- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-16
- Bylos Nr.
- e2-589-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00249-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pran.)
- Atsakovas
- Hidrobalas
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrobalas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrobalas“ iškelta nemokumo byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Hidrobalas“ (toliau – atsakovė arba bendrovė) nemokumo bylą.
Pareiškėja nurodė, kad ieškovė yra bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. kovo 2 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 68 983,87 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2020 metus. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis bendrovė nekilnojamojo turto neturi. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotas krovininis automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra areštuotas, jo dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu užvesta 1 vykdomoji byla, išieškoma 10 000 Eur skola. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, todėl akivaizdu, kad bendrovė veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių.
Siekiant pasirengti bylos nagrinėjimui, teismas įpareigojo atsakovės UAB „Hidrobalas“ vadovą T. P. pateikti JANĮ nustatytus dokumentus, tačiau jis šios pareigos laiku neįvykdė ir tik prieš pat teismo posėdį paprašė pratęsti terminą dokumentams pateikti bei atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovės vadovas teigė, kad apie bylą sužinojo atsitiktinai, nebuvo aišku, kokius dokumentus reikia pateikti, o dėl buhalterinių paslaugų neteikimo negalėjo jų surinkti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas prašymo netenkino. Nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei ir jos vadovui buvo tinkamai įteikti per EPP, o atsakovės vadovas prie sistemos buvo prisijungęs iš karto po jų išsiuntimo, todėl apie pareigą pateikti dokumentus žinojo nuo 2026 m. kovo 4 d. Be to, jis turėjo beveik du mėnesius šiai pareigai įvykdyti.
Teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti priimta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo, todėl prašymo tenkinimas pažeistų imperatyvų įstatyme nustatytą terminą ir nepagrįstai vilkintų nemokumo bylos nagrinėjimą. Dėl to atsakovės prašymas pratęsti terminą ir atidėti bylos nagrinėjimą buvo atmestas.
Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės nepateiktas atsiliepimas ir pareikalauti dokumentai savaime nesudaro kliūties spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šis klausimas gali būti išspręstas remiantis byloje esančiais bei teismo iniciatyva surinktais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė atsakovei UAB ,,Hidrobalas“ iškelti nemokumo bylą. Iš pateiktų į bylą dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Hidrobalas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. balandžio 26 d., bendrovės vadovas yra T. P.. UAB „Hidrobalas“ paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui yra pateikusi už 2020 metus. Balanso duomenimis bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 269 976 Eur, iš jų: 1 608 Eur ilgalaikis turtas, 268 281 Eur trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 191 326 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovės pelnas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 5 530 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. AB „Regitra“ duomenimis atsakovė turi vieną transporto priemonę – VOLVO F3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai yra taikomi apribojimai – areštai. Atsakovei nepateikus duomenų apie turimą turtą ir jo vertę bylos iškėlimo dieną, teismas neturi galimybės įvertinti jo pakankamumo turimoms turtinėms prievolėms įvykdyti. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo VMI pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės mokestinė nepriemoka 2026 m. kovo 2 d. buvo 68 983,87 Eur. Remiantis viešais VSDFV informacinės sistemos 2026 m. balandžio 28 d. duomenimis UAB „Hidrobalas“ turi 122,55 Eur skola VSDFV biudžetui, bendrovėje socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų nėra. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos septynios vykdomosios bylos (Nr. 0128/26/00499, Nr. 0128/26/00209, Nr. 0128/25/02482, Nr. 0128/25/02131, Nr. 0128/25/01968, Nr. 0128/25/01550, Nr. 0128/25/00695), iš viso išieškoma 78 887,27 Eur. Nurodyti duomenys leido teismui nuspręsti, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nustatytą nemokumo sąvoką, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Teismas pažymėjo, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės duomenys yra pasenę, didžiąją turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris savaime nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir panaudotinu atsiskaitymams, bendrovė neturi darbuotojų, nevykdo veiklos, o skolos VMI išieškoti nepavyko. Kadangi nenustatė nė vieno JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nusprendė ją iškelti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti teismo posėdį, suteikiant galimybę pateikti papildomus dokumentus. Nors bendrovės vadovas buvo prisijungęs prie EPP sistemos, jis nesuprato gautų procesinių dokumentų turinio ir juose nustatytų įpareigojimų. Prašymas atidėti teismo posėdį buvo pateiktas siekiant pateikti bylai reikšmingus įrodymus, o ne vilkinti procesą. Atsisakymas atidėti bylos nagrinėjimą apribojo bendrovės teisę į tinkamą gynybą ir galėjo lemti nepagrįstą bankroto bylos iškėlimą, todėl ši teismo nutarties dalis turėtų būti panaikinta.
Bendrovės finansiniai sunkumai yra laikino, o ne nuolatinio pobūdžio. Bendrovė deda pastangas vykdyti įsipareigojimus ir mažinti skolas, o atgavusi debitorinius įsiskolinimus bei atnaujinusi veiklą galėtų atsiskaityti su kreditoriais, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga.
