Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs APA1 (toliau – ir Pareiškėja, Apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

2026 m. sausio 6 d. UAB „Duomenys neskelbtini” buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (42.59 Mr) (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. sausio 16 d. pateikti 2022 m. sausio 1 d. - 2025 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio dokumentus, būtinus mokestiniam patikrinimui atlikti ir nurodytus 2025 m. gruodžio 16 d. pranešime apie mokestini patikrinimą Nr. (42.59) (duomenys neskelbtini).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde plačiai cituojamos ANK 505 straipsnio 2 dalies, taip pat ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymima, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Teigiama, kad Pareiškėja savo veiksmais nekliudė įstatymo įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Priešingai teigiama, kad APA1 atliko pareigūnų teisėtus nurodymus ir reikalavimus, atsakingai vykdė institucijų sprendimus ir nurodymus. Aiškinama, kad Pareiškėja ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų pateiktos finansinės ataskaitos, bendradarbiavo su Institucija.

Toliau pažymima, jog pirmos instancijos teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta požymių, dėl ko APA1 neturėtų būti sumažinta paskirta bauda. Tikinama, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog šiuo atveju iš viso nėra pagrindo taikyti paskirtą baudą, kadangi iš esmės visi įpareigojimai buvo įvykdyti. Akcentuojama, jog administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnas priimdamas Institucijos nutarimą bei pirmos instancijos teismas priimdamas nutartį nevertino fakto, kad APA1 buvo paskirta 1 300 Eur bauda t. y. ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda, nors sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nurodoma, kad atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracine nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tikinama, jog pirmos instancijos teismas net nesvarstė galimybės APA1 skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 505 straipsnio 2 dalyje, nors šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindai iš viso netraukti Pareiškėjos administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta APA1 prašo: 1) panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Institucijos 2026 m. kovo 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) kitu atveju, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sumažinti jai skirtą baudą arba baudos iš viso neskirti.

Šioje administracinio nusižengimo byloje APA1 teigia, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki nustatyto termino nepateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 6 d. nurodyme Nr. (42.59 Mr) (duomenys neskelbtini) išvardintų dokumentų bei informacijos, todėl apeliantė skundu siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas būtų panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena prieš ją būtų nutraukta. Apeliantės teigimu, Institucijos aptariamą nurodymą ji vykdė, ėmėsi veiksmų bendradarbiauti su Institucija ir nėra jokių įrodymų, kad ji būtų sąmoningai ar tyčia vengusi tai daryti, t.y. jos veiksmuose nėra kaltės. Be kita ko, apeliantė skunde ginčija jai Institucijos nutarimu skirtos, o pirmos instancijos teismo pakeistos ir sumažintos baudos dydį. Atsižvelgdamas į tokius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia patikrins, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą dalyje dėl APA1 pripažinimo kalta padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą ir įvertins ar šioje administracinio nusižengimo byloje APA1 paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota.

Dėl APA1 atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams <...> įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Tuo tarpu pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn, kai ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Nagrinėjamu atveju APA1 administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį buvo patraukta dėl to, kad būdama UAB ,,Duomenys neskelbtini“ vadove, netinkamai vykdė 2026 m. sausio 6 d. nurodymą ir laiku pateikė Institucijai tik dalį reikalautų dokumentų. Buvo pripažinta, kad tokiais veiksmais APA1 kliudė mokesčių administratoriaus vyriausiajai specialistei tinkamai ir laiku atlikti jai pavestą mokestinį patikrinimą: įvertinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių apskaičiavimo bei deklaravimo teisingumą tuo pažeisdama Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 3 ir 7 punktų, 40 straipsnio 2 ir 8 punktų reikalavimus.

Apeliantė, ginčydama savo kaltę dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo pažymi, jog ji ėmėsi veiksmų bendradarbiauti su Institucija ir nėra jokių įrodymų, kad ji būtų sąmoningai ar tyčia vengusi tai daryti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi ar netinkamai vykdomi. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra aktualus Mokesčių administravimo įstatymas, kuriame, be kita ko, yra apibrėžtos ir mokesčių administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, taip pat mokesčių mokėtojo teisės ir pareigos. Minėto įstatymo 32 straipsnyje yra išdėstytos mokesčių administratoriaus pareigos, tarp jų ir pareiga nepažeisti mokesčių mokėtojų teisių (2 punktas), tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų (3 punktas), vykdyti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytas pareigas (9 punktas). Kartu Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 3 punkte nustatyta ir mokesčių administratoriaus teisė laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo finansinės apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus, o 7 punkte – teisė duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. Atitinkamai Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, o minėto straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad buvo atliekamas UAB ,,Duomenys neskelbtini“ teminis mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas, kurio dalykas – pridėtinės vertės mokestis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. bei pelno mokestis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (b. l. 52). Šio patikrinimo metu mokesčių mokėtojui UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo surašytas ir bendrovės vadovei APA1 per Valstybinės mokesčių inspekcijos autorizuotų elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI“ įteiktas 2026 m. sausio 6 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (42.59 Mr) (duomenys neskelbtini) (ginčo dėl to byloje nėra), kuriuo buvo nurodyta iki 2026 m. sausio 16 d. pateikti detaliai išvardintus dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2026 m. sausio 6 d. mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (42.59 Mr) (duomenys neskelbtini) yra nurodyti konkretūs faktiniai ir teisiniai tiek vykdomo patikrinimo, tiek Institucijos nurodymo surašymo pagrindai. Nurodyme aiškiai, nedviprasmiškai išvardinti konkretūs dokumentai, kuriuos buvo prašoma pateikti.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kurių dokumentų Apeliantė nepateikė. Tai mokesčių mokėtojo registracijos dokumentai, turimos licencijos; mokesčių mokėtojo (įmonės) nuostatai; visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai bei nutarimai; vadovo (savininko) ir (ar) kitų direktorių įsakymai, nutarimai, potvarkiai; įsakymų, nutarimų ir potvarkių registracijos žurnalai; darbo sutartys ir su jomis susiję dokumentai; kiti dokumentai, turintys įtakos mokesčių mokėtojo ekonominei veiklai (nuomos, panaudos, kitos sutartys); kasos dokumentai; didžioji knyga; ilgalaikio turto apskaitos dokumentai; pirkimų (prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo) žurnalas; pardavimų (prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo) žurnalas; pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų žurnalas; pinigų gavimo žurnalas; pinigų mokėjimo žurnalas; bendrasis žurnalas; finansinės atskaitomybės dokumentai; 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio prekių ir (ar) paslaugų pirminiai įsigijimo dokumentai; i.SAF-T rinkmena.

