- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- e2-425-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00132-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pran.)
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atstovo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria priimtas ieškinio atsisakymas ir nutraukta civilinė byla pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2026 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal nepilnametės ieškovės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos jos tėvo D. K., ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį ieškovės vardu pateikė ieškovės įstatyminis atstovas – tėvas D. K. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi konstatavo, kad bylos pasiruošimo nagrinėti metu (duomenys neskelbtini) ieškovei suėjo 16 metų. Ieškovė, jai suėjus 16 metų, turi šioje byloje visišką civilinį procesinį veiksnumą ir gali pati savarankiškai ginti savo teises teisme. Šia nutartimi teismas ieškovei išaiškino ieškinio atsisakymo procesines pasekmes. 2026 m. balandžio 9 d. rašytiniu pareiškimu ieškovė patvirtino, kad susipažino su 2026 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytomis ieškinio atsisakymo procesinėmis pasekmėmis ir jas suprato, nurodė, kad ieškinio atsisako.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė ieškinio atsisakymą priimti ir nutraukti civilinę bylą pagal E. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovės vardu ieškinį pareiškęs ieškovės įstatyminis atstovas ieškinio pareiškimo fakto ir ieškinio turinio su ieškove nederino, taigi, dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos sprendė savo nuožiūra, o ne iš ieškovės gautų duomenų, pasisakymo ar jos elgesio. Teismas iš į bylą pateiktos (DOK-10854) 2025 m. lapkričio 6 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini), Vaiko situacijos aptarimo 2025 m. lapkričio 3 d. su ieškove dalies, nustatė, kad ieškovė adekvačiai vertina savo elgesį (nors ir nesusijusį su nagrinėjama byla), savo elgesio pasekmes ir aplinką. Nors ieškovės įstatyminis atstovas teigia, kad ieškovės elgesys yra įtakojamas ieškovės motinos, su kuria ieškovė gyvena, Vaiko situacijos aptarimo 2025 m. lapkričio 3 d. su ieškove dalies duomenyse tokios aplinkybės neatsispindi. Teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių bylų nustatė, kad tarp ieškovės įstatyminių globėjų, susijusių su ieškove ir kitais jų nepilnamečiais vaikais, yra kilę ginčai – abu ieškovės įstatyminiai atstovai kaltina vienas kitą netinkamai vykdant tėvų pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovės E. K. atstovas D. K. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priimti ir pridėti prie bylos naujus įrodymus pagal CPK 314 straipsnį, kadangi juos pateikti būtinybė iškilo susipažinus su skundžiama nutartimi. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas privalo nepriimti ieškinio atsisakymo, jei jis prieštarauja asmens teisėms ar viešajam interesui. Teismas apsiribojo formalia konstatacija, kad ieškovė supranta atsisakymo pasekmes, ir neatliko patikros, ar ieškovė laisva valia atsisakė ieškinio ir ar toks jos procesinis veiksmas atitinka vaiko interesus.
Teismas nepatikrino esminių aplinkybių: ar nepilnametė galėjo formuoti nepriklausomą valią, ar ji nebuvo veikiama (duomenys neskelbtini) gydymo, savo psichinės būklės, psichologinio spaudimo ar tėvų konflikto. Tokios patikros nebuvimas bylose dėl vaiko sveikatos yra esminis procesinis pažeidimas ir pats savaime kelia abejonių dėl teismo atliktų veiksmų teisėtumo.
Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, esant nepilnamečio ir jo atstovų pagal įstatymą interesų konfliktui arba pačių atstovų tarpusavio konfliktui, sprendimas turi būti priimamas teismo. Nagrinėjamu atveju egzistavo akivaizdus konfliktas tarp tėvų dėl nepilnametės sveikatos, todėl teismas negalėjo apsiriboti formaliu ieškinio atsisakymo priėmimu. Be to, atsižvelgiant į nepilnametės (duomenys neskelbtini), teismas privalėjo įvertinti jos gebėjimą savarankiškai formuoti valią, o ne remtis vien formaliu amžiaus kriterijumi. Teismas faktiškai eliminavo vieną iš tėvų – dukros tėvą – iš proceso ir priėmė motinos, su kuria vaikas gyvena, poziciją, nepaisydamas tarp tėvų egzistuojančio konflikto dėl vaiko sveikatos klausimų.
