- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- e2-651-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00215-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pran.)
- Ieškovas
- "Laumžirgiai"
- Kreditorius
- "Swedbank", Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, DOVYRA, "Inertus"
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laumžirgiai“, "Inertus"
- Trečiasis asmuo
- "Swedbank", "ŠIAULIŲ BANKAS", "Elsis TS", „Alvora“, UAB "VIP IMPLEX", "Verslo invazija"
- Atsakovas
- „Šiaulių dujotiekio statyba"
- Išvadą teikia
- Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie FM
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Laumžirgiai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 5 d. nutarties, kuria iš pareiškėjų Swedbank, AB, ir uždarosios akcinės bendrovės „Laumžirgiai“ nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Jonvita“ priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, ir Bendrovė) „Šiaulių dujotiekio statyba“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Jonvita“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtinta 55 000 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) pradinių bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtintas, o 2024 m. rugsėjo 17 d., 2024 m. spalio 14 d., 2024 m. spalio 23 d., 2024 m. lapkričio 7 d., 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimis patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi padidinta nemokumo administratorei UAB „Jonvita“ nustatyta bazinio atlygio už UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto proceso administravimą suma iki 24 000,96 Eur.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d., 2025 m. liepos 3 d. ir 2025 m. gruodžio 29 d. rezoliucijomis iki 2026-06-30 pratęstas bendrovės sandorių tikrinimo terminas.
Šiaulių apygardos teisme gauti kreditorių Swedbank, AB, Artea bankas, AB ir UAB „Laumžirgiai“ prašymai, kuriais prašoma atstatydinti nemokumo administratorę UAB „Jonvita“ bei kreiptis į prokurorą dėl galimai UAB „Jonvita“ atliktos (atliktų) veikos (veikų).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą ir priteisė lygiomis dalimis iš pareiškėjų Swedbank, AB, Artea bankas, AB, ir UAB „Laumžirgiai“ nemokumo administratorei UAB „Jonvita“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 666,67 Eur.
Teismas nustatė, kad prašymai atstatydinti administratorę buvo grindžiami teiginiais, jog ji viršijo administravimo išlaidų sąmatą, slėpė informaciją nuo kreditorių, netinkamai organizavo turto pardavimą, pirko paslaugas iš abejotinų subjektų ir pažeidė kreditorių teises nešaukdama kreditorių susirinkimo.
Teismas nusprendė, kad kreditorių argumentai dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo nėra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorę. Nors pareiškėjai teigė, kad buvo patvirtinta tik 79 690 Eur administravimo išlaidų sąmata ir ji buvo kelis kartus viršyta, teismas nustatė, jog kreditorių susirinkimas buvo patvirtinęs maksimalią 250 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą iki Bendrovės išregistravimo.
Teismas taip pat konstatavo, kad 145 221 Eur sumokėtas PVM nėra bankroto administravimo išlaidos, todėl, jo neįskaičiavus, administravimo išlaidos sudarė 238 440,77 Eur ir neviršijo patvirtintos sąmatos. Dėl to teismas atmetė teiginius, kad administratorė sąmatą viršijo ar jog egzistuoja pagrindas kreiptis į prokuratūrą, ir pripažino, kad vien šie argumentai nesudaro pagrindo administratorės atstatydinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad klausimas dėl pareigos mokėti PVM nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas nusprendė, kad nepasitvirtino kreditorių teiginiai dėl nemokumo administratorės informacijos slėpimo ir nebendradarbiavimo. Įvertinęs byloje esančius susirašinėjimus, teismas nustatė, kad administratorė teikė kreditoriams atsakymus į jų paklausimus, pateikė informaciją apie administravimo išlaidas, teisines paslaugas, vykstančius procesus, turto pardavimą ir kitus bankroto proceso klausimus.
Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog kreditoriams nebuvo pateikta visa jų pageidauta informacija ar ji neatitiko jų lūkesčių, nereiškia informacijos neteikimo. Administratoriaus pareiga informuoti kreditorius nėra absoliuti ir turi būti derinama su bylose esančios informacijos konfidencialumu, procesinių duomenų neviešumu bei administratoriaus funkcijų ribomis. Todėl šie kreditorių argumentai nesudaro pagrindo administratorės atstatydinimui.
Teismas nusprendė, kad kreditorių argumentai dėl nepagrįstai didelių teisinių paslaugų išlaidų nesudaro pakankamo pagrindo atstatydinti nemokumo administratorę. Nors administratorė turi pareigą administravimo išlaidas naudoti efektyviai, protingai ir sąžiningai, vien aplinkybė, kad buvo patirtos didesnės teisinės išlaidos ar kreditoriai nesutinka su pasirinktų advokatų paslaugomis, savaime nereiškia netinkamo pareigų vykdymo.
Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė turi teisę parinkti teisinių paslaugų teikėjus ir organizuoti Bendrovės atstovavimą teismuose, o kreditoriai negali perimti šios funkcijos. Ankstesnėje byloje teismas tik konstatavo, kad administratorė tuo metu nepakankamai pagrindė papildomų teisinių paslaugų išlaidų poreikį ir dydį, tačiau nenustatė, jog tokios išlaidos nepagrįstos ar neteisėtos.
Taip pat teismas nusprendė, kad administratorės sprendimas ginčyti AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kreditorinį reikalavimą pats savaime nelaikytinas netinkamu veiksmu, nes administratorė turėjo teisę vertinti reikalavimo pagrįstumą ir ginti Bendrovės bei kreditorių interesus. Nors teismas vėliau patvirtino AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kreditorinį reikalavimą, tai nereiškia, kad administratorė nepagrįstai atliko savo funkcijas.
Todėl teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad teisinės paslaugos buvo perkamos nepagrįstai ar jog administratorė dėl to pažeidė savo pareigas.
Teismas nusprendė, kad kreditorių argumentai dėl netinkamo Bendrovės turto pardavimo organizavimo nepasitvirtino. Nustatyta, kad turto pardavimo tvarką, etapus ir pradines kainas nustatė kreditorių susirinkimai, o nemokumo administratorė veikė pagal priimtus sprendimus.
Teismas pažymėjo, kad kreditoriams buvo teikiama informacija apie turto realizavimo eigą, o turtas buvo parduodamas viešai per elektroninę platformą, laikantis nustatytos tvarkos. Vien aplinkybė, kad buvo pasirinkti aukcionai, o ne tik varžytynės, savaime nereiškia neskaidraus pardavimo, nes abiem atvejais taikomas viešas kainos didinimo principas.
Taip pat teismas nenustatė, kad turtas būtų parduotas nepagrįstai mažomis kainomis. Pardavimo kainas lėmė kreditorių nustatyta pradinė kaina, rinkos sąlygos ir konkretaus turto būklė. Kreditoriai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė pardavė turtą žemiau jo rinkos vertės ar pažeidė savo pareigas.
Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorės atsisakymas sušaukti kreditorių susirinkimą nesudaro pagrindo ją atstatydinti. Nors kreditorius Swedbank, AB turėjo teisę inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą, administratorei atsisakius tai padaryti, jis pats galėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise sušaukti susirinkimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Teismas pažymėjo, kad administratorius gali būti atstatydintas tik nustačius esminius bankroto proceso pažeidimus, trukdančius proceso eigai ar pažeidžiančius kreditorių bei Bendrovės interesus. Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nenustatyta – bankroto procesas vyksta sklandžiai ir operatyviai, o kreditorių nurodyti pažeidimai nepagrįsti pakankamais įrodymais.
Teismas taip pat įvertino, kad administratorės atstatydinimo siekia didžiausi kreditoriai, tačiau vien kreditorių nepasitikėjimas ar konfliktiniai santykiai su administratore nėra pakankamas pagrindas ją pakeisti. Atstatydinus administratorę būtų sutrikdyta bankroto proceso eiga, padidėtų administravimo išlaidos ir būtų pažeistas tiek kreditorių, tiek viešasis interesas.
Todėl teismas padarė išvadą, kad kreditoriai neįrodė JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto pagrindo atstatydinti nemokumo administratorę ir prašymą atmetė.
Teismas nusprendė, kad, atmetus kreditorių Swedbank, AB, Artea bankas, AB ir UAB „Laumžirgiai“ prašymus, jie privalo lygiomis dalimis atlyginti nemokumo administratorės UAB „Jonvita“ patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) kriterijus ir nėra per didelės. Taip pat teismas pažymėjo, kad, nors advokato sąskaita buvo išrašyta Bendrovei, ją apmokėjo nemokumo administratorė, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė jos naudai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė UAB „Laumžirgiai“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-26-856/2026 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Jonvita“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 100 straipsnio 1 dalį nutartys dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti skundžiamos atskiruoju skundu, todėl ši nutarties dalis yra savarankiškai apskundžiama, o teismo nurodymas, kad visa nutartis neskundžiama, laikytinas klaida.
Apeliantė ginčija bylinėjimosi išlaidų priteisimą UAB „Jonvita“ naudai, nurodydama, kad realiai bylinėjimosi išlaidas patyrė ne nemokumo administratorė, o LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, kuriai buvo išrašyta advokato sąskaita. Apeliantės teigimu, byloje buvo sprendžiamas būtent nemokumo administratorės atstatydinimo klausimas, todėl suinteresuotas asmuo buvo administratorė, o ne bendrovė.
Apeliantė pažymėjo, kad nors sąskaitą apmokėjo UAB „Jonvita“, tai reiškia tik trečiojo asmens prievolės įvykdymą už Bendrovę, todėl administratorė įgijo galimą regreso teisę į Bendrovę, tačiau tai savaime nereiškia, jog ji patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios gali būti priteistos iš kitų proceso dalyvių.
UAB „Jonvita“ nepateikė įrodymų apie atskirą teisinių paslaugų ar atstovavimo sutartį su advokatu, o procesinius dokumentus teikė kaip nemokumo administratorė. Todėl, apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Jonvita“ naudai.
Šalies argumentai
Teismas neįvertino, ar šios bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir ar jų dydis atitinka protingumo principo bei Rekomendacijų kriterijus.
Nemokumo administratorius, kaip savo srities profesionalas, galėjo pats pateikti atsikirtimus į prašymą dėl jo atstatydinimo, todėl advokato pagalbos išlaidos nebuvo būtinos. Be to, teismas, nors ir nurodė atsižvelgęs į Rekomendacijas, faktiškai jų netaikė.
Administratorės pateiktas procesinis dokumentas pagal Rekomendacijas priskirtinas kitiems procesiniams dokumentams, kuriems taikomas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų apie 1 010,72 Eur, o ne 2 000 Eur. Todėl, apeliantės vertinimu, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis.
Atsiliepimas
Nemokumo administratorė UAB „Jonvita“ pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, pagrįstos ir susijusios su byla. Teismui buvo pateikta advokato sąskaita, teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo aktas ir apmokėjimo dokumentai, todėl išlaidų faktas buvo tinkamai įrodytas.
Šalies argumentai
Aplinkybė, kad advokato sąskaita buvo išrašyta Bendrovei, o ją apmokėjo UAB „Jonvita“, savaime nepaneigia teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ginčai dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra susiję ne tik su administratoriaus statusu, bet ir su administruojamos bendrovės bei jos kreditorių interesais, todėl teisinės pagalbos išlaidos gali būti dengiamos iš administravimo lėšų.
Šiuo atveju išlaidos nebuvo dengiamos iš Bendrovės turto masės – jas savo lėšomis apmokėjo administratorė, todėl jų priteisimas iš kreditorių, inicijavusių ir pralaimėjusių ginčą dėl administratorės atstatydinimo, atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus.
Administratorė taip pat nurodo, kad realų išlaidų patyrimą patvirtina pateikti dokumentai, o atskiros teisinių paslaugų sutarties pateikimas nėra būtina sąlyga, kai išlaidos pagrįstos sąskaita, paslaugų aktu ir apmokėjimo įrodymu.
Apeliantė nepagrįstai ginčą dėl administratorės atstatydinimo vertina kaip asmeninį administratorės klausimą. Pagal JANĮ nemokumo administratorė įgyvendina juridinio asmens valdymo funkcijas, gina Bendrovės ir kreditorių interesus bei atstovauja Bendrovę teisme, todėl jos atsikirtimai buvo susiję ne tik su jos pačios statusu, bet ir su bankroto proceso tinkamu vykdymu.
Administratorė pabrėžia, kad kreditorių prašymuose buvo keliami klausimai dėl Bendrovės administravimo išlaidų, turto realizavimo, teisinių procesų, kreditorių informavimo ir kitų bankroto procedūrų, todėl atsikirtimų parengimas buvo skirtas apginti ne tik administratorę, bet ir pačios Bendrovės bei jos kreditorių interesus.
Patenkinus prašymą dėl administratorės atstatydinimo, būtų kilusios pasekmės visam bankroto procesui – reikėtų perduoti dokumentus ir turtą naujam administratoriui, perimti vykstančias bylas ir turto realizavimo procedūras, todėl tai galėtų lemti proceso vilkinimą ir papildomas išlaidas. Dėl to profesionalios teisinės pagalbos pasitelkimas buvo objektyviai pagrįstas ir būtinas.
Priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir neviršija rekomenduojamų dydžių. Atsiliepimas į prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo nelaikytinas paprastu procesiniu dokumentu pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, nes tokio pobūdžio dokumentas pagal savo reikšmę prilygsta atsiliepimui į ieškinį. Atsikirtimų rengimas buvo sudėtingas ir apėmė daugybę klausimų – administravimo išlaidas, teisines paslaugas, turto realizavimą, kreditorių informavimą, vykstančius teisminius procesus ir kitus bankroto proceso aspektus.
Atsižvelgiant į dokumento apimtį, keliamų klausimų sudėtingumą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, taikytinas Rekomendacijų 8.2 papunktis, pagal kurį maksimali galima suma būtų gerokai didesnė nei priteisti 2 000 Eur. Todėl ši suma laikytina proporcinga ir protinga. Be to, ji buvo paskirstyta trims pareiškėjams lygiomis dalimis, todėl kiekvienam jų tenka tik po 666,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino išlaidų realumą, jų ryšį su byla ir priteisė pagrįstą bylinėjimosi išlaidų dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo faktinių ir teisinių ribų, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Tokių pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.
Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priteistų 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, teigdama, kad teismas neįvertino, ar šios išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir atitiko protingumo principo kriterijus. Apeliantės nuomone, ginčas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo buvo susijęs išimtinai su pačios administratorės statusu, todėl advokato pagalbos pasitelkimas nebuvo būtinas. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė Rekomendacijas, nes atsiliepimas į prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo turėjo būti vertinamas kaip kitas procesinis dokumentas pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, todėl priteista 2 000 Eur suma yra nepagrįstai didelė. Taip pat apeliantė kelia klausimą dėl to, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nemokumo administratorės naudai, nors advokato sąskaita buvo išrašyta LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai, jeigu jos yra faktiškai patirtos, pagrįstos ir jų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytus kriterijus.
Rekomendacijose nustatyta, kad spręsdamas dėl priteistino užmokesčio dydžio teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, šalių procesinį elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors šalys gali laisvai susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar prašomos priteisti išlaidos yra faktiškai patirtos, susijusios su nagrinėjama byla, būtinos ir atitinka protingumo kriterijų. Ne visos advokatui faktiškai sumokėtos sumos savaime laikytinos pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).
Nagrinėjamu atveju bylos duomens patvirtina, kad pareiškėjos Swedbank, AB, Artea bankas, AB ir UAB „Laumžirgiai“ pateikė teismui prašymą dėl nemokumo administratorės UAB „Jonvita“ atstatydinimo. Atsižvelgdama į prašyme nurodytus argumentus UAB „Jonvita“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjų prašymo bei prašė priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už jų parengimą. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai – advokato 2026 m. gegužės 11 d. sąskaita Nr. 37, suteiktų teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo aktas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, administratorei šias išlaidas priteisė.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad vien dėl ginčo dalyko – nemokumo administratorės atstatydinimo – advokato pagalbos pasitelkimas buvo nebūtinas. Pareiškėjų prašymas buvo grindžiamas ne vien administratorės statusu, bet ir jos veiksmais administruojant LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto procesą, įskaitant administravimo išlaidų naudojimą, turto realizavimą, teisinių paslaugų pasirinkimą, kreditorių informavimą bei kitus su administruojamos bendrovės interesais susijusius klausimus. Todėl administratorės procesiniai paaiškinimai buvo skirti ne tik jos pačios, bet ir administruojamos bendrovės bei jos kreditorių interesams ginti.
Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad administratorės pateikti procesiniai paaiškinimai turėjo būti laikomi kitu procesiniu dokumentu, kaip tai suprantama pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį. Tokio pobūdžio dokumentu iš esmės atsikertama į reikalavimą pakeisti nemokumo administratorių, todėl pagal savo paskirtį ir turinį jis prilygsta atsiliepimui į ieškinį, o ne techninio pobūdžio procesiniam dokumentui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-467/2025).
Byloje pateikti procesiniai paaiškinimai buvo išsamūs, juose pasisakyta dėl daugelio savarankiškų faktinių ir teisinių klausimų, todėl jų parengimas reikalavo kvalifikuotos teisinės pagalbos. Apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių teisinių paslaugų suteikimo faktą ir jų ryšį su nagrinėjama byla. Todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad advokato pagalbos pasitelkimas šiuo atveju buvo perteklinis.
Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos administratorei vien dėl to, jog advokato sąskaita buvo išrašyta LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sąskaita buvo faktiškai apmokėta UAB „Jonvita“ lėšomis, todėl realias bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent administratorė. Be to, vykdydama įstatyme nustatytas funkcijas administratorė veikė kaip administruojamos bendrovės atstovė, o ginčas dėl jos atstatydinimo buvo tiesiogiai susijęs ne tik su administratorės statusu, bet ir su tinkamu bankroto proceso administravimu bei kreditorių interesų užtikrinimu. Taip pat pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš bankroto proceso administravimo lėšų, kurios nėra kreditorių nuosavybė, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad tokių išlaidų priteisimu pažeidžiamos kreditorių teisės. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju patirtos teisinės pagalbos išlaidos laikytinos susijusiomis su administravimo procesu.
Įvertinęs bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, procesinio dokumento turinį bei tai, kad priteista 2 000 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai ar neproporcingai.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl apskųsta nutarties dalis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Nemokumo administratorė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Jonvita“ patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.16 punkte numatytas maksimalus dydis – 935,08 Eur), todėl priteistinos iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Laumžirgiai“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 5 d. nutarties dalį dėl nemokumo administratorei priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Laumžirgiai“, juridinio asmens kodas 302656084, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“, juridinio asmens kodas 144662024, naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.