Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys U. B., M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko motina pasakojo, kad priklausomybės neturi, norėjo su draugais atsipalaiduoti, išgėrė degtinės butelį trise, dukra miegojo, todėl ji nieko nepažeidė. Per mėnesį išgeria apie tris kartus. 2026 m. kovo 26 d. Skyriaus specialistams nuvykus į vaiko gyvenamąją vietą, namuose rasta vaiko motina. Vaiko ir vaiką prižiūrinčio asmens namuose nebuvo, nors vaikui taikomas laikinas apgyvendinimas vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaiko mama paaiškino, kad dukra serga, todėl neina į ugdymo įstaigą, tada papildė, kad jos dukra išvažiavo į kaimą. Vėliau moteris keitė nuomonę ir nurodė, kad jos dukrą išsivežė jos sesuo pasisvečiuoti. Pasiteirauta, ar sesuo išsivežė sergančią mergaitę, mama patvirtino, kad tai nieko tokio, nes dukrai nukrito temperatūra, ji davė vaistus ir inhaliatorių. Pasiteirauta, kur yra vaiko apgyvendinimą vykdantis asmuo, moteris nurodė, kad ji „išvažiavo su bernu kažkokiu". Vaiko mama informuota, kad kadangi vaiko apgyvendinimą vykdantis asmuo nevykdo savo pareigų, nesirūpina vaiku, tai vaikas bus pergyvendintas. Vaiko situacijos vertinimo metu vaikas apgyvendintas pas tetą G. B.. Vaiko tėvas M. P. tikino, kad supranta, jog situacija dėl vaiko ir jo mamos yra bloga. Pasakojo, kad kalbėjosi su vaiko mama, ji nurodė, kad situacija nesikartos, tačiau akivaizdu, kad viskas yra kitaip. Vyras teigė žinąs, jog dukra serga, karščiuoja, žino, kad šiuo metu jo dukra yra pas mamos seserį G.. Paaiškino, jog yra išvykęs į komandiruotę į Jurbarką, todėl neturi galimybės grįžti ir pasirūpinti vaiku.

Vertinant vaiko situaciją nustatyti rizikos veiksniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Al-803 patvirtinto „Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo" (toliau – ir Aprašas) 26 punkte: 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas vaiko atstovas pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių,. psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių. o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Rizikos veiksnys nustatytas abiem atstovams pagal įstatymą. Situacija neigiamai veikia vaiką, ypatingai vaikui sergant reikalinga padidinta priežiūra, tačiau pasikartojantis motinos alkoholio vartojimas ir neatsakingas elgesys neužtikrina vaikui saugios aplinkos.

Skyriaus duomenimis, 2026 m. kovo 18 d. registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko motinai nustatytas 1,50 promilių girtumas. Vaiko situacijos vertinimo metu vaikui užtikrinta saugi aplinka, 2026 m. kovo 24 d. laikinas apgyvendinimas buvo nutrauktas, tačiau 2026 m. kovo 26 d. situacija pasikartojo. Nustatytas rizikos veiksnys: 26.9. vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia ar gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai. Rizikos veiksnys nustatytas vaiko motinai. Vaikas mato netinkamą elgesį, kas gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį jo emocinei raidai, saugumo jausmui. Šie veiksniai gali trukdyti tinkamai užtikrinti vaiko poreikius pagal jo amžių ir emocinę brandą. Nustačius vaiko apsaugos poreikį Skyriaus priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą ir laikinai apgyvendinti jį saugioje aplinkoje nustačius, kad vaikui jo gyvenamoji aplinka nėra saugi dėl motinos girtavimo. Toks U. elgesys gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, padaryti realią žalą sveikatai ar gyvybei, vaikas auga aplinkoje, kurioje reguliariai vartojamas alkoholis, lankosi pašaliniai asmenys, kurie kartu su mama vartoja alkoholį.

Skyriaus 2026 m. kovo 26 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu D. P., nustačius, kad dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, perduota laikinai tetos A. K. priežiūrai vaiko gyvenamojoje vietoje. Skyriaus 2026 m. kovo 26 d. Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktu vaiko laikinas apgyvendinimas nutrauktas pasikeitus laikinai prižiūrinčiam asmeniui, ir 2026 m. kovo 26 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu D. perduota laikinai tetos G. B. (motinos sesers) priežiūrai. Vaiko teta sutiko dėl vaiko laikinosios priežiūros organizavimo. Vaiko įstatyminė atstovė taip pat sutiko, kad vaiko laikinoji priežiūra būtų organizuojama pas vaiko tetą G. B.. Pasibaigus laikinosios priežiūros laikotarpiui, mažametė D. laikinai apgyvendinta pas emociniais ryšiai susijusį asmenį - tetą G. B..

