Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. L. ir J. Ž. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Airijos Respublikos Naas apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį (ID: O-2026-0006739) byloje Nr. c.eske.admc.2025.0000050, suinteresuotas asmuo – R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjų A. L. ir J. Ž. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Airijos Respublikos Naas apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį (ID: O-2026-0006739) byloje Nr. c.eske.admc.2025.0000050, kuria R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta neveiksnia, o pareiškėjos paskirtos R. K. atstovėmis asmeninės gerovės, turtiniams, finansiniams reikalams tvarkyti, įskaitant valdyti, naudoti ir disponuoti Lietuvoje esančiomis R. K. piniginėmis lėšomis ir nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjos nurodė, kad suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) pilietė R. K. – yra pareiškėjos J. Ž. motina ir pareiškėjos A. L. senelė. 2023 m. pabaigoje, būdama Airijos Respublikoje, R. K. patyrė (duomenys neskelbtini), po kurio (duomenys neskelbtini). Jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjos J. Ž. su „Esker Property Holdings Limited“ sudarytą sutartį dėl reikalingos nuolatinės priežiūros, medicininės pagalbos R. K. nuo 2023 m. gruodžio 14 d. apgyvendinta Airijos Respublikoje esančiuose slaugos namuose (duomenys neskelbtini). Airijos Respublikos Naas apygardos teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. c.eske.admc.2025.0000050, deklaravo, kad R. K. neturi veiksnumo, net ir tuo atveju, jei jai būtų suteikta tinkamo asmens, kaip bendro sprendimų priėmėjo, pagalba, priimti nutartyje nurodytus sprendimus, susijusius su jos asmenine gerove bei turtiniais ir finansiniais reikalais. Teismas paskyrė pareiškėjas bendrai suinteresuoto asmens sprendimų priėmimo atstovėmis sprendžiant teismo nutartyje nurodytus pastarosios asmeninės gerovės bei turtinių ir finansinių reikalų klausimus. Taigi, nutartimi pareiškėjos paskirtos suinteresuoto asmens atstovėmis asmeninių ir turtinių santykių srityse, įskaitant ir Lietuvoje valdyti, naudoti, disponuoti suinteresuotam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis. Turtui administruoti pareiškėjoms reikalingi įgaliojimai. Prašoma pripažinti ir leisti vykdyti nutartis įsiteisėjusi. Suinteresuotas asmuo buvo informuota apie civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą Airijos Respublikos Naas apygardos teisme. Proceso metu jai buvo skirtas atstovas – advokatas. Teismo nutartis neprieštarauja viešajai tvarkai bei atitinka suinteresuoto asmens interesus. Suinteresuoto asmens neveiksnumo ir atstovavimo klausimas buvo sprendžiamas Airijos Respublikoje, nes jos sveikata pablogėjo staiga ir kardinaliai, jai būnant Airijoje, taip pat atsižvelgus ir į tai, kad būtent Airijoje nuolat gyvena jos artimiausios giminaitės – pareiškėjos (dukra ir anūkė). Tikėtina, kad ir Lietuvos teismas analogiškoje byloje būtų priėmęs panašų sprendimą. Pareiškėjų teikiamo prašymo tikslas – užtikrinti suinteresuoto asmens poreikius, kurių ji dėl sveikatos būklės nebegali įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Europos Sąjungos (toliau ir – ES) valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą tvarką.

Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, tačiau pagal Europos Sąjungos reglamentus yra reikalaujama šiuos sprendimus pripažinti ir leisti juos vykdyti, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos taikomos tuo atveju, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad prašomu pripažinti ES teismo procesiniu sprendimu suinteresuotas asmuo dėl jos sveikatos būklės pripažinta neveiksnia priimant sprendimus, susijusius su šios asmenine gerove bei turtiniais ir finansiniais reikalais tam tikrose, teismo nutartyje nurodytose srityse, o pareiškėjos paskirtos suinteresuoto asmens atstovėmis asmeninės gerovės, turtiniams, finansiniams reikalams tvarkyti tam tikrose nutartyje nurodytose srityse, t. y. paskirtos suinteresuoto asmens globėjomis, priimant sprendimus, susijusius su jos asmenine gerove bei turtiniais ir finansiniais reikalais tam tikrose nutartyje nurodytose srityse.

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į šio ES valstybės narės teismo sprendimo turinį, nenustatė, kad procesinio sprendimo dėl globos paskyrimo dėl sveikatos būklės pripažinimui ir leidimui vykdyti kitoje valstybėje narėje (Lietuvoje) būtų taikytinas koks nors tarptautinės teisės aktas, t. y. reglamentas ir (ar) konvencija ir (ar) tarptautinis teisės aktas (pvz., dvišalė sutartis), kurio dalyvėmis būtų Lietuvos Respublika ir Airijos Respublika. Taigi, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio procesinių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroms taikytinos atitinkamos CPK normos.