Atsiliepimas
Pareiškėja VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantės argumentai dėl tariamo netinkamo informavimo ir teisės į gynybą pažeidimo yra nepagrįsti. Bendrovės vadovas buvo aktyvus EPP vartotojas, buvo davęs sutikimą procesinius dokumentus gauti per LITEKO VEP posistemį, jo paskyra nebuvo deaktyvuota, todėl procesiniai dokumentai jam buvo tinkamai įteikti. Be to, nustatyta, kad bendrovės vadovas prie EPP prisijungė 2026 m. kovo 4 d., todėl turėjo galimybę susipažinti su teismo nutartimi ir joje nustatytais įpareigojimais.
Bendrovė turėjo pakankamai laiko nuo procesinių dokumentų įteikimo iki teismo posėdžio pateikti reikalaujamus dokumentus, todėl vien aplinkybė, kad vadovas nesuprato EPP sistemoje pateiktų dokumentų turinio, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai vykdyti procesines pareigas.
Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą tenkinimas nepagrįstai užvilkintų nemokumo bylos nagrinėjimą, nes JANĮ nustato ribotus terminus sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo priimti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai nusprendė, kad bendrovės teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista, o prašymas atidėti teismo posėdį buvo nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki ir nenustatytos objektyvios aplinkybės, leidžiančios spręsti apie jos veiklos atkūrimą. Byloje nustatyta, kad apeliantė ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių. Jos skola VMI yra apie 69 000 Eur, o priverstinio išieškojimo priemonės buvo nesėkmingos. Tai patvirtina ne laikinus finansinius sunkumus, bet nuolatinį nepajėgumą vykdyti įsipareigojimus. Apeliantės teiginiai, kad ji deda pastangas mažinti skolas, nepagrįsti objektyviais duomenimis, nes mokestinė nepriemoka ne mažėja, o didėja.
Apeliantė turi ir kitų kreditorių, jos atžvilgiu vykdomosios bylos vykdomos dėl skolų išieškojimo, todėl ji nevykdo įsipareigojimų ne tik viešiesiems, bet ir privatiems kreditoriams. Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl laikino finansinių sunkumų pobūdžio.
Paskutiniai apeliantės finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2020 metus. Nors pagal juos bendrovės turto vertė viršijo įsipareigojimus, didžiąją turto dalį sudarė trumpalaikis turtas – debitorinės skolos. Apeliantė mokumą iš esmės grindžia šių skolų atgavimu, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių realią galimybę jas susigrąžinti, debitorių mokumą ar galimybę artimiausiu metu gauti lėšas. Debitoriniai reikalavimai savaime nelaikytini likvidžiu turtu, nes jų realizavimas priklauso nuo trečiųjų asmenų gebėjimo ir valios atsiskaityti. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantės apskaitoje nurodytas trumpalaikis turtas negali būti laikomas realiai prieinamu ir pakankamu atsiskaityti su kreditoriais.
Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualių finansinių duomenų už 2021–2025 metus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos finansinė padėtis yra pagerėjusi. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė faktiškai nevykdo veiklos – joje nėra darbuotojų, registruoto nekilnojamojo turto neturi, o vienintelei registruotai transporto priemonei taikomi areštai. Tai rodo, kad bendrovė neturi realaus ir laisvai disponuojamo turto, kurio pakaktų kreditorių reikalavimams patenkinti.
Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, todėl jos padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir bendrovei pagrįstai iškelta bankroto byla.
Tolesnis apeliantės veiklos vykdymas pažeistų sąžiningai mokestines prievoles vykdančių subjektų interesus ir sudarytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Byloje nustatyta, kad bendrovė ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių, o objektyvių duomenų apie realias galimybes ateityje atsiskaityti su kreditoriais nepateikė. Nevykdydama įsipareigojimų valstybės biudžetui, bendrovė pažeidžia ne tik VMI, bet ir viešąjį interesą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo bendrovės nemokumą ir iškėlė bankroto bylą, o apeliantės deklaratyvūs argumentai apie galimybę atkurti veiklą nėra pagrįsti įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria
atsakovei UAB „Hidrobalas“ iškelta nemokumo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti papildomą terminą įrodymams pateikti. Ji teigia, kad dėl nesuprasto EPP sistemoje gautų dokumentų turinio neturėjo galimybės tinkamai pasirengti bylai ir pateikti duomenis apie bendrovės finansinę padėtį bei veiklos perspektyvas. Apeliantės vertinimu, tai apribojo jos teisę į tinkamą gynybą. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria.
Bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovei ir jos vadovui buvo tinkamai įteikti per EPP, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi. Atsakovės vadovas buvo aktyvus EPP vartotojas, jo paskyra buvo aktyvi, o duomenų, kad jis būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninėmis priemonėmis, byloje nėra. Be to, nustatyta, kad vadovas prie EPP prisijungė 2026 m. kovo 4 d., todėl turėjo galimybę susipažinti su teismo nutartimi ir joje nustatytais įpareigojimais.