2026 m. kovo 30 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, surašytas vaiko situacijos vertinimo sprendimas, kuriame nurodyta, kad atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas paimti mažametę D. P. iš jos atstovų pagal įstatymą, nustačius, kad vaikui jo gyvenamoji aplinka nėra saugi dėl to, kad jos motina namuose neblaivi, girtauja su pašaliniais asmenimis. Toks vaiko įstatyminės atstovės elgesys gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, padaryti realią žalą vaiko sveikatai ar gyvybei. Vaikas auga aplinkoje, kurioje reguliariai vartojamas alkoholis. Nustatyta, kad pažeista Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - ir VTAPĮ) 13 straipsnyje numatyta vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko teisių pažeidimas susijęs su vaiko tėvais: vaiko motina piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrina vaikui saugios ir tinkamos gyvenamosios aplinkos, į namus kviečiasi pašalinius asmenis, keliančius galimą grėsmę vaiko saugumui, bei nebendradarbiauja su specialistais. Vaiko tėvas nurodo, jog yra išvykęs j komandiruotę j Jurbarką, ir neturi galimybės grįžti ir pasirūpinti vaiku. Vaikas patiria nesaugumo jausmą.

U. B. šeimai nuo 2026 m. kovo 26 d. taikoma atvejo vadyba. Skyriuje 2026 m. gegužės 28 d. gautas Panevėžio socialinių paslaugų centro (toliau – ir PSPC) motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad 2026 m. balandžio 29 d. vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu U. pasakė, kad sekančią dieną išvyksta į Vokietiją, o dukrą palieka savo sesers globoje. Socialinės priežiūros šeimoms paslaugos U. teikiamos nuo 2026 m. gegužės 7 d. Socialinių paslaugų teikimo pradžioje U. palaikė kontaktą su socialiniu darbuotoju iš dalies, tačiau nuo 2026 m. gegužės 15 d. kontaktas su kliente nutrūko - į telefono skambučius moteris neatsiliepdavo, į žinutes nereagavo, todėl tęsti socialinio darbo ir teikti pagalbos galimybių nebuvo. Nepaisant specialistų rekomendacijų, suteiktos pagalbos galimybių ir sudaryto pagalbos plano, motina nesiėmė veiksmų, kurie užtikrintų vaikui saugią aplinką, stabilumą bei tinkamą priežiūrą. Klientės elgesys ir neveikimas rodo motyvacijos stoką keisti situaciją bei neužtikrina vaiko interesų ir saugumo.

M. D. motina U. yra nusišalinusi nuo tėvų valdžios turinio naudojimo dukters atžvilgiu, nedalyvauja vaiko ugdyme ir auklėjime, neteikia jai materialinio išlaikymo, moteris nurodė, kad yra išvykusi į Vokietiją, tačiau ši faktinė aplinkybė kelia abejonių, kadangi socialinių darbuotojų prašoma nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą Vokietijoje U. paaiškino, kad dažnai keičia savo gyvenamąją vietą ir jokio adreso nenurodė, nuo 2026 m. gegužės 15 d. nutraukė bet kokį bendravimą ir bendradarbiavimą su atvejo vadybą atliekančiais specialistais. Mergaitės tėvas, nors ir teigė, kad žino, jog situacija yra bloga, tačiau nurodė, kad yra išvykęs į komandiruotę ir pasirūpinti dukra negali, t. y. nusišalino nuo savo kaip tėvo pareigų įgyvendinimo. Taigi, faktiškai mažametė mergaitė yra likusi be tėvų globos, kas kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai bei raidai. Šiuo metu egzistuoja realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, saugumui jo sveikatai ir (ar) gyvybei, kyla grėsmė vaiko pilnavertei raidai ir funkcionavimui. Skyrius mano, jog yra pagrindas išduoti teismo leidimą paimti mažametę D. iš jos tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalys nustato, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo numatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teismas vertina prašymą dėl leidimo paimti vaikus išdavimo pagal tuo metu buvusias aplinkybes, lėmusias pagrindą paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovų.

Pažymėtina, kad vaikų paėmimas iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikams, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaikų paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

Tuo atveju, jei pagalbos teikti nėra galimybių, nes tėvai ar kiti vaikų atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaikų palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikams kilti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti D. P. iš jos tėvų U. B. ir M. P.. Nurodė, kad U. B. šeima skyriui yra žinoma nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. d., kuomet buvo gautas pranešimas iš Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato, kad U. B., gyv. (duomenys neskelbtini), informavo, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d., 03.36 val. namuose sugyventinis naudojo fizinį smurtą. Šeimoje auga vaikas D. P.. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatytas vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, pažeidimas: kūdikis galimai ne visai tinkamai prižiūrimas (per šiltai rengiamas, vežiojamas su pašaliniais asmenimis), nėra apsaugotas nuo jį traumuojančios aplinkos, tampa tarpusavyje konfliktuojančių tėvų liudininku. Vaikas ateityje gali turėti psichologinių problemų, asmenybės sutrikimų. 2025 m. gegužės 24 d. skyriuje gautas pranešimas dėl to, kad U. B. gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šiąnakt 2025 m. gegužės 24 d. jos sugyventinis M. P. norėjo su ja lytiškai santykiauti, jai nesutikus, jis tyčia ją suėmęs abejomis rankomis pradėjo smaugti, tada atitraukęs rankas nuo jos kaklo savo kairės rankos kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė jai į viršutinę galvos dalį. Namuose kartu gyvena D. P.. Vaiko teisių pažeidimas nustatytas nebuvo. 2026 m. vasario 18 d. gautas pranešimas iš policijos per „FleetComplete" programėlę, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra neblaivi vaiko įstatyminė atstovė U. B., kuriai nustatytas 1,50 promilių girtumas, šeimoje auga mažametė D. P.. Vaikui užtikrinta saugi aplinka šeimos gyvenamojoje vietoje su vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu. 2026 m. kovo 19 d. dėl netinkamos vaiko priežiūros vaikas pergyvendintas pas kitą asmenį, asmens gyvenamojoje vietoje. Skyrius per „FleetComplete" programėlę 2026 m. kovo 26 d. gavo pranešimą, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi motina U. B., jai nustatytas 1,56 promilių girtumas, kartu mažametė D. P.. Atliekant 2026 m. kovo 30 d. vaiko situacijos vertinimą dėl pranešime pateiktų aplinkybių vaiko nuomonė dėl amžiaus ir brandos neišklausyta (vaikas labai mažai kalba, taria tik atskirus žodelius), bendrauta su vaiko įstatyminiais atstovais - motina ir tėvu.

Skyriaus specialistėms bendraujant su U. B., ji pasakojo, kad priklausomybės neturi, norėjo su draugais atsipalaiduoti, išgėrė degtinės butelį trise, dukra miegojo, todėl ji nieko nepažeidė. Per mėnesį išgeria apie tris kartus. 2026 m. kovo 26 d. Skyriaus specialistams nuvykus į vaiko gyvenamąją vietą, namuose rasta vaiko motina. Vaiko ir vaiką prižiūrinčio asmens namuose nebuvo, nors vaikui taikomas laikinas apgyvendinimas vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaiko mama paaiškino, kad dukra serga, todėl neina į ugdymo įstaigą, tada papildė, kad jos dukra išvažiavo į kaimą. Vėliau moteris keitė nuomonę ir nurodė, kad jos dukrą išsivežė jos sesuo pasisvečiuoti. Pasiteirauta, ar sesuo išsivežė sergančią mergaitę, mama patvirtino, kad tai nieko tokio, nes dukrai nukrito temperatūra, ji davė vaistus ir inhaliatorių. Pasiteirauta, kur yra vaiko apgyvendinimą vykdantis asmuo, moteris nurodė, kad ji „išvažiavo su bernu kažkokiu". Vaiko mama informuota, kad kadangi vaiko apgyvendinimą vykdantis asmuo nevykdo savo pareigų, nesirūpina vaiku, tai vaikas bus pergyvendintas. Vaiko tėvas M. P. tikino, kad supranta, jog situacija dėl vaiko ir jo mamos yra bloga. Pasakojo, kad kalbėjosi su vaiko mama, ji nurodė, kad situacija nesikartos, tačiau akivaizdu, kad viskas yra kitaip. Vyras teigė žinąs, jog dukra serga, karščiuoja, žino, kad šiuo metu jo dukra yra pas mamos seserį G.. Paaiškino, jog yra išvykęs į komandiruotę į Jurbarką, todėl neturi galimybės grįžti ir pasirūpinti vaiku.

