- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- e2-400-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00407-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rūta Latvelė (pran.)
- Ieškovas
- "Sivesta"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei
- Trečiasis asmuo
- "Statybų vizija"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivesta“ ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sivesta“ (toliau – ieškovė) 2026 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, prašydama priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių 167 078,98 Eur skolą arba, alternatyviai, nurodytą sumą priteisti iš atsakovių kaip nepagrįstą praturtėjimą, taip pat priteisti 30 746 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pateikdama ieškinį, ieškovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, o neatleidus – šio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Ieškovė nurodė, kad už ieškinio pareiškimą mokėtinas 2 459 Eur žyminis mokestis yra ieškovei nepakeliama našta, nes bendrovės veikla dėl finansinių sunkumų nevykdoma, jos banko sąskaitai pritaikyti ribojimai, greitai realizuotino turto bendrovė neturi. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnis) arba atidėti šio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi (atsižvelgiant į teismo nutarties įkėlimo į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO ir pasirašymo elektroniniu parašu datą, teismo nutartyje klaidingai nurodyta balandžio 13 d., kaip jos priėmimo diena) atmetė ieškovės UAB „Sivesta“ prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 2 459 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovė nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų grupę, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagrindo ją atleisti nuo viso žyminio mokesčio nėra. Teismas išaiškino, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, 84 straipsnį, teismas gali asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo arba atidėti šio mokesčio mokėjimą. Ieškovė, siekdama pagrįsti, jog negali sumokėti 2 459 Eur žyminio mokesčio, pateikė 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinį, 2025 m. balanso ir pelno (nuostolių) aprašą, įmonės ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto sąrašą bei duomenis apie ieškovės banko sąskaitos ribojimus. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad jie neatspindi bendrovės veiklos perspektyvų, iš šių duomenų nėra aišku, dėl ko bendrovė galimai susidūrė su finansiniais sunkumais, šie sunkumai yra laikino ar nuolatinio pobūdžio, ar ieškovės turtinė padėtis ateityje nepagėrės, kokių veiksmų ieškovė imasi pagerinti savo turtinę padėtį, gauti pajamas. Teismas nustatė, kad pagal 2025 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovės grynąjį pelną sudarė 464 723,32 Eur, o iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė yra didelės vertės (1 202 979,64 Eur) viešųjų pirkimų procedūrų dalyvė. Teismas nurodė, kad, tikėtina, jog dalyvaudama pirkimo procedūrose, ieškovė deklaravo ir savo pakankamą finansinį pajėgumą vykdyti tokios apimties įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas įvertino, kad ieškovės 2025 m. gautos pajamos yra susijusios su didelės vertės sutarčių vykdymu, o tai papildomai paneigia ieškovės teiginį, jog ji nėra pajėgi sumokėti žyminio mokesčio šioje byloje. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškinio sumą (197 824,98 Eur) ir tai, jog ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už ieškinį mokėtinas 2 459 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Sivesta“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, o neatleidus – žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindo buvimo, tačiau teismas į juos neatsižvelgė, nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė ieškovės deklaruotam pelnui. Sprendžiant dėl asmens galimybės sumokėti žyminį mokestį, turi būti vertinama reali jo turtinė padėtis ir faktinis mokumas, o ne vien formalūs finansinės atskaitomybės rodikliai, nes vien pelno gavimo faktas savaime nepatvirtina, kad asmuo turi pakankamai lėšų vykdyti konkrečią piniginę prievolę. Teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai sutapatino pelną su realiu ieškovės galėjimu sumokėti 2 459 Eur žyminį mokestį. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, kad ieškovei galioja apribojimai disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis ir jog ieškovė neturi realizuotino turto. Konstatuodamas aplinkybes dėl ieškovės vykdytų didelės vertės viešųjų pirkimų, teismas rėmėsi hipotetinėmis, o ne faktinėmis, aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie realius pinigų srautus iš šių sutarčių ar jų likvidumą. Teismas, atsisakydamas taikyti ieškovei bet kokią žyminio mokesčio lengvatą, nevertino mažiau ribojančių alternatyvų. Žyminio mokesčio instituto taikymas negali paneigti ieškovės teisės į teisminę gynybą, o teismas, spręsdamas dėl žyminio mokesčio lengvatų (ne)taikymo, privalo užtikrinti šalių teisės į teismą ir valstybės interesų pusiausvyrą. Teismas, nepagrįstai neatsižvelgęs į tai, kad ieškovei taikomi piniginių lėšų apribojimai, realizuotino turto ji neturi ir negali sumokėti žyminio mokesčio, pažeidė asmens teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmesti ieškovės UAB „Sivesta“ bloga finansine padėtimi grindžiami prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo ar dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantės teigimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro pagrindą pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba pagal CPK 84 straipsnį atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2026 m. balandžio 10 d., atskirasis skundas dėl šios nutarties paduotas 2026 m. balandžio 17 d., priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1729-1014/2026 ieškovei UAB „Sivesta“ buvo iškelta bankroto byla; teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2026 m. balandžio 25 d.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. CPK 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata taikoma ir tada, kai bankroto byla ieškovui iškelta po ieškinio, už kurio pareiškimą jis sumokėjo žyminį mokestį, pateikimo. Tokiu atveju, nors ieškovas ieškinį pareiškė dar iki bankroto bylos jam iškėlimo, ieškovo už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, atsižvelgiant į CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, grąžinamas ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023, 85 punktas).
Taigi, pasikeitus faktinei situacijai ir ieškovei UAB ,,Sivesta“ įgijus bankrutuojančios bendrovės teisinį statusą, bankrutuojanti UAB ,,Sivesta“ yra įstatymu atleidžiama nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Atitinkamai, tiek ieškovės iki bankroto bylos jai iškėlimo formuluoti prašymai atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl prastos turtinės padėties ar atidėti šio mokesčio mokėjimą, tiek atskirasis skundas, kurio argumentais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis šiuos prašymus atmesti, prarado teisinę reikšmę, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi suformuluotas įpareigojimas ieškovei per nustatytą terminą sumokėti žyminį mokestį pripažintinas nepagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančio juridinio asmens statusą turinti bendrovė nuo žyminio mokesčio atleidžiama įstatymu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 2 dalį.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK normos yra viešosios teisės normos; bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kas buvo aptarta pirmiau, yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuojant, kad BUAB ,,Sivesta“ atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis), todėl, apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaujantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, 302, 338 straipsniais, teismas gali savo iniciatyva ištaisyti procesiniame sprendime nustatytus rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia procesinio sprendimo esmės. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nurodant jos priėmimo datą, padarytas rašymo apsirikimas, t. y. nurodyta balandžio 13 d., o ne 10 d., kurią, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo nutartis priimta. Atsižvelgiant į tai, nustatytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, nurodant, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo data yra 2026 m. balandžio 10 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 276, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties įžanginėje dalyje esantį rašymo apsirikimą ir vietoje nutarties priėmimo datos ,,2026 m. balandžio 13 d.“ nurodyti teismo nutarties priėmimo datą – ,,2026 m. balandžio 10 d.“ Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sivesta“ ieškinio priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.