- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- e2-608-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00254-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pran.)
- Atsakovas
- „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“
- Ieškovas
- „Finpro LT 1“, „Finpro rent“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ iškelta nemokumo byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finpro LT 1“ ir UAB „Finpro rent“ prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ (toliau – ir Bendrovė). Nurodė, kad UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ yra skolinga UAB „Finpro LT 1“ ne mažiau nei 104 310,69 Eur (101 791,63 Eur skola, 2 519,06 Eur palūkanos), o UAB „Finpro rent“ – ne mažiau kaip 166 819,89 Eur. Atsakovės skola ieškovėms atsirado, atsakovei laidavus už UAB „Profi Paper“ ir neįvykdžius jos kaip laiduotojos įsipareigojimų. Pareiškėjų tvirtinimu, atsakovės skolos nuolat didėja, dėl skolų išieškojimo pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Atsakovė UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos negali būti laikomos kreditorėmis, turinčiomis teisę pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą. Atsakovės tvirtinimu, Bendrovė kartu su kitais bendraieškoviais pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams UAB „Finpro LT 1“ ir UAB „Finpro rent“ civilinėje byloje Nr. e2-1749-603/2026. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1749-603/2026 patenkinus reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo nenutrauktomis ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, pareiškėjos nebeturėtų Bendrovės atžvilgiu išduotų vykdomųjų dokumentų, taip pat neturėtų galiojančių reikalavimo teisių Bendrovės atžvilgiu. Bendrovė yra veiklą vykdanti įmonė, turinti tik laikinų finansinių sunkumų. Jos įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Pateikti Bendrovės veiklos ir finansinės būklės faktus patvirtinantys duomenys patvirtina, kad Bendrovės finansinė būklė negali būti prilyginama nemokumui JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reglamentavimo prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ nemokumo bylą.
Teismas įvertino, ar pareiškėjos atitiko JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus ir turėjo teisę inicijuoti atsakovės nemokumo procesą. Įvertinęs bylos duomenis ir teismų praktiką, teismas nurodė, kad nemokumo bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimas vertinamas tik preliminariai – sprendžiama ne galutinis reikalavimo pagrįstumas, o tai, ar pareiškėjas turi pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti jį kreditoriumi. Nustatė, kad pareiškėjos pateikė įrodymus apie savo reikalavimo teises, įsiskolinimo dydį, laidavimo ir finansinės nuomos santykius, taip pat duomenis apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą, kurį patvirtino ir Antstolių informacinės sistemos duomenys. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškimo pateikimo metu pareiškėjos turėjo kreditorių statusą ir subjektinę teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės argumentai, kad pareiškėjos neturi tokios teisės, nes kitoje civilinėje byloje ginčijami jų reikalavimo pagrindai ir ateityje jų reikalavimo teisės gali išnykti, buvo atmesti kaip nepagrįsti, nes vertinama pareiškimo pateikimo metu egzistavusi faktinė ir teisinė situacija.
Vertindamas, ar yra pagrindas iškelti Bendrovei nemokumo bylą, teismas nustatė:
Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ nekilnojamojo turto neturi;
Atsiliepimas
Su atsiliepimu pateikto 2026 m. kovo 31 d. Bendrovės balanso duomenimis, jos turtas siekia 190 313 Eur (tame tarpe ilgalaikis turtas – 104 788 Eur, trumpalaikis turtas – 85 525 Eur), o įsipareigojimų – 140 264 Eur (tame tarpe po vienerių metų mokėtinos sumos – 110 983 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 29 281 Eur);
Ilgalaikį Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Transporto priemonių registro duomenimis, Bendrovė valdo transporto priemones (duomenys neskelbtini), kurioms taikomas areštas, transporto priemonės įkeistos. Į balansą įtraukta transporto priemonių vertė yra 104 788 Eur. Bendrovė jų vertei pagrįsti pateikė 2024 m. gruodžio 12 d. transporto priemonių vertinimus. Bendrovė nepagrindė, kodėl transporto priemonių vertę skaičiuoja aktualiu laikotarpiu tokią pat, kaip jos įvertintos prieš 1 metus ir 5 mėnesius, nevertinant jų nusidėvėjimo, juo labiau kad šios transporto priemonės yra komercinės paskirties, Bendrovės naudojamos, vykdant pervežimų komercinę veiklą. Bendrovės argumentai, kad reali transporto priemonių kaina vertinimo metu buvo didesnė nei jos buvo įvertintos, nepagrįsti įrodymais. Todėl teismas padarė išvadą, kad transporto priemonių vertė yra akivaizdžiai mažesnė nei 104 788 Eur;