2026 m. kovo 30 d. vaiko situacijos vertinimo metu, priimant sprendimą dėl mažametės paėmimo iš jos atstovų pagal įstatymą, buvo nustatyti ir įvertinti Apraše reglamentuoti rizikos veiksniai: 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas vaiko atstovas pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių,. psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių. o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Rizikos veiksnys nustatytas abiem atstovams pagal įstatymą. 26.9. vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia ar gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai. Rizikos veiksnys nustatytas vaiko motinai. Nustatyta, kad pažeista VTAPĮ 13 straipsnyje numatyta vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko teisių pažeidimas susijęs su vaiko tėvais: vaiko motina piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrina vaikui saugios ir tinkamos gyvenamosios aplinkos, į namus kviečiasi pašalinius asmenis, keliančius galimą grėsmę vaiko saugumui, bei nebendradarbiauja su specialistais. Vaiko tėvas yra išvykęs į komandiruotę į Jurbarką, ir neturi galimybės grįžti ir pasirūpinti vaiku.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį Skyrius priėmė sprendimą paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą ir laikinai apgyvendinti jį saugioje aplinkoje nustačius, kad vaikui jo gyvenamoji aplinka nėra saugi dėl motinos girtavimo. 2026 m. kovo 26 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu D. P. perduota laikinai tetos A. K. priežiūrai vaiko gyvenamojoje vietoje. 2026 m. kovo 26 d. Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktu D. laikinas apgyvendinimas nutrauktas pasikeitus laikinai prižiūrinčiam asmeniui, ir 2026 m. kovo 26 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu D. perduota laikinai tetos G. B. (motinos sesers), priežiūrai. Vaiko teta sutiko dėl vaiko laikinosios priežiūros organizavimo, vaiko įstatyminė atstovė taip pat sutiko, kad vaiko laikinoji priežiūra būtų organizuojama pas vaiko tetą G. B.. Pasibaigus laikinosios priežiūros laikotarpiui, mažametė D. laikinai apgyvendinta pas emociniais ryšiai susijusį asmenį - tetą G. B..

U. B. šeimai nuo 2026 m. kovo 26 d. taikoma atvejo vadyba. Skyriuje 2026 m. gegužės 28 d. gautas PSPC motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad 2026 m. balandžio 29 d. vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu U. informavo, kad sekančią dieną išvyksta į Vokietiją, o dukrą palieka savo sesers globoje. Socialinės priežiūros šeimoms paslaugos U. teikiamos nuo 2026 m. gegužės 7 d. Socialinių paslaugų teikimo pradžioje U. palaikė kontaktą su socialiniu darbuotoju iš dalies. Informavo apie išvykimą į Vokietiją, teigė, kad su vaiku stengiasi bendrauti kiekvieną dieną, domisi jo situacija, siekia ir planuoja prisidėti prie išlaikymo, tačiau pabrėždavo, kad dėl darbinių įsipareigojimų ne visuomet galės kontaktuoti su socialiniu darbuotoju. U. buvo akcentuojama bendravimo ir bendradarbiavimo svarba siekiant spręsti susidariusią situaciją. 2026 m. gegužės 13 d. buvo aptartas pagalbos planas, numatyti įsipareigojimai bei tolimesnis bendradarbiavimas. U. buvo suteikti psichologo, psichiatro, priklausomybių konsultanto specialistų kontaktai, tėvystės įgūdžių kursų kontaktai, moteris buvo skatinta užsiregistruoti ir kreiptis pagalbos, tačiau duomenų, kad klientė būtų užsiregistravusi į konsultacijas, negauta. Socialiniam darbuotojui U. nurodė, kad, siekdama prisidėti prie vaiko išlaikymo, šiuo laikotarpiu pervedė išmoką vaikui į sesers banko sąskaitą, paskirtai laikinąja prižiūrėtoja, susisiekus su U. sese ši nurodė, kad per visą šį laikotarpį jokių piniginių lėšų vaiko išlaikymui iš U. nėra gavusi. Nuo 2026 m. gegužės 15 d. specialistų kontaktas su U. nutrūko - į telefono skambučius moteris neatsiliepdavo, į žinutes nereagavo, todėl tęsti socialinio darbo ir teikti pagalbos galimybių nebuvo. U. B. elgesys ir neveikimas rodo motyvacijos stoką keisti situaciją bei neužtikrina vaiko interesų ir saugumo.

