liudijime tiesiogine mirties priežastimi nurodytas kardiopulmoninis nepakankamumas. Todėl priežastinis ryšys negali būti grindžiamas vien inkstų funkcijos rodiklio pablogėjimu, neįvertinus kitų paciento mirties metu nustatytų patologinių būklių ir jų tarpusavio sąveikos.

Taigi, net ir pripažinus, kad Slaugos skyriuje paciento inkstų funkcijos, diurezės ar skysčių balanso stebėsena galėjo būti nepakankamai dokumentuojama arba nepakankama pagal paciento individualią būklę, vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, jog paciento mirtis buvo išvengiama ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp galimų priežiūros trūkumų ir paciento mirties. Tam būtina nustatyti, kad būtent dėl šių trūkumų paciento būklė pablogėjo taip, kad išsivystė jo mirtį nulėmusi būklė, ir kad tinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas šio rezultato buvo galima išvengti.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma tokios išvados neleidžia daryti pakankamai užtikrintai. Priešingai, paciento sunki lėtinė patologija, inkstų funkcijos sutrikimas iki patekimo į Slaugos skyrių, kreatinino rodiklių dinamika, santykinai stabili būklė 2024 m. liepos 15 d., paciento išvykimas į namus dukters prašymu, vėliau atsiradęs karščiavimas, nevalgymas, skysčių nevartojimas ir anurija, artimųjų atsisakymas 2024 m. liepos 17 d. transportuoti pacientą į ligoninę, o vėliau nustatytas sepsis, hiperkalemija ir ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas lėtinės inkstų ligos fone sudaro pagrindą abejoti, kad būtent Slaugos skyriuje teiktų paslaugų trūkumai buvo tiesioginė ir lemiama paciento mirties priežastis.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad paciento mirties priežastis yra ginčytina dėl neatlikto pomirtinio patologinio anatominio tyrimo, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti medicininiame mirties liudijime nurodyta mirties priežastimi. Pomirtinio patologinio anatominio tyrimo neatlikimas savaime nepaneigia medicininiame mirties liudijime nurodytų duomenų, tačiau kartu reiškia, kad byloje nėra papildomų pomirtinio tyrimo duomenų, kurie leistų tiksliau nustatyti paciento mirties mechanizmą ar patvirtintų apeliančių nurodomą sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusių padarinių priežastinį ryšį. Kadangi byloje taip pat nėra teismo ekspertizės išvados, o specialistų pateikti vertinimai nėra vienodi, priežastinio ryšio klausimas sprendžiamas įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad paciento mirtį nulėmė kelių sunkių patologinių būklių visuma – sepsis, ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas lėtinės inkstų ligos fone, kardiopulmoninis nepakankamumas ir kitos gretutinės ligos, nurodytos medicininiame mirties liudijime. Nors negalima atmesti galimybės, kad intensyvesnė inkstų funkcijos, diurezės ir skysčių balanso stebėsena būtų buvusi tikslinga, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, jog būtent tokios stebėsenos nebuvimas lėmė ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo, sepsio išsivystymą ir paciento mirtį arba kad, tinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, šių padarinių buvo galima išvengti.

Vien aplinkybė, kad paciento gydymo Slaugos skyriuje metu nebuvo atlikti pakartotiniai inkstų funkcijos laboratoriniai tyrimai ar išsamiai dokumentuotas diurezės ir skysčių balanso vertinimas, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp šių aplinkybių ir paciento mirties. Priežastiniam ryšiui konstatuoti nepakanka nustatyti galimus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo trūkumus – būtina nustatyti, kad būtent jie lėmė paciento sveikatos būklės pablogėjimą ir kad paciento mirties, tinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo galima išvengti.

Įvertinusi paciento gydymo eigą, jo sunkią ir daugialypę gretutinę patologiją, inkstų funkcijos būklę iki perkėlimo į Slaugos skyrių, paciento būklę išrašymo į namus metu, išvykimą į namus dukters prašymu, reikšmingą sveikatos būklės pablogėjimą jau po išvykimo, 2024 m. liepos 18–19 d. nustatytą sepsį, hiperkalemiją, ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą lėtinės inkstų ligos fone bei kitas medicininiame mirties liudijime nurodytas mirties priežastis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog paciento mirtis buvo išvengiama ar kad ją lėmė būtent Slaugos skyriuje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų trūkumai.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinio skundo netenkinus, apeliančių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovė apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai | Rūta LatvelėVilija MikuckienėVigintas Višinskis