Trumpalaikį Bendrovės turtą sudaro 85 000 Eur gautina suma iš debitoriaus UAB „Profi paper“ bei atsargos – 525 Eur. Atsakovė teismo buvo įpareigota pagrįsti debitorinės skolos atsiradimo pagrindą (pateikti sutartis ar kt.) bei galimybes atgauti debitorinį įsiskolinimą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ ir UAB „Profi paper“ yra per valdymo organus susijusios įmonės, UAB „Profi paper“ turi 60 000 Eur viršijančią skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė;
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1782-1070/2026 UAB „Profi paper“ yra iškelta bankroto byla. Nors nurodyta teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau, Bendrovei nepateikus skolos atsiradimo pagrindo, tai leidžia vertinti, kad debitorinė skola nelaikytina realiai atgautinu turtu;
Bendrovės pateikto kreditorių sąrašo duomenimis, ji turi skolą kreditoriams – 142 876 Eur (tame tarpe darbuotojams – 16 522 Eur). Į kreditorių sąrašą neįtrauktos kreditorės (ieškovės) „Finpro LT 1“ ir UAB „Finpro rent“, vykdomųjų bylų duomenimis, turi bendrą 370 032 Eur reikalavimo teisę į Bendrovę;
Viešais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Bendrovėje registruoti 22 apdrausti darbuotojai. Bendrovė turi 16 522 Eur skolą darbuotojams (praėjusių metų skola darbuotojams buvo 12 381 Eur), o tai patvirtina, kad įsiskolinimas darbuotojams didėja;
Bendrovės veikla nuostolinga ne vienerius metus. 2026 m. kovo 31 d. Pelno / nuostolių ataskaitos duomenimis, ji veikė nuostolingai, turėjo 8 617 Eur nuostolio, praėjusių metų nuostoliai siekė 5 722 Eur;
Viešais duomenimis nustatyta, kad pradelsta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 2 918,61 Eur, o Sodrai – 5 185,64 Eur;
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos 7 vykdomosios bylos. Vykdomosios bylos 0056/25/01625, 0056/25/01626, 0056/25/01628, 0056/25/01630 iškeltos, vykdant išieškojimą išieškotojoms (ieškovėms šioje byloje) UAB „Finpro rent“ ir UAB „Finpro LT 1“, jose išieškoma suma – 370 032 Eur. Kitose dviejose vykdomosiose bylose išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, bendra išieškoma suma – 11 009 Eur, dar vienoje byloje išieškotoja yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“, išieškoma suma – 311,12 Eur;
Nors yra vykdomi išieškojimai iš Bendrovės ieškovėms UAB „Finpro rent“ ir UAB „Finpro LT 1“ (bendrai 370 032 Eur), tačiau ši skola nėra įtraukta į 2026 metų balansą, taip pat į kreditorių sąrašą;
Žemesnės instancijos teismas
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ atžvilgiu yra iškeltų civilinių bylų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-248-1203/2026 pagal UAB „Ad finansų valdymas“ ieškinį nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo skolininką perduoti automobilį, ieškinio suma siekia 21 000 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-287-1203/2026 pagal MB „Od Solution“ ieškinį nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo, ginčo suma – 6 320 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-3916-1151/2026 priimtas teismo įsakymas dėl 300,12 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo kreditorei AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3633-727/2026 nagrinėjamas darbo ginčas dėl 7 971 Eur pagal UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ ieškinį.
Teismas, spręsdamas dėl Bendrovės nemokumo, pažymėjo, kad bankroto byla turi būti keliama tik tuomet, kai, įvertinus visus byloje esančius duomenis, nelieka abejonių, jog juridinis asmuo faktiškai yra nemokus. Nors nemokumo procese prioritetas teikiamas juridinio asmens išsaugojimui ir veiklos atkūrimui, nagrinėjamu atveju Bendrovės pateikti duomenys nepatvirtino realių jos veiklos tęstinumo ir finansinės padėties pagerėjimo perspektyvų.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1749-603/2026 pagal ieškovų UAB „Profi Paper“, UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“, A. K. ir R. K. ieškinį atsakovėms UAB „Finpro LT 1“ ir UAB „Finpro rent“ dėl sutarčių pripažinimo nenutrauktomis, sutarties pripažinimo finansinės nuomos (lizingo) sutartimi ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, kurios išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos pareiškėjų reikalavimo teisių į UAB „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ apimčiai. Todėl pareiškėjų 370 032 Eur reikalavimai Bendrovei šiuo atveju neįtrauktini į bendrą Bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumą. Tačiau net ir nevertinant šių ginčijamų reikalavimų, Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 142 876 Eur, o jos turto vertė buvo mažesnė nei 104 788 Eur.
Teismas taip pat įvertino Bendrovės argumentus dėl vykdomos veiklos ir galimybių gauti pajamas. Bendrovė rėmėsi sudarytomis pervežimo sutartimis su UAB „Transekspedicija“ ir užsienio įmonėmis, tačiau pateikti dokumentai nepatvirtino realaus veiklos vykdymo, gautų pajamų ar atsiskaitymų pagal sutartis. Pateiktos darbo apskaitos ataskaitos nebuvo tinkamai patvirtintos, nepateikti pirminiai dokumentai ir atsiskaitymus pagrindžiantys duomenys, o pateiktos užsienio įmonių sutartys nebuvo išverstos į lietuvių kalbą ir nepatvirtino jų faktinio vykdymo.
Įvertinęs Bendrovės finansinę padėtį, teismas nustatė, kad Bendrovė laiku nevykdo turtinių prievolių, turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų valstybės biudžetui bei darbuotojams. Be to, Bendrovei yra pareikštų ieškinių, nevertinant galimų bylinėjimosi išlaidų, ne mažesnei kaip 35 591,12 Eur sumai.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, nėra objektyvių duomenų apie jos veiklos atsigavimą ar finansinės padėties pagerėjimą, todėl Bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų reikalavimo teisių ginčijamumą ir nepagrįstai pripažino jų teisę inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1749-603/2026 sprendžiamas pareiškėjų reikalavimų Bendrovei egzistavimo, jų apimties ir vykdytinumo klausimas. Patenkinus toje byloje pareikštus reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo nenutrauktomis ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, pareiškėjos nebeturėtų galiojančių reikalavimo teisių ir vykdomųjų dokumentų Bendrovės atžvilgiu.
Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą gali inicijuoti tik kreditorius, turintis galiojantį, vykdytiną ir suėjusio termino reikalavimą. Kadangi pareiškėjų reikalavimo teisės yra ginčijamos kitoje civilinėje byloje, jos negali būti laikomos kreditorėmis, turinčiomis teisę inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą.
Bendrovė nėra pagrindinė skolininkė, o tik laiduotoja, todėl, vertinant jos finansinius įsipareigojimus, būtina atsižvelgti ne tik į Bendrovės, bet ir į kitų prievolės skolininkų bei laiduotojų turtinę padėtį, taip pat į lizingu įsigyto turto vertę.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjų 370 032 Eur dydžio reikalavimai negali būti įtraukti į Bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumą dėl jų ginčijamumo, tačiau kartu pripažinęs pareiškėjas turinčiomis teisę inicijuoti nemokumo procesą, pateikė prieštaringas išvadas. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjų reikalavimo teisės nėra galutinai patvirtintos, turėjo konstatuoti, jog pareiškėjos neatitinka kreditoriaus statuso pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Bendrovės nemokumą, nes neįvertino, kad Bendrovė susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais ir faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, bankrotas yra kraštutinė priemonė, todėl prieš keliant bankroto bylą būtina nustatyti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegali tęsti veiklos ar jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio bei gali būti išspręsti, išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas, atsakovės nuomone, nepakankamai įvertino Bendrovės veiklos tęstinumo galimybes ir ekonominį gyvybingumą.
Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino Bendrovės finansinius rodiklius, tačiau neanalizavo realios Bendrovės veiklos, sudarytų sutarčių, gaunamų pajamų ir galimybių atkurti mokumą. Teismo išvada dėl nemokumo, atsakovės vertinimu, padaryta, neatsižvelgus į tai, kad Bendrovė vykdo veiklą ir turi realių perspektyvų toliau generuoti pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Todėl atsakovė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ nuostatas dėl nemokumo nustatymo, neįvertino reabilitacinio bankroto proceso tikslo ir nepagrįstai iškėlė Bendrovei bankroto bylą.
Atsiliepimas
Su atsiliepimu yra pateikta Bendrovės finansinė atskaitomybė 2026 m. kovo 31 d. datai, kurios duomenys patvirtina, kad 2026 m. kovo 31 d. Bendrovės turto vertė sudarė 190 313 Eur, o įsipareigojimai – 140 264 Eur, todėl įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Atsakovė teigia, kad ši aplinkybė patvirtina, jog Bendrovė nėra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.
Bendrovė nėra nutraukusi veiklos – ji vykdo įstatuose numatytą ūkinę komercinę veiklą, turi darbuotojų, sudarytas pervežimo sutartis, generuoja pajamas ir turi realias veiklos tęstinumo perspektyvas. Bendrovė nurodo, kad vykdo krovinių pervežimo veiklą, yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su UAB „Transekspedicija“, o pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, jog iki 2026 m. kovo 31 d. buvo atlikta pardavimo operacijų už 62 663 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas per daug formaliai vertino Bendrovės skolinius įsipareigojimus ir neatsižvelgė į jos ekonominį gyvybingumą. Atsakovės teigimu, vien aplinkybė, kad Bendrovė turi įsipareigojimų darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, savaime nepatvirtina nemokumo, nes tokie įsipareigojimai atsiranda vykdant įprastą ūkinę veiklą ir turi būti vertinami atsižvelgiant į jų mokėjimo terminus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad darbuotojams apskaitoje nurodyta 16 522 Eur suma nelaikytina pradelsta skola, nes ją sudaro už 2026 m. kovo mėnesį apskaičiuotas, tačiau balanso sudarymo dieną dar nesumokėtas darbo užmokestis ir su juo susiję mokėjimai, kurių terminai nebuvo suėję.
Skunde teigiama, kad vien nuostolinga veikla savaime nepatvirtina nemokumo. Bendrovės patirti 8 617 Eur nuostoliai nėra reikšmingi, vertinant bendrą jos turto dydį, vykdomą veiklą ir galimybes ateityje stabilizuoti finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovė ginčija ir pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl Bendrovei pareikštų ieškinių. Jos teigimu, vien pareikšti, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nepatvirtinti reikalavimai negali būti laikomi neginčijamais Bendrovės įsipareigojimais ir savaime negali būti pagrindas konstatuoti nemokumą.
Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė Bendrovės turto vertę, vykdomą veiklą, pajamas, veiklos tęstinumo galimybes ir mokumo atkūrimo perspektyvas. Atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą formaliam skolų vertinimui, neatsižvelgė į JANĮ reabilitacinį tikslą ir todėl neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti Bendrovės nemokumo bei iškelti jai bankroto bylą.
Atsiliepimas
Pareiškėjos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodo, kad atsakovės atskirasis skundas negalėjo būti priimtas, nes už jį nebuvo sumokėtas privalomas žyminis mokestis ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį atskirieji skundai bankroto bylose apmokestinami žyminiu mokesčiu, išskyrus įstatyme nustatytus atleidimo atvejus. Atsakovė, kaip juridinis asmuo, ginčijantis nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti atsakovei.
Pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jų teisę inicijuoti atsakovės nemokumo procesą, nes pareiškimo pateikimo metu jos turėjo kreditoriaus statusą pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pareiškėjų teigimu, atsakovė nepagrįstai tapatina nemokumo bylos iškėlimo stadiją su kreditorių reikalavimų tvirtinimo stadija. Nemokumo bylos iškėlimo metu kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas vertinamas tik preliminariai, pagal tikimybių pusiausvyros principą, o galutiniai ginčai dėl reikalavimų dydžio ar jų pagrįstumo gali būti sprendžiami vėlesnėse nemokumo proceso stadijose.
Pareiškėjos pažymi, kad jų reikalavimo teisę patvirtina galiojantys notaro vykdomieji įrašai pagal vekselius, kurie nėra panaikinti, o jų pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas iš atsakovės. Todėl egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjas kreditorėmis JANĮ prasme.
Pareiškėjų vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė kitoje civilinėje byloje ginčija sutarčių nutraukimą ir vykdomųjų įrašų teisėtumą, savaime nepanaikina pareiškėjų reikalavimo teisių ir neatima jų teisės inicijuoti nemokumo procesą. Ginčas dėl prievolių pagrindo ar apimties nepaneigia fakto, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neprieštaringai įvertino situaciją – jų reikalavimai nebuvo įtraukti į atsakovės įsipareigojimų skaičiavimą tik todėl, kad jų dydis priklauso nuo kitos civilinės bylos baigties, tačiau tai nepanaikino pareiškėjų, kaip kreditorių, procesinės teisės inicijuoti nemokumo procesą.
Be to, pareiškėjos nesutinka su atsakovės argumentu, kad ji yra tik laiduotoja ir todėl jos finansinė padėtis turėtų būti vertinama kartu su pagrindinio skolininko ar kitų asmenų turtine padėtimi. Nurodoma, kad laiduotojas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnį atsako kaip solidarus skolininkas, todėl kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiesiogiai iš laiduotojo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia esanti moki ir turinti tik laikinų finansinių sunkumų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė atitinka JANĮ nustatytus nemokumo kriterijus.
Pareiškėjų teigimu, atsakovė nepagrindė realios savo turto vertės. Nors balanse nurodyta, kad atsakovės turtas sudaro 190 313 Eur, tačiau į šią sumą nepagrįstai įtrauktos transporto priemonės pagal neaktualius vertinimus ir abejotinos debitorinės skolos. Transporto priemonių vertinimai atlikti prieš 1,5 metų, todėl nepatvirtina jų realios rinkos vertės nemokumo vertinimo metu. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 85 000 Eur skolų realumą, jų išieškojimo galimybes ar atsargų vertę.
Pareiškėjos pažymi, kad net ir neįtraukus jų ginčijamų reikalavimų, atsakovės įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudaro 142 876 Eur ir viršija realią atsakovės turto vertę. Todėl atsakovės argumentas, kad jos įsipareigojimai neviršija turto vertės, yra nepagrįstas.
Pareiškėjos taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais apie vykdomą pelningą veiklą. Nurodoma, kad atsakovės veikla yra nuostolinga ne vienerius metus, ji patiria nuostolius, o pateiktos sutartys ir darbo apskaitos dokumentai nepatvirtina realių pajamų gavimo, sutarčių vykdymo ar veiklos perspektyvų. Vien formalūs apskaitos duomenys apie pardavimo pajamas neįrodo faktinio lėšų gavimo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
Pareiškėjų vertinimu, darbuotojų skaičius ir deklaruojamas veiklos vykdymas taip pat nepatvirtina atsakovės gyvybingumo, nes įmonė turi didėjančių įsipareigojimų darbuotojams, valstybei ir kreditoriams. Skola darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat vykdomi priverstiniai išieškojimai patvirtina sistemingą atsakovės prievolių nevykdymą.
Pareiškėjos pažymi, kad vien tai, jog atsakovė vykdo tam tikrą veiklą ar turi darbuotojų, savaime nereiškia jos mokumo, jeigu tokia veikla nesukuria pakankamų pajamų atsiskaityti su kreditoriais ir tik didina įsiskolinimus.
Atsakovės argumentai dėl kitose bylose pareikštų ginčijamų reikalavimų taip pat nepaneigia jos nemokumo, nes, net ir jų nevertinus, atsakovės finansinė padėtis išlieka kritinė – realus turtas yra mažesnis už pradelstus įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos daro išvadą, kad atsakovė neįrodė savo ekonominio gyvybingumo, realių mokumo atkūrimo perspektyvų ar galimybės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės nemokumą ir iškėlė jai bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“ iškelta nemokumo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjų teisės inicijuoti nemokumo procesą ir dėl Bendrovės nemokumo. Atsakovės teigimu, pareiškėjų reikalavimo teisės yra ginčijamos kitoje civilinėje byloje, todėl jos negali būti laikomos kreditorėmis, turinčiomis teisę pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Bendrovės finansinę padėtį ir nepagrįstai konstatavo jos nemokumą, neatsižvelgdamas į Bendrovės turimo turto vertę, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, sudarytas sutartis, gaunamas pajamas ir veiklos tęstinumo perspektyvas. Atsakovės vertinimu, Bendrovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, ji turi realias galimybes atkurti mokumą, o jos įsipareigojimai neviršija turto vertės. Taip pat atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ginčijamais reikalavimais ir pareikštais ieškiniais bei neteisingai įvertino įsiskolinimus darbuotojams ir valstybės institucijoms, kurie, jos teigimu, buvo einamojo pobūdžio ir jų įvykdymo terminai dar nebuvo suėję.
Dėl pareiškėjų teisės inicijuoti nemokumo procesą
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl pareiškėjų teisės inicijuoti atsakovės nemokumo procesą, pažymi, kad pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškimą dėl nemokumo proceso inicijavimo turi teisę pateikti kreditorius. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę inicijuoti nemokumo procesą, nėra atliekamas galutinis kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo vertinimas. Šioje proceso stadijoje teismas turi nustatyti, ar pareiškėjas turi pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą būti laikomas kreditoriumi, o klausimai dėl reikalavimo egzistavimo, jo dydžio ar pagrįstumo galutinai sprendžiami kitose proceso stadijose, įskaitant kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą nemokumo byloje.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų reikalavimo teisės į atsakovę grindžiamos notaro atliktais vykdomaisiais įrašais pagal vekselius, kurių pagrindu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Aplinkybė, kad atsakovė kitoje civilinėje byloje ginčija sutarčių nutraukimą, vykdomųjų įrašų teisėtumą ir pareiškėjų reikalavimo teisių atsiradimo pagrindą, savaime nepaneigia pareiškėjų, kaip kreditorių, statuso nemokumo proceso inicijavimo stadijoje. Kitoje civilinėje byloje sprendžiamo ginčo rezultatas gali turėti reikšmės vertinant galutinę pareiškėjų finansinių reikalavimų apimtį ar jų tvirtinimą nemokumo procese, tačiau nėra pagrindas paneigti pareiškėjų procesinę teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo.
Atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, nepriskirdamas pareiškėjų reikalavimų prie atsakovės įsipareigojimų, tačiau kartu pripažindamas pareiškėjų teisę inicijuoti nemokumo procesą, yra nepagrįstas. Pareiškėjo teisė inicijuoti nemokumo procesą ir jo finansinio reikalavimo įskaitymas į juridinio asmens įsipareigojimų visumą yra skirtingo pobūdžio teisiniai klausimai. Tai, kad konkretaus reikalavimo dydis ar jo galutinis pagrįstumas priklauso nuo kitoje byloje nagrinėjamo ginčo baigties, nepanaikina asmens teisės būti laikomam kreditoriumi nemokumo proceso inicijavimo stadijoje, kai jo reikalavimo teisę patvirtina turimi dokumentai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus, kad jos finansinė padėtis turėtų būti vertinama kartu su pagrindinio skolininko ar kitų už prievolę atsakingų asmenų turtine padėtimi. Byloje nustatyta, kad atsakovės prievolės kyla iš laidavimo teisinių santykių. Pagal laidavimo institutą laiduotojas, jeigu nenustatyta kitaip, atsako kreditoriui kaip solidarusis skolininkas, todėl kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiesiogiai iš laiduotojo (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, CK 6.6. straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties atsakovės, kaip atskiro juridinio asmens, mokumas vertintinas pagal jos pačios turtinę padėtį ir gebėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o kitų prievolės dalyvių turtinė padėtis savaime nepaneigia atsakovės galimo nemokumo.
Dėl apeliantės argumentų dėl Bendrovės nemokumo nustatymo ir finansinės būklės vertinimo
Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos finansinę padėtį ir nepagrįstai konstatavo nemokumą. Atsakovės teigimu, jos įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, o vykdoma ūkinė komercinė veikla sudaro prielaidas atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
JANĮ 21 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumas gali būti konstatuojamas nustačius bent vieną iš šių alternatyvių aplinkybių. Sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, turi būti vertinama ne tik formali finansinė atskaitomybė, bet ir reali juridinio asmens finansinė padėtis, turto likvidumas, gebėjimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei realios veiklos tęstinumo perspektyvos.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo turi būti vertinama aplinkybių visuma, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar juridinis asmuo vykdo veiklą, ar tokia veikla yra ekonomiškai pagrįsta ir perspektyvi, ar įsipareigojimai kreditoriams vykdomi sistemiškai bei ar turimo turto pakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama paneigti nemokumo aplinkybę, iš esmės remiasi balanso duomenimis ir aplinkybe, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą. Tačiau vien apskaitiniai duomenys savaime nepatvirtina juridinio asmens mokumo, jeigu jie neatspindi realios turto vertės ir faktinių galimybių šiuo turtu atsiskaityti su kreditoriais. Be to, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojamas nemokumo procesas, turi pareigą pateikti duomenis, pagrindžiančius savo mokumą ir realias finansinių sunkumų įveikimo perspektyvas (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad pagal atsakovės pateiktą 2026 m. kovo 31 d. balansą jos turtas sudaro 190 313 Eur (ilgalaikis turtas – 104 788 Eur, trumpalaikis turtas – 85 525 Eur), o įsipareigojimai – 140 264 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos – 110 983 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 29 281 Eur). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šie apskaitiniai duomenys neatskleidžia tikrosios atsakovės finansinės padėties.
Didžiąją atsakovės ilgalaikio turto dalį sudaro transporto priemonės, kurių apskaitinė vertė nurodyta 104 788 Eur. Tačiau byloje nustatyta, kad šioms transporto priemonėms taikomi areštai, jos yra įkeistos, o jų vertė grindžiama daugiau kaip prieš metus atliktais vertinimais. Atsakovė nepateikė aktualių duomenų, patvirtinančių, kad nemokumo proceso inicijavimo metu šio turto rinkos vertė išliko tokia pati. Atsižvelgiant į transporto priemonių komercinę paskirtį, naudojimą veikloje ir natūralų nusidėvėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad reali šio turto vertė gali būti mažesnė nei nurodyta apskaitoje.
Taip pat pagrįstai įvertinta atsakovės balanse nurodyta 85 000 Eur gautina suma iš UAB „Profi paper“. Atsakovė nepateikė pakankamų duomenų apie šios skolos atsiradimo pagrindą, jos realų atgavimo galimumą ir galimybę šią sumą panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais. Šią aplinkybę papildomai vertinant kartu su tuo, kad UAB „Profi paper“ taip pat pradėtas nemokumo procesas, nėra pagrindo šią debitorinę skolą laikyti realiai prieinamu ir likvidžiu atsakovės turtu.
Atsakovės finansinius sunkumus patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Atsakovė turi įsiskolinimų darbuotojams, valstybės institucijoms, jos atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai. Nustatyta, kad 2026 m. liepos 1 d. atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 10 752,43 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 3 124,63 Eur. Nors atskiri tokie įsipareigojimai savaime ne visada reiškia juridinio asmens nemokumą, tačiau jų visuma, įvertinus priverstinio išieškojimo procesus ir kitus finansinius sunkumus, patvirtina nuolatinį atsakovės nesugebėjimą tinkamai vykdyti prisiimtų prievolių.
Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji turi darbuotojų, sudarytų sutarčių ir vykdo veiklą, taip pat savaime nepatvirtina jos ekonominio gyvybingumo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vykdoma veikla generuoja pakankamus pinigų srautus ne tik einamiesiems veiklos poreikiams, bet ir pradelstiems įsipareigojimams kreditoriams padengti. Atsakovės veikla buvo nuostolinga, o pateikti dokumentai nepatvirtina realaus pajamų gavimo ir atsiskaitymų pagal sudarytas sutartis.
Pažymėtina, kad, net ir nevertinant pareiškėjų ginčijamų 370 032 Eur dydžio reikalavimų, atsakovės finansinė padėtis išlieka sudėtinga. Atsakovės kreditorių sąraše nurodyti 142 876 Eur dydžio įsipareigojimai, o reali atsakovės turto vertė yra mažesnė nei apskaitoje deklaruojama suma. Todėl vien atsakovės argumentas, kad balanse nurodyta turto vertė viršija įsipareigojimus, nėra pakankamas paneigti nemokumo būseną.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens išsaugojimas ir veiklos atkūrimas yra vienas iš nemokumo proceso tikslų, tačiau šis tikslas negali būti taikomas tais atvejais, kai byloje nenustatyta realių ir objektyvių prielaidų mokumui atkurti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė pakankamų duomenų, leidžiančių spręsti, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini ar jog artimiausiu metu ji galės atsiskaityti su kreditoriais.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą – atsakovės sistemingą įsipareigojimų nevykdymą, pradelstas skolas darbuotojams ir valstybės institucijoms, vykdomus priverstinius išieškojimus, nuostolingą veiklą, nepakankamai pagrįstą realią turto vertę bei objektyvių duomenų apie finansinio gyvybingumo atkūrimą nebuvimą – apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą.
Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).
Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Pareiškėja UAB „Finpro LT 1“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 1 911,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius (Rekomendacijų 8.16 punkte numatytas maksimalus dydis – 935,08 Eur), jas mažina iki 935,08 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“, juridinio asmens kodas 178297148, uždarosios akcinės bendrovės „Finpro LT 1“, juridinio asmens kodas 305826232, naudai 935,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.