Konstatuotina, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovei APA1 kilo MAĮ 40 straipsnio 2 ir 8 punktuose įtvirtintos pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio APA1 susirašinėjimo su mokesčių administratoriaus atstovu matyti, kad, kaip pagrįstai nustatyta skundžiamoje nutartyje, pastaroji kontaktavo su Institucija, siuntė tam tikrus prašomus dokumentus, visgi visi Institucijos prašomi dokumentai nebuvo pateikti iki nustatytos datos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad asmuo bendradarbiavo („kontaktavo“) ar atsiuntė dalį dokumentų, neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti visą teisėtą nurodymą nustatytu laiku. Be to, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad Institucijos prašomų dokumentų nepateikimas laiku, buvo sąlygotas objektyvių priežasčių. Tokie veiksmai (neveikimas) yra traktuojami kaip Institucijos įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų netinkamas vykdymas ir dokumentų nepateikimas, kas sudaro Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog nusižengimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. APA1 neabejotinai suvokė savo veiksmų (neveikimo) pavojingumą – žinojo apie Institucijos teisėtą reikalavimą ir nustatytą terminą pateikti visus nurodytus dokumentus. Pakartotinai pažymėtina, jog aplinkybė, kad asmuo palaikė kontaktą ir Institucijai pateikė tik dalį dokumentų, patvirtina, jog reikalavimo turinys buvo žinomas ir suprantamas, tačiau asmuo sąmoningai pasirinko šios prievolės pilna apimtimi laiku neįvykdyti, taip numatydamas ir siekdamas padarinių – kliudymo Institucijai atlikti teisėtas funkcijas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad APA1 situacija negali būti vertinama kaip pakartotinis trukdymas Institucijai. Toks skundo argumentas atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas. Pakartotinumo sąvoką apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuriame, be kita ko, numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Remiantis šioje administracinio nusižengimo byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nustatyta, kad APA1 už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo bausta 2025 m. balandžio 9 d. Šiaulių apskrities vastybinės mokesčių inspekcijos nutarimu, pakeistu 2025 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi (b.l. 91-92). Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje Apeliantei inkriminuotą administracinį nusižengimą ji padarė nepraėjus vienerių metų terminui, dėl to jos veika Institucijos 2026 m. kovo 24 d. nutarimu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota, kaip padaryta pakartotinai pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį.

Dėl APA1 paskirtos administracinės nuobaudos

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.

Pažymėtina, kad Institucijos nutarime buvo objektyviai įvertintos asmens atsakomybę lėmusios aplinkybės – nustatyta apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė nesutikimą su baudos sumažinimu iki ribos, artimos minimaliai, kaip tai padarė pirmos instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas laiko pagrįstu faktą, kad Apeliantė tyrimo metu prisipažino padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi ir iš dalies bendradarbiavo, todėl ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė galėjo būti pripažinta pagrįsta. Visgi, aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad ši lengvinanti aplinkybė jau buvo pilna apimtimi realizuota ir įvertinta, Institucijos paskirtą 3 000 eurų baudą sumažinant daugiau nei perpus – iki 1 300 eurų. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo 1 100 iki 6 000 eurų. Paskirtoji 1 300 eurų bauda yra nežymiai didesnė už įstatymo nustatytą sankcijos minimumą, todėl pirmos instancijos teismas jau maksimaliai individualizavo nuobaudą pažeidėjos naudai. Atsižvelgiant į tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, o ta pati atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti vertinama du kartus, tolesnis paskirtos baudos mažinimas būtų teisiškai nepagrįstas. Tolesnis nuobaudos švelninimas neatitiktų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus ir paverstų nuobaudą tik simboline. Kaip jau minėta, byloje nėra nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių ir nenurodė jokių reikšmingų priežasčių, kurios leistų taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti baudą mažesnę, nei minimali sankcijoje nustatyta riba arba neskirti jos visiškai, ką apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas konstatuoja, jog APA1 apylinkės teismo sumažinta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Paskirta bauda yra mažesnė už ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, todėl negali būti vertinama kaip per didelė ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, todėl paskirta bauda yra neteisinga, neteisėta ir neproporcinga, yra deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo skundžiamą nutartį keisti. APA1 padarytas nusižengimas yra reikšmingas dėl įmonių finansinės atskaitomybės pateikimo svarbos visai šalies ūkio sistemai, o už šio nusižengimo padarymą yra numatyta santykinai griežta administracinė atsakomybė, kuri, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius lengvinančią aplinkybę, Apeliantei buvo taikyta, paskiriant jai baudą, artimą minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi teismas,

nutaria:

palikti Panevėžo apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.