Mažametės ugdymo įstaigos Panevėžio lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) pateikiamoje charakteristikoje pažymima, jog kyla sunkumų vaiko ugdyme, nes D. mažai kalba, daugiausiai pavieniais, sunkiai suprantamais žodeliais, vartoja angliškus žodžius (tai galėjo įtakoti vaiko nuolatinis žaidimas mobiliaisiais įrenginiais), kalbėta apie tai su vaiko mama, tačiau reakcijos nesulaukta. Vaiko mama nesijungia elektroniniame dienyne, nesiteirauja specialistų apie vaiko ugdymą. Vaiko įstatyminė atstovė niekada nepraneša, jei mergaitė neatvyksta į ugdymo įstaigą. Bendravimą su mama apsunkina ir nepateikiama informacija apie pakitusius kontaktus, nenurodomas naujas telefono numeris. Mergaitė ugdymo įstaigą lanko labai mažai: gruodžio mėnesį 3 dienas, sausio mėnesį 5 dienas, vasario mėnesį 4 dienas. Vaiko mama nedalyvauja ir darželio tėvų susirinkimuose, nesiteirauja apie priimtus sprendimus. Vaikas į ugdymo įstaigą atvedamas dažnai per mažais rūbeliais, dažnai neatitinkančiais sezoniškumo (per ploni rūbeliai, nėra kepurės, šaliko, pirštinių), į pastabas dėl vaiko netinkamos aprangos mama nurodo, kad vaikas nesiduoda rengiamas. Vaiko tėvas darželyje buvo apsilankęs tik kartą. Ugdymo įstaigos charakteristikoje minėtos aplinkybės rodo, kad vaiko įstatyminiams atstovams stinga žinių bei įgūdžių tinkamai rūpintis vaiku, sudaryti saugias fizines bei emocines sąlygas vaikui augti bei vystytis.

Įvertinus visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad mažametės D. P. motina U. B. yra nusišalinusi nuo tėvų valdžios turinio naudojimo dukters atžvilgiu, nedalyvauja vaiko ugdyme ir auklėjime, neteikia jai materialinio išlaikymo, palikusi dukrą savo sesers priežiūrai, išvyko į Vokietiją ir nuo 2026 m. gegužės 15 d. nutraukė bet kokį bendravimą ir bendradarbiavimą su atvejo vadybą atliekančiais specialistais. Mergaitės tėvas, nors ir teigė, kad žino, jog situacija yra bloga, tačiau nurodė, kad yra išvykęs į komandiruotę ir pasirūpinti dukra negali, t. y. nusišalino nuo savo kaip tėvo pareigų įgyvendinimo. Taigi, faktiškai mažametė mergaitė yra likusi be tėvų globos, kas kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai bei raidai. Šiuo metu egzistuoja realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, saugumui jo sveikatai ir (ar) gyvybei, kyla grėsmė vaiko pilnavertei raidai ir funkcionavimui.

Nagrinėjamu atveju nei U. B. nei M. P. nepateikė duomenų, paneigiančių tarnybos nurodytas aplinkybes, jog jie negali tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra. Pokyčiai šeimoje turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuoti asmenys tinkamai rūpinosi mažamete dukra, jos poreikiais, jie kritiškai nevertino savo elgesio galimų neigiamų pasekmių, dėl situacijos šeimoje nesikreipė pagalbos į valstybės institucijų specialistus, nepriėmė siūlomos pagalbos, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti rizikas, dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Iškėlus bylą teisme dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo, suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčijo.

Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, teismas daro pagrįstą išvadą, kad D. P. tėvai U. B. ir M. P. neužtikrina bei kelia realų pavojų mažametės saugumui, sveikatai ir interesams (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju atsiradus socialinės aplinkos rizikos veiksniams ir rizikos veiksniams, susijusiems su vaikų tėvais, siekiant išvengti realaus pavojaus mažametės fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, nesant galimybės šio pavojaus pašalinti kitomis priemonėmis, nei paimant mažametę iš jos tėvų, pareiškėjo prašymas laikomas pagrįstu.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti pagrindai, todėl pareiškėjui išduotinas leidimas paimti mažametę D. P., gim. 2022 m. kovo 20 d., iš jos tėvų U. B. ir M. P. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis). Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Teismas pažymi, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikui, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaiko paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Pažymėtina, kad tėvai, pašalinę vaikui grėsmę keliančias aplinkybes, turi galimybę susigrąžinti paimtą vaiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti. Leisti paimti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nutartį vykdyti skubiai. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.