Užsienio valstybės teismo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje galima, jeigu nėra tokio sprendimo nepripažinimo pagrindų. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja civilinio proceso normos, konkrečiai – CPK 809–812 straipsniai.

CPK 810 straipsnyje yra nustatytos užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo sąlygos. Užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus, jie įgyja teisinę galią ir jų pagrindu gali atsirasti tam tikri teisiniai padariniai (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Tai lemia CPK 810 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindų patikros reikšmingumą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos specifiką, aktualus CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtintų atsisakymo pripažinti pagrindų, siejamų su išimtine Lietuvos Respublikos teismų kompetencija, teisinis įvertinimas.

Pagal CPK 789 straipsnio 1 dalį išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu siekiama apginti silpnesniosios šalies interesus, todėl ši išimtinio teismingumo taisyklė negali būti taikoma formaliai. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą, kuriame įtvirtinta išimtis, t. y. užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jei užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, dėl kurios globos nuspręsta ES teismo sprendimu, yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjų pateiktą prašymą dėl minėtos ES valstybės narės teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, kaip priimtos pažeidžiant išimtinę Lietuvos Respublikos teismų kompetenciją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju itin reikšmingos užsienio teismo sprendime nustatytos aplinkybės – R. K. sveikatos būklė: ES valstybės narės teismas, susipažinęs su byloje pateiktais dokumentais, įskaitant formas 55A, 55B, 55C, 55D ir 551, (duomenys neskelbtini) funkcinio veiksnumo vertinimo ataskaitą, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, apsvarstęs nepriklausomo atstovo ataskaitą bei nepriklausomo advokato pateiktus paaiškinimus, įsitikino, kad, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, mažiau ribojančios priemonės nėra tinkamos, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo neturi veiksnumo priimti sprendimus, susijusius su jos asmenine gerove bei turtiniais ir finansiniais reikalais tam tikrose nutartyje nurodytose srityse. Taip pat prašomu pripažinti sprendimu siekiama užtikrinti suinteresuoto asmens poreikių apsaugos mechanizmą paskiriant jai atstoves (t. y. globėjas) priimant sprendimus, susijusius su šios asmenine gerove bei turtiniais ir finansiniais reikalais tam tikrose nutartyje nurodytose srityse, nes pati R. K. savarankiškai savo poreikių dėl sveikatos būklės negali užtikrinti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nepriklausomai nuo to, kuris teismas – Lietuvos ar Airijos, būtų nagrinėjęs suinteresuoto asmens neveiksnumo ir globos klausimus pagal nustatytas aplinkybes, tikėtina, kad procesinis sprendimas, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens interesų apsaugą, būtų priimtas toks pats (CPK 491–496, 505–509, 185 straipsniai).

Be to, nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje būtų pradėtas analogiškas ar panašaus pobūdžio procesas, turintis prioritetą prieš prašomą pripažinti ES valstybės narės teismo procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados dėl pažeisto CPK 781 straipsnyje reglamentuojamo nacionalinio teismingumo prioriteto principo, pagal kurį Lietuvos Respublikos teismai išlaiko prioritetą tais atvejais, kai ieškinys yra pareiškiamas Lietuvos Respublikos teismuose, nepaisant to, kad vėliau aplinkybės pasikeitė ar byla nagrinėjama ir kitame užsienio valstybės teisme, t. y. nacionalinio teismingumo prioritetas siejamas su bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos teismuose momentu (CPK 137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo procesinį sprendimą, remiantis išimtine Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė ir kitų pagrindų, dėl kurių turėtų būti atsisakyta pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti prašomą ES valstybės narės teismo procesinį sprendimą, t. y. nagrinėjamu atveju nenustatyti CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindai (CPK 810 straipsnio 1 dalis, 815 straipsnis). Tai sudaro pagrindą pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti Airijos Respublikos Naas apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį, kuria R. K. pripažinta neveiksnia priimti sprendimus, susijusius su jos asmenine gerove bei turtiniais ir finansiniais reikalais tam tikrose nutartyje nurodytose srityse, o pareiškėjos A. L. ir J. Ž. paskirtos R. K. atstovėmis asmeninės gerovės, turtiniams, finansiniams reikalams tvarkyti tam tikrose nutartyje nurodytose srityse.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 810 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų A. L. ir J. Ž. prašymą tenkinti. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Airijos Respublikos Naas apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį (nutarties ID: O-2026-0006739) byloje Nr. c.eske.admc.2025.0000050, kuria R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pripažinta neveiksnia priimant sprendimus, susijusius su jos asmenine gerove bei turtiniais ir finansiniais reikalais, tam tikrose nutartyje nurodytose srityse, o pareiškėjos A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) paskirtos R. K. atstovėmis asmeninės gerovės, turtiniams, finansiniams reikalams tvarkyti tam tikrose nutartyje nurodytose srityse. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.