Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-372-658/2026 Teismo proceso Nr. 1-01-1-00153-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Koržovui, kaltinamojo KAL1 gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu (gynėjui dalyvaujant nuotoliniu būdu) išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam KAL1 kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

KAL1 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2026 m. sausio 24 d. apie 16 val. Kauno mieste, veikdamas bendrai su KAL2, pastarojo vairuojamame automobilyje „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad NUK verčiasi internetine drabužių prekyba „Vinted“ platformoje ir iš to gauna pajamas, pasiūlė NUK investuoti 1500–2000 Eur į jo ir KAL2 galimai būsimą verslą, susijusį su mobiliojo ryšio telefonų prekyba. Šiam atsisakius apie 17 val. 30 min. nuvežė į mišką (duomenys neskelbtini), tikslesnis vietos adresas nenustatytas, kur sudavė ne mažiau kaip vieną kartą ranka NUK į dešinę veido pusę. NUK papurškus dujų, KAL1 papurškė pipirinių dujų NUK į veidą. NUK pradėjus bėgti, KAL2 jį pasivijo ir parvertė ant žemės, sudavė rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į galvos, rankų sritis, o KAL1 spyrė ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinės, pilvo, nugaros ir galvos sritis. Po to, kartu su KAL2 liepė klauptis ir atlikti KAL1 oralinį lytinį aktą, grasino nusišlapinti ant jo galvos, nufilmuoti ir paviešinti. KAL1 jėga parklupdė NUK, o KAL2 filmavo ir vertė prisipažinti, kad jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. NUK atsisakius ir bandant bėgti, KAL2 jį pasivijo ir spirdamas į kojas pargriovė, o KAL1 spyrė ne mažiau kaip du kartus į šoną. KAL1 kartu su KAL2 grasino sulaužyti kojas NUK broliui K. O., KAL2 grasino pririšti jį prie medžio ir kankinti, o KAL1 demonstruodamas peilį grasino durti į koją, nupjauti ausį ir vertė pervesti pinigus. NUK nurodžius prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis KAL1 ir KAL2 peržiūrėjo jo banko sąskaitas, po ko KAL2 liepė pervesti ir NUK pervedė į K. D., nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 266 Eur, iš kurių 15 Eur ji pervedė atgal. Po ko apie 19 val. parvežė NUK namo ir kartu su KAL2 vertė gavus pinigus už parduotus drabužius, tai yra ne mažiau 8000 Eur, atiduoti jiems. Apie 20 val. KAL2 paskambino per programėlę „Zange“ NUK ir pareikalavo už 15 min. atnešti pardavimui skirtas striukes prie prekybos centro „Iki“ adresu (duomenys neskelbtini). Po ko apie 20 val. 25 min. KAL1 ir KAL2 automobiliu „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip KAL1 bendrais su KAL2 veiksmais, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir KAL2 naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą jo ir jo brolio K. O. atžvilgiu, paskelbti kompromituojančią informaciją, panaudodamas fizinį smurtą ir padarydamas NUK poodines kraujosruvas smilkinio ir skruosto srityse, šlaunyse, dešiniame šone, odos nubrozdinimus šlaunyse, kairėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, vertė NUK perduoti ne mažiau 8 266 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam NUK 251 Eur turtinę žalą. KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2026 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartimi KAL1 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamajam KAL1 taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams, teismui padarius išvadą, kad nėra išnykęs ar pasikeitęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino taikymo pagrindas, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo KAL1 skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo KAL1 skundą ir įvertinusi pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis KAL1 galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies pačių kaltinamųjų KAL1, KAL2, nukentėjusiojo NUK, liudytojų R. O., K. S., K. D. ir kitų liudytojų parodymuose, objektų apžiūrų protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Tačiau duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių, jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais ir veikų kvalifikavimo darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad minėtuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti KAL1 jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju KAL1 kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas kaltinamajam KAL1 taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kaltinamasis KAL1 įtariamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę. Priešingai nei teigiama skunde, tęsdamas suėmimo terminą žemesnysis teismas įvertino ne tik kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam pagrindui konstatuoti reikšmingas aplinkybes. Pagal suformuluotus kaltinimus KAL1, veikdamas kartu su kitu byloje kaltinamu asmeniu, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą vertė nukentėjusįjį NUK perduoti jiems turtą – ne mažiau 8 266 Eur bei tuo padarė nukentėjusiajam 251 Eur turtinę žalą. Taigi, KAL1 kaltinamas smurtinio nusikaltimo, kuriuo siekiama ir finansinės naudos, padarymu. Bylos duomenimis KAL1 nuo 2018 m. oficialiai niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas nėra. Be to, žemesnysis teismas pagrįstai pažymėjo, kad KAL1 ne kartą teistas, be kita ko, ir už analogiškas nusikalstamas veikas (BK 181 straipsnio 3 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis KAL1 siekia gauti ir lėšų pragyvenimui. Kaltinamajam ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo skirtos įvairaus pobūdžio bausmės, be kita ko, ir realus laisvės atėmimas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau, akivaizdu, kad skirtos bausmės, taip pat valstybės parodytas pasitikėjimas taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą esminės įtakos KAL1 elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau galimai daro, be kita ko, ir analogiškus nusikaltimus. Visa tai leidžia spręsti, kad KAL1 nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, o tai rodo pakankamai aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Skunde išdėstytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su motina, kuriai reikalinga pagalba, aukštesniojo teismo vertinimu, nepaneigia apygardos teismo padarytos išvados, kad išlieka reali galimybė, jog KAL1, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis KAL1 skunde klaidingai nurodo, kad žemesnysis teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis gali bėgti ir slėptis nuo teismo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas KAL1 nebuvo tęsiama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl dėl šio pagrindo šioje nutartyje nepasisakoma.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas KAL1 taikoma beveik šešis mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ši byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2026 m. gegužės 25 d., teisiamajam posėdžiui perduota 2026 m. gegužės 28 d. 2026 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl objektyvių priežasčių, pagal nustatytą grafiką bylos nagrinėjimas numatytas 2026 m. rugsėjo 17 d., spalio 5 d. ir 15 d. Taigi, baudžiamosios bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį, gresiančios bausmės griežtumą, aukštesniojo teismo vertinimu, kita švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebūtų pakankama ir negali būti taikoma. Kita švelnesnė kardomoji priemonė (pavyzdžiui, intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ir pan.) galėtų tik iš dalies sumažinti kaltinamojo galimybę daryti naujus nusikaltimus, tačiau neleistų pakankamai užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Taigi, visa tai rodo, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės, bent jau šioje proceso stadijoje, negali būti taikomos.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas kaltinamajam, t. y. KAL1 būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės ir laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių ar nacionalinių įstatymų reikalavimų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamajam KAL1 pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.