Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 prašymą dėl turto arešto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja PRS1 pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą namui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog turto areštas tapo nereikalingas, kadangi K. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Prašymas netenkinamas.

Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog kiekviename teismui teikiamame procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismui teikiamame prašyme dėl turto arešto panaikinimo turėtų būti išsamiai nurodytos aplinkybės tiek apie arešto taikymo pagrindus, tiek apie jų išnykimo aplinkybes (CPK 149 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti įrodymai : 2023 m. rugpjūčio 11 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie jos paveldėjimo būdu įregistruotą nuosavybę į 3/10 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ; antstolių kontoros turto arešto aktai; 1997 m. vasario 7 d. įkeitimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 1997 m. vasario 27 d. sutartis R. B. ir K. P. dėl 2 500 Lt paskolos grąžinimo; 1999 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L/2-2141 ir 2000 m. liepos 24 d. Turto arešto aktas Nr. 019315, bei akcinės bendrovės „Ortitas“ atžymėjimai apie S. P. vykdomojo dokumento Nr. L/2-2141 vykdymą, nepatvirtina, kad išnyko pagrindas arešto taikymui. Pareiškėja nepateikė pažymos iš antstolių informacinės sistemos, kuri patvirtintų, jog testatoriaus K. P. ir jo teisių perėmėjų (pareiškėjos) atžvilgiu nėra vykdomi jokie ieškojimai ir prievolės K. P. kreditoriams yra pilnai įvykdytos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Netenkinti pareiškėjos PRS1 prašymo dėl turto arešto panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.