- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- II-233-1056/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00721-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Edita Masiukienė (pran.)
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Institucija
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Renata Ivanauskaitė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Č., jos atstovei advokatei Renatai Ivanauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios ir deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, (duomenys neskelbtini), išsituokusios, dirbančios, universitetinio išsilavinimo, baustos administracine tvarka, neteistos
skundą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Institucija) skyriaus vedėjo E. V. 2026 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2026 m. balandžio 28 d. nutarimu R. Č. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 57 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31d. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė neteisingai įvesdama duomenis į Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinę sistemą „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai gavo apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto už ambulatorines slaugos paslaugas namuose (toliau - ASPN), dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 214 901,86 Eur žalą PSDF biudžetui.
Teisme gautas R. Č. skundas, kuriuo prašoma prašo panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, o teismui nenustačius pagrindo teisenai nutraukti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai, nes ji grindžiama neteisėta ir nepagrįsta 2026 m. vasario 27 d. ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, atliekant neplaninį patikrinimą buvo nukrypta nuo tikrinimo užduoties, vadovautasi negaliojančiais teisės aktais, netinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos, neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės bei faktiškai suteiktos paslaugos. Taip pat nurodoma, kad nustatyti pažeidimai yra formalūs dokumentavimo trūkumai, kurie savaime neįrodo paslaugų nesuteikimo ar žalos PSDF biudžetui atsiradimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. Č. nurodė, kad prisipažįsta, jog gal ne visi klausimynai buvo užpildyti, siuntimai sužiūrėti, tačiau nebuvo jokių nusiskundimų ir paslaugos žmonėms buvo suteiktos. Informuoja, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ teikia ambulatorines paslaugas į namus, turi su VLK sutartį ir turi dienos socialinę globą, sutartį su savivaldybe. Įmonės veikla trunka jau 10 metų, neturėjo jokiu nusiskundimų. Darbuotojų įmonėje 40, bendradarbiauja su užimtumo centru, priima studentus, praktikantus, sutiekia darbo vietas. Ambulatorinėje grandyje turi maždaug 140 klientų. Dienos socialinėje globoje turi 20 pacientų. Paslaugos teikiamos (duomenys neskelbtini). Dėl pildymo į „(duomenys neskelbtini)“ VLK sako, jog neteisėtai suvesti apsilankymai. Kiekvienas darbuotojas pats suveda apsilankymų duomenis. Ne visada tai padaroma tą pačią dieną – būna atvejų, kai duomenys suvedami kitą dieną. Per visą 8 mėnesių laikotarpį negavo jokio įspėjimo ar pranešimo, kad kažkas būtų daroma netinkamai ar kad būtų nustatyti pažeidimai. Darbuotojas savo darbo dienos pabaigoje atvyksta į biurą ir tuomet suveda dienos duomenis į sistemą. 214 000 eurų yra visa suma, kuri buvo gauta per 8 mėnesių laikotarpį. Buvo atliekami patikrinimai, tačiau, kiek žinoma, jų metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
R. Č. atstovė advokatė Renata Ivanauskaitė teismo posėdžio metu skundą palaikė.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Institucijos teigimu, neplaninis patikrinimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka pagal patvirtintą užduotį. Patikrinimo metu nustatyta, kad ASPĮ į IS „(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingus duomenis apie suteiktas ambulatorines slaugos paslaugas namuose, dėl ko nepagrįstai buvo apmokėtos paslaugos PSDF biudžeto lėšomis. Pareiškėjos argumentai dėl netinkamai atlikto patikrinimo, tikrintų laikotarpių bei neįvertinto paslaugų tinkamumo, institucijos vertinimu, nepaneigia ekspertizės pažymoje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Institucija pažymėjo, kad ASPĮ, kaip sutarties su VLK šalis, privalėjo užtikrinti teisingų ir tikslių duomenų pateikimą į IS „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakomybė kyla už neteisingų duomenų deklaravimą, lėmusį nepagrįstą PSDF biudžeto lėšų panaudojimą. Taip pat nurodė, kad žalos dydis nustatytas remiantis patikrinimo metu surinktais duomenimis ir nustatytais neatitikimais, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis apskaičiuotas vien prielaidų pagrindu. Institucijos vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl apskundimo tvarkos neatitikties teisės aktams taip pat nepagrįsti, nes apskundimo tvarka buvo nurodyta vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis. Institucija pažymėjo, kad faktas, jog paslaugos galėjo būti faktiškai suteiktos, nepaneigia administracinės atsakomybės už neteisingų duomenų pateikimą apmokėjimui. Be to, pareiškėja yra sudariusi žalos atlyginimo dalimis sutartį, kuria įsipareigojo atlyginti nustatytą žalą PSDF biudžetui. Institucijos nuomone, administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK reikalavimų, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl minimali 300 Eur bauda yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė R. Č. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šioje byloje R. Č. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ANK 57 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdama ASPĮ vadove ir atsakinga už įstaigos veiklos organizavimą bei teikiamų duomenų teisingumą, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. pateikė neteisingus duomenis apie suteiktas ambulatorines slaugos paslaugas namuose į informacinę sistemą „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ASPĮ nepagrįstai gavo apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų ir PSDF biudžetui buvo padaryta 214 901,86 Eur žala.
ANK 57 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma ne mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje pakankamai duomenų patvirtina, jog ASPĮ VLK buvo pateikti neteisingi duomenys apie suteiktas ASPN paslaugas, dėl ko atsirado pagrindas taikyti ANK 57 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę atsakomybę.
Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai siejami būtent su neteisingų duomenų pateikimu ir dėl to atsiradusia žala PSDF biudžetui. Todėl pareiškėjos argumentai, kad paslaugos pacientams faktiškai buvo suteiktos, savaime nepaneigia ANK 57 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Bylos duomenys patvirtina, kad VLK atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti reikšmingi ASPN paslaugų dokumentavimo ir apskaitos pažeidimai, susiję su siuntimų, ASPN klausimynų, vertinimo lapų, slaugos planų bei kitų teisės aktuose numatytų dokumentų nebuvimu arba neatitikimais. Šių dokumentų pagrindu turi būti pagrindžiamas paslaugų suteikimo teisėtumas ir jų apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su VLK išvada, kad į IS „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti teisės aktų reikalavimų neatitinkantys duomenys.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog administracinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes dalis nustatytų pažeidimų yra formalūs. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas iš PSDF biudžeto grindžiamas ne tik faktiniu paslaugos suteikimu, bet ir tinkamu teisės aktuose nustatytų sąlygų bei dokumentavimo reikalavimų įvykdymu. Teisės aktų nustatytų duomenų pateikimo ir dokumentavimo reikalavimų laikymasis yra būtina sąlyga PSDF lėšų panaudojimo teisėtumui užtikrinti.
Teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad patikrinimo metu buvo vertinami dokumentai už laikotarpius, nenurodytus pavedime atlikti patikrinimą. Vien ši aplinkybė savaime nepaneigia patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, susijusių su tikrinamuoju laikotarpiu, o pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad būtent dėl to buvo iškreipti patikrinimo rezultatai ar neteisingai nustatytos administracinei atsakomybei reikšmingos aplinkybės.
R. Č. skunde daug dėmesio skiria ekspertizės pažymoje konstatuotų pažeidimų, žalos dydžio ir jo apskaičiavimo pagrįstumo ginčijimui. Tačiau teismas sutinka su VLK atsiliepime išdėstyta pozicija, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas VLK direktoriaus sprendimo, priimto ekspertizės pažymoje, teisėtumo klausimas kaip savarankiškas ginčo objektas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2026 m. kovo 31 d. tarp VLK ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta žalos atlyginimo dalimis sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ASPĮ įsipareigojo atlyginti 214 901,86 Eur žalą PSDF biudžetui iki 2027 m. kovo 10 d. Teismo vertinimu, žalos atlyginimo sutarties sudarymas ir įsipareigojimas žalą atlyginti yra reikšminga aplinkybė, vertinant pareiškėjos argumentus dėl žalos dydžio nepagrįstumo, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ginčijusi minėtą sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Nors toks susitarimas savaime nepaneigia pareiškėjos teisės ginčyti administracinį nutarimą, tačiau jis reikšmingas vertinant jos argumentų dėl žalos dydžio nepagrįstumo pagrįstumą.Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjos argumentai dėl netinkamai nurodytos ekspertizės pažymos apskundimo tvarkos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio 7 dalis numato, kad VLK direktoriaus sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl ekspertizės pažymoje nurodyta galimybė kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Teismas taip pat nenustatė esminių administracinio nusižengimo teisenos pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti priimtą nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas kompetentingo pareigūno, pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus ir realizuoti savo procesines teises.
Teismas spręsdamas dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir proporcingumo, pažymi, kad pagal ANK 57 straipsnio 3 dalį numatyta bauda nuo 300 iki 850 Eur.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad VLK komisija vertino pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pareiškėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į nustatytas lengvinančias aplinkybes pareiškėjai buvo paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda – 300 Eur.
Teismas sutinka su VLK atsiliepime išdėstyta pozicija, kad byloje nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių visuma, kuri sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinės nuobaudos neskirti arba ją dar labiau švelninti. Vien tai, kad paslaugos galėjo būti faktiškai suteiktos pacientams, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis ir mokesčiai valstybei, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti mažesnį nei įprasta tokio pobūdžio pažeidimo pavojingumą. Kaip pagrįstai pažymėjo VLK, administracinė atsakomybė šiuo atveju kilo ne dėl paslaugų nesuteikimo, bet dėl neteisingų duomenų pateikimo ir nepagrįsto PSDF lėšų panaudojimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai kvalifikavo R. Č. veiksmus, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė procesinių reikalavimų, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Pareiškėjos skundo argumentus, Institucijos atsiliepimą, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei visų surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o R. Č. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2026 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir R. Č. skundo netenkinti. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą.