Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labradon“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Tikslus elementas“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Labradon“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto (toliau – ir atsakovė ar perkančioji organizacija) sprendimą, kuriuo ieškovės pasiūlymui nebuvo skirti ekonominio naudingumo balai už kriterijus T3, T4, T5 ir T10 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą „Ultraefektyviosios skysčių chromatografijos ir dujų chromatografijos sistemos su masių spektrometriniu detektoriumi ir susiję priedai bei paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas vykdomas dinaminės pirkimo sistemos Nr. (duomenys neskelbtini) „Mokslo ir medicinos laboratorijų įranga ir (ar) jų sistemos“ (DPS) pagrindu. Juo siekiama įsigyti vieningą laboratorinę analitinę sistemą – UHPLC ir GC chromatografijos sistemos su masių spektrometriniu detektoriumi (LC-MS/GC-MS platforma) kartu su priedais ir programine įranga.

Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti Pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu tokia sudaryta – sustabdyti sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovės ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Ieškovė ieškinyje keliamus reikalavimus grindžia nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais ir prie ieškinio pridedamais įrodymais. Ieškovė pasirinko teisės aktuose įtvirtintą ir teisėtą teisių gynybos būdą. Atsižvelgiant į tai, esamoje ginčo stadijoje, pagrindo konstatuoti ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones prima facie pagrįstumo aspektu, nėra.

Tenkinus ieškinio reikalavimus, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės pažeistų teisių gynyba būtų iš esmės neįmanoma arba taptų itin apsunkinta bei Pirkimo sutarties sudarymas sukeltų papildomų finansinių sąnaudų ginčijamo Pirkimo dalyviams – atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Tikslus elementas“ (toliau – ir trečiasis asmuo), kadangi teismas turėtų spręsti jos nutraukimo ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo klausimą. Taigi, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

Prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kuri prisideda prie racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo. Tuo atveju, kai viešasis pirkimas vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, neužtikrinant tiekėjų sąžiningos konkurencijos, yra pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės ir interesai, bet ir visos visuomenės interesai, nes nėra užkertamas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams, neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, viešųjų pirkimų tikslų racionaliai naudoti lėšas įgyvendinimas bei efektyvus tiekėjų teisių gynimas.

Šiuo atveju neturėtų būti teikiamas prioritetas Pirkimo objekto – ultraefektyviosios skysčių chromatografijos ir dujų chromatografijos sistemų su masių spektrometriniu detektoriumi ir susijusių priedų bei paslaugų – įsigijimui, kadangi neegzistuoja išimtinės priežastys, pateisinančios prioriteto teikimą viešojo pirkimo objektui. Pačios perkančiosios organizacijos veiksmai ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje įrodo, jog neegzistuoja skuba įsigyti Pirkimo objektą.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi, be kita ko, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė Pirkimo procedūras bei uždraudė atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu tokia sudaryta – sustabdė sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą.

Teismas nurodė, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes, siekdamas užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir atsižvelgęs į CPK nustatytus pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, nusprendė, kad yra pagrindas patenkinti ieškovės prašymą ir sustabdyti Pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu tokia sudaryta – sustabdyti sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą.

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį, atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju prioritetinis ir besąlygiškai ginamas turi būti viešasis interesas, susijęs su neatidėliotinu Pirkimo objekto įsigijimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neišvengiamai sukels negrįžtamas ir neproporcingai neigiamas pasekmes tiek atsakovei, tiek viešajam interesui, kurios akivaizdžiai viršys bet kokią galimą laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą.

Egzistuoja rizika, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė praras Europos Sąjungos skirtą finansavimą Pirkimo objekto įsigijimui, kadangi imperatyvus ir jokiomis aplinkybėmis nepratęsiamas finansavimo panaudojimo terminas yra 2026 m. birželio 1 d. Praradus Europos Sąjungos finansavimą, atsakovė turėtų finansuoti Pirkimo objekto įsigijimą iš savo biudžeto kitų suplanuotų projektų sąskaita arba visiškai atsisakyti visuomenei svarbaus Pirkimo objekto įsigijimo – bet kuriuo atveju būtų padaryta negrįžtama žala viešajam interesui.

Pirkimo objektas – nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūra, būtina genų transliacijos technologijų kompetencijų centro veiklai – yra itin svarbus visuomenei ir mokslinei veiklai. Atsižvelgiant į realią ir pagrįstą riziką, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Pirkimo objektas gali būti apskritai neįsigytas (dėl negrįžtamo finansavimo praradimo), nėra teisinio pagrindo prioritetą teikti privatiems ieškovės interesams, kurie gali būti apginti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.

Atsakovė ir trečiasis asmuo iki nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo dienos, sudarė viešojo pirkimo sutartį (toliau – Sutartis), o tai yra esminė aplinkybė, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą bei proporcingumą, kadangi nutartis buvo grindžiama išimtinai siekiu užkirsti kelią Sutarties sudarymui. Sudarytos Sutarties vykdymo sustabdymas sukelia neigiamas pasekmes, kurių teismas neįvertino.

Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kurioje sustabdytas atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties vykdymas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktį, trečiasis asmuo įsipareigojo visą prekių kiekį pristatyti į savo patalpas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, kuri laikantis Sutarties specialiųjų sąlygų 11.1 papunkčio reikalavimo, yra 2026 m. balandžio 3 d. Trečiasis asmuo, laikydamasis sutartinių įsipareigojimų, didelę dalį prekių jau yra gavęs ir saugo patalpose. Apie tai 2026 m. balandžio 28 d. el. laišku informavo atsakovę. Dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo negali atsakovei pateikti prekes ir jas sumontuoti. Tai reiškia, kad dėl taikomo Sutarties vykdymo sustabdymo, trečiasis asmuo negauna savalaikio Sutartyje numatyto apmokėjimo. Sutartyje numatytų prekių įsigijimas yra susijęs su trečiojo asmens finansiniais įsipareigojimais, taigi, dėl uždelsto Sutartyje numatyto apmokėjimo galimi trečiojo asmens nuostoliai yra tiesioginė ieškovės kaltė, kuriuos ieškovė privalės atlyginti.

Nors teismas nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, grindė viešojo intereso apsauga, tačiau nagrinėjamu atveju, Sutartis su trečiuoju asmeniu jau yra sudaryta ir įsigaliojusi. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu ne tik neeliminuoja dvigubo mokėjimo rizikos, o ją užtikrina. Atsakovė ne tik patirs finansinę žalą prarasdama paskirtą Europos Sąjungos finansavimą, tačiau ir susidurs su rizika, nes turės atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių kilusius nuostolius ieškovei (nes ji nebuvo išrinkta Pirkimo laimėtoja) ir trečiajam asmeniui (nes su juo Sutartis jau sudaryta ir trečiojo asmens buvo teisėtai vykdoma). Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas užtikrintų, kad atsakovė neprarastų paskirto Europos Sąjungos finansavimo ir būtų sumažinama rizika dėl atsakovei kilsiančios pareigos kompensuoti trečiojo asmens patirtus nuostolius.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl įpareigojimo ieškovei pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, t. y. per 7 dienas nuo minėtos nutarties kopijos įteikimo dienos į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 556 539,50 Eur užstatą, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti, arba per 5 dienas pateikti pirmo pareikalavimo, besąlyginę ir neatšaukiamą banko garantiją 556 539,50 Eur atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti. Trečiajam asmeniui nėra žinoma, ar ieškovė įgyvendino minėta teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Ieškovei nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepateikus, yra reikalinga kuo skubiau panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi (skundžiama šioje byloje) buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdytos Pirkimo procedūros bei uždrausta atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu tokia buvo sudaryta – sustabdytas viešojo pirkimo sutarties vykdymas. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir ieškovė įpareigota per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 556 539,50 Eur užstatą, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikytų Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi, atlyginimui užtikrinti, arba per 5 dienas pateikti pirmojo pareikalavimo, besąlyginę ir neatšaukiamą banko garantiją 556 539,50 Eur atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti. Minėta nutartimi ieškovei buvo išaiškinta, kad nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikins pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų ir nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Taigi, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neliko ir apskųstos nutarties objekto, todėl jos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas tapo teisiškai neaktualus. Dėl pasikeitusios po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo faktinės situacijos, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas negali sukelti apeliantės siekiamų teisinių padarinių net ir tuo atveju, jeigu jos atskirasis skundas būtų patenkintas. Taigi, nurodytos aplinkybės lemia apeliacinio proceso, pradėto pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukimą, išnykus apeliacijos objektui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktas išnykus apeliacijos objektui, dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Apeliacinį procesą nutraukus, atsakovei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo.

Grąžinti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui, juridinio asmens kodas 211950810, 2026 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą.