Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarei D. R. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties, kuria ieškovės T. Ž. ieškinys laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas jį padavusiai ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti 2025 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ši teisė įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos procesinės tvarkos, be kita ko, CPK 111, 113, 114 ir 135 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

CPK 111 straipsnis nustato, kad procesiniai dokumentai turi būti aiškūs, struktūruoti ir apimti duomenis apie dalyvaujančius byloje asmenis bei jų procesines padėtis. CPK 135 straipsnis įpareigoja ieškovą aiškiai nurodyti ieškinio dalyką, faktinį pagrindą ir įrodymus, pagrindžiančius reiškiamus reikalavimus. CPK 113 ir 114 straipsniai reglamentuoja procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo formą, kalbą ir įrodymų pateikimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju ieškovės T. Ž. ieškinys pareikštas tik atsakovei Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarei D. R..

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir, jų nepašalinus, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

Dėl apeliantės skundo argumento, kad teismas neteisėtai pareikalavo pakeisti atsakovų sudėtį, pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis CPK 135 straipsniu, privalo užtikrinti, kad į bylą būtų įtraukti visi materialinių teisinių santykių dalyviai. CPK 111 straipsnio 2 dalies ir 135 straipsnio nuostatos įpareigoja dalyvaujantį byloje asmenį teismui teikiamame procesiniame dokumente nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Nustačius, kad ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo negali būti išspręstas nedalyvaujant sandorio šalims, ieškovei pagrįstai buvo nustatytas terminas pašalinti šį ieškinio trūkumą. Tokie veiksmai laikytini procesinės pareigos užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą įgyvendinimu, jie yra pagrįsti ir teisėti.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės argumentu, kad ji turi teisę pasirinkti atsakovus, akcentuoja, jog nepriklausomai nuo ieškovo valios į bylą turi būti įtraukti dalyvauti visi dalyvaujantys asmenys, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pašalinusi nurodytą ieškinio trūkumą ir pateikusi patikslintą ieškinį, papildydama jį duomenimis apie visus privalančius byloje dalyvauti asmenis (nepriklausomai nuo jų procesinės padėties, ar atsakovais ar trečiaisiais asmenimis), vien tokia aplinkybė nebūtų sudariusi pagrindo pirmosios instancijos teismui laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei, nes teismui išliktų galimybė pasinaudoti netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutu. Tačiau ieškovė aptartų duomenų nustatytu terminu nepateikė. Be to pažymėtina, kad ieškovė nepašalino ir kitų nustatytų ieškinio trūkumų.

Dėl skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas reikalavo pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, pažymėtina, jog bylos medžiaga tokio teiginio nepatvirtina. Teismas nereikalavo keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo, o tik įpareigojo ieškovę aiškiai ir nuosekliai suformuluoti ieškinį, atribojant bei sukonkretinant faktines aplinkybes ir teisinius reikalavimų pagrindus, kaip to reikalauja CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai. Tokie teismo nurodymai buvo skirti ne ieškinio turiniui keisti, bet pašalinti jo trūkumus, kad būtų galima tinkamai nustatyti ginčo ribas ir kvalifikuoti ginčo teisinius santykius.

Žyminio mokesčio negrąžinimo klausimas nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas ir nėra susijęs su apskųstos nutarties, kuria buvo sprendžiami ieškinio trūkumų šalinimo ir ieškinio laikymo nepaduotu klausimai, teisėtumo bei pagrįstumo vertinimu. Pagal CPK 87 straipsnį žyminio mokesčio grąžinimo klausimas sprendžiamas atskira teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka suinteresuoto asmens pareiškimu arba teismo iniciatyva, o šios nutarties vykdymas pavedamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl apeliantės argumentai dėl žyminio mokesčio negrąžinimo nėra reikšmingi sprendžiant šį atskirąjį skundą ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį.

Dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, pažymėtina, jog šis argumentas taip pat nesudaro pagrindo abejoti apskųstos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo klausimas sprendžiamas kompetentingos institucijos įstatymo nustatyta tvarka, o teismui įstatymas nenustato pareigos savo iniciatyva kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo proceso šaliai. Todėl aplinkybė, kad teismas į tokią instituciją nesikreipė, nelaikytina proceso teisės normų pažeidimu ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 111, 114 ir 135 straipsnių nuostatas, pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, suteikė pakankamą terminą jiems pašalinti ir, jų nepašalinus, teisėtai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį. Apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.