Vien aplinkybė, kad bendrovės vadovas teigia nesupratęs gautų procesinių dokumentų turinio ar juose nustatytų pareigų, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti ar kad bendrovei nebuvo sudaryta galimybė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Asmuo, dalyvaujantis procese ir naudodamasis elektroninių paslaugų sistema, turi pareigą domėtis jam siunčiamų procesinių dokumentų turiniu ir laiku atlikti nustatytus procesinius veiksmus.
Pažymima ir tai, kad bendrovė turėjo pakankamai laiko nuo dokumentų įteikimo 2026 m. kovo 4 d. iki teismo posėdžio 2026 m. balandžio 28 d. pateikti teismui reikiamus dokumentus. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės dėl neva nepakankamo laiko pasirengti bylos nagrinėjimui nėra pagrįstos.
Be to, nemokumo bylų nagrinėjimui įstatyme nustatyti trumpi ir imperatyvūs terminai. Pagal JANĮ 25 straipsnį sprendimas dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos terminą, kuris gali būti pratęstas tik vieną kartą ir ribotam laikui. Todėl teismas, spręsdamas dėl bylos atidėjimo, pagrįstai turėjo įvertinti ne tik bendrovės teisę pateikti įrodymus, bet ir būtinybę užtikrinti operatyvų nemokumo proceso nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į tai, prieinama išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes bendrovei buvo sudarytos tinkamos sąlygos įgyvendinti procesines teises, o prašymo tenkinimas šioje situacijoje būtų lėmęs nepagrįstą nemokumo bylos nagrinėjimo vilkinimą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė yra nemoki. Nurodo, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, o ne nuolatiniai, nes bendrovė siekia mažinti įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės teigimu, ji turi debitorinių skolų, kurių susigrąžinimas leistų atkurti veiklą, sumažinti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė taip pat pažymi, kad pagal paskutinius finansinės atskaitomybės duomenis jos turto vertė viršijo įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos nemokumą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliantės argumentus, neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad bendrovė ilgą laiką nevykdo finansinių prievolių. Pagal VMI duomenis 2026 m. kovo 2 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 68 983,87 Eur, o atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu ji buvo padidėjusi iki 69 058,18 Eur. Nustatyta, kad VMI nuo 2025 m. birželio 11 d. taikė priverstinio išieškojimo priemones, tačiau jos buvo nerezultatyvios. Šios aplinkybės patvirtina ne trumpalaikius bendrovės finansinius sunkumus, bet ilgalaikį nepajėgumą vykdyti mokestines prievoles.
Be to, bendrovė turi ir kitų kreditorių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla dėl 10 000 Eur skolos išieškojimo (išieškotojas privatus juridinis asmuo). Taip pat nustatyta, kad bendrovė turi 122,55 Eur skolą VSDFV biudžetui. Šios aplinkybės leidžia nuspręsti, kad bendrovė nevykdo įsipareigojimų ne tik viešiesiems, bet ir privatiems kreditoriams.
Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Hidrobalas“ paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui buvo pateikusi už 2020 metus. Balanso duomenimis UAB „Hidrobalas“ 2020 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 269 976 Eur, iš jų: 1 608 Eur ilgalaikis turtas, 268 281 Eur trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 191 326 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovės pelnas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 5 530 Eur.
Nors pagal šiuos duomenis bendrovės turto vertė formaliai viršijo įsipareigojimus, didžiąją turto dalį sudarė trumpalaikis turtas – 268 281 Eur. Apeliantė šį turtą sieja su debitorinėmis skolomis, tačiau nepateikė objektyvių duomenų apie realią galimybę susigražinti šiuos reikalavimus, debitorių mokumą ar galimybę artimiausiu metu gauti lėšas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad debitoriniai reikalavimai savaime negali būti prilyginami realiai disponuojamam turtui, nes jų realizavimas priklauso nuo trečiųjų asmenų mokumo ir valios atsiskaityti. Todėl, sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo, vien apskaitoje nurodytų debitorinių skolų egzistavimas nepatvirtina realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio turto nelaikė pakankamu bendrovės prievolėms įvykdyti.
Taip pat reikšminga, kad bendrovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021–2025 metus, todėl nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių ir neįrodė, jog jos finansinė padėtis būtų pagerėjusi. Priešingai, byloje nustatyta, kad bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto, jos vardu registruotai transporto priemonei – VOLVO F3 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – taikomi areštai, bendrovėje nėra darbuotojų, taip pat nėra duomenų apie realiai vykdomą ūkinę komercinę veiklą.
Apeliantės argumentai, kad finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais susigrąžinusi debitorines skolas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti apie realias bendrovės veiklos atkūrimo perspektyvas ar galimybę artimiausiu metu įvykdyti pradelstus įsipareigojimus.
Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo sąvoką. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia nustatyto nuolatinio negalėjimo vykdyti finansinių prievolių, todėl nėra pagrindo naikinti apskųstą nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamos bylos klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Pareiškėja nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.