Pirmasis 2026 m. kovo 22 d. ir antrasis 2026 m. balandžio 9 d. ieškovės pareiškimai turi būdingų rašybos ir stiliaus netikslumų, įskaitant klaidą įprastoje baigiamojoje formulėje: vienu atveju vartojama „Palgarbiai“ vietoje taisyklingos formos „Pagarbiai“. Taip pat neteisingai nurodyta tėvo pavardė viename iš pareiškimų — „D. K.“ vietoje „D. K.“. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė pati turi tą pačią pavardę, tokia klaida atrodo mažai tikėtina, jeigu tekstas būtų parengtas savarankiškai, ir papildomai sustiprina abejones dėl jo autorystės.
Teismas nutraukė bylos nagrinėjimą, neišnagrinėjęs jos iš esmės. Toks nutraukimas, esant ginčui dėl nepilnamečio sveikatai padarytos žalos, faktiškai atėmė iš apelianto teisę į teisminę gynybą. Byla buvo susijusi su galimu sveikatos sutrikdymu nepilnametei dėl gydymo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje (duomenys neskelbtini) metais, kai jai buvo 14 metų. Po ambulatorinio gydymo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, hospitalizuojant (duomenys neskelbtini) klinikose, buvo nustatyta, kad gydymas buvo nepakankamai efektyvus. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnyje įtvirtintą pareigą pagrįsti teismo procesinį sprendimą faktinių aplinkybių ir įrodymų analize.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
Ieškinio atsisakymą išimtinai reguliuoja CPK nuostatos. Atskirajame skunde nepateikta įrodymų, kad ieškovės valia buvo suvaržyta. Ieškovės tėvo argumentai yra tik jo samprotavimai, kurie nėra patvirtinti faktais. Niekuo nepagrįstas ieškovės tėvo teiginys, kad bylinėjimasis teismuose atitinka vaiko interesus.
Kaip jau yra konstatavęs teismas, ieškovė, sulaukusi 16 metų, (duomenys neskelbtini) įgijo visišką civilinį materialinį veiksnumą teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir gali savarankiškai ginti savo teises teisme, jei jie turi civilinį materialinį veiksnumą tuose teisiniuose santykiuose, iš kurių kilęs ginčas. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 14 straipsnio 1 dalį, pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats. PTŽSAĮ 21 straipsnis numato, kad pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą, o šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose. To paties įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepilnamečiam pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. Kadangi ieškovės tėvas nepateikė dokumentų apie atstovavimą pagal pavedimą, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovė negali būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesus, todėl tik ieškovė gali spręsti, ar ją tenkino suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ar jos interesus atitinka bylinėjimasis teismuose.
Ieškovės tėvas siekia suklaidinti teismą, nes jo cituojama ištrauka iš Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalies taikoma tik priimant sprendimą dėl nepilnamečio paciento hospitalizavimo ir neturi nieko bendro su šios bylos nagrinėjimu.
Sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo priėmimo, teismas nesprendžia kilusio ginčo, todėl nepagrįsti apelianto reikalavimai nagrinėti bylą iš esmės ir pagrįsti sprendimą faktinių aplinkybių ir įrodymų analize.
Ieškovei įgijus visišką civilinį materialinį veiksnumą teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, ji gali savarankiškai ginti savo teises teisme ir turi visas CPK numatytas teises ir pareigas, įskaitant teisę atsisakyti ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Tėvų, kaip įstatyminių atstovų, atstovavimas šiuose teisiniuose santykiuose numatytas iki nepilnamečiui sukaks 16 metų. Nuo 16 metų asmuo šiuose santykiuose veikia savarankiškai ir priima sprendimus nepriklausomai nuo tėvų valios. Todėl ieškovės tėvo kišimasis į dukros santykius, kylančius iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, yra netoleruotinas ir prieštaraujantis atsiliepime išvardytoms teisės normoms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės atstovė pagal įstatymą A. L. prašo atmesti D. K. atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
Šalies argumentai
Ieškovė E. K. 2026 m. balandžio 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo patvirtino, kad su teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi susipažino, supranta pasekmes, savo nuomonės nekeičia ir atsisako ieškinio.
Nėra pateikta įrodymų, kad taikomas gydymas lemia ieškovės gebėjimą suvokti aplinką, suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, suformuoti ir išreikšti nuomonę. Medicinos dokumentuose nėra pateikta indikacijų apie taikomo gydymo neigiamą poveikį ieškovės psichinei būklei ar gebėjimui tinkamai funkcionuoti psichologine prasme. Taigi, nėra jokių indikacijų, kad E. K. valia būtų veikiama, kaip teigia apeliantas, (duomenys neskelbtini) vaistų.
Viena vertus, apeliantas teigia, kad ieškovės valia dėl ieškinio atsisakymo galimai yra nulemta jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Kita vertus, apeliantas teigia, kad ieškovė buvo davusi sutikimą šiam ieškiniui. Tačiau diagnozė (duomenys neskelbtini) E. K. nustatyta dar 2024 metais. Taigi, ši diagnozė buvo ir tariamo sutikimo su ieškiniu momentu ir ieškinio atsisakymo momentu. Tačiau diagnozė pabrėžiama tik kalbant apie ieškinio atsisakymą.
Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir mano, kad dėl to teismas negalėjo priimti ieškinio atsisakymo. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu priimant sprendimą dėl nepilnamečio paciento hospitalizavimo kyla nepilnamečio paciento ir jo atstovų pagal įstatymą interesų konfliktas arba nepilnamečio paciento atstovų pagal įstatymą tarpusavio interesų konfliktas, sprendimas dėl nepilnamečio paciento hospitalizavimo priimamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymas reglamentuoja konkrečią situaciją, kai kyla konfliktas dėl nepilnamečio asmens hospitalizavimo. Šiuo atveju teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, neturėjo pagrindo vadovautis nuostata, reglamentuojančią paciento hospitalizavimą.
Šalies argumentai
Apeliantas klaidinančiai teigia, neva ieškovė sutiko su ieškinio pateikimu teismui. Apeliantas, kaip įstatyminis ieškovės atstovas, pateikė ieškinį teismui 2026 m. vasario mėn. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad apeliantas ieškinį ieškovei atsiuntė tik 2026 m. vasario 18 d. Taigi, ieškovė teisingai nurodė teismui 2026 m. kovo 22 d. dokumente, kad apeliantas ieškinį parengė E. K. nežinant ir parodė tik išsiuntus teismui. Atitinkamai, ieškovės E. K. sutikimas, apie kurį kalba apeliantas, nebuvo gautas. Ieškovė nekeitė pozicijos. Ji sutikimo tokiam ieškiniui nedavė, kadangi apie jį prieš pateikiant teismui iš viso nežinojo. Kaip pagrįstai konstatavo teismas nutartyje, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės vardu ieškinį pareiškęs jos įstatyminis atstovas ieškinio pareiškimo fakto ir ieškinio turinio su ieškove E. K. nederino.
Apeliantas abejoja dėl ieškovės valios, nes jos pateiktuose dokumentuose yra rašybos klaidų, o antras prašymas yra labiau teisinis. E. K. savo ranka surašė ir pasirašė abu dokumentus. Apeliantas, bendraudamas su E. K., turi visas galimybes pasitikrinti ir paklausti, ar ji pati surašė šiuos dokumentus. Tai, kad dokumente yra pora rašybos klaidų, nepatvirtina apelianto keliamų abejonių valios tikrumu.
Kaip pažymėjo teismas, nepilnametis nuo 16 metų turi civilinį materialinį veiksnumą teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šiam asmeniui, jei įstatymai nenumato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties šalimi gali būti tik pilnametis asmuo. Ieškovė, jai suėjus 16 metų, turi šioje byloje visišką civilinį procesinį veiksnumą ir gali pati savarankiškai ginti savo teises teisme. Tai, kad ginčas kilęs iš laikotarpio, kai ieškovei dar nebuvo suėję 16 metų, nekeičia jos civilinio procesinio veiksnumo nagrinėjant bylą teisme.
CPK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad, ieškovui atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 293 straipsnis numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Taigi byla yra nutraukiama ir toliau nenagrinėjama. Todėl skundo argumentai, jog teismas padarė proceso ir materialiosios teisės pažeidimus, nes neišnagrinėjo bylos iš esmės, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų
Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: dukros E. K. duomenis iš elektroninio portalo esveikata.lt. Apeliantas nurodo, kad jie patvirtina dukros sveikatos būklę nutarties priėmimo metu (2026 m. balandžio 10 d.).
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir turi šį prašymą pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
Nagrinėjamu atveju prielaidų nurodytos išimties taikymui ir naujų įrodymų priėmimui nenustatyta. Prašomas priimti kaip naujas rašytinis įrodymas visų pirma neatitinka įrodymų ryšio su byla reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje. Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukta, atsisakius ieškinio, pagrįstumo patikrinimas. Taigi, byloje sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas, kuriame vertinama, ar ieškovė, jai suėjus 16 metų, turi šioje byloje visišką civilinį procesinį veiksnumą ir gali pati savarankiškai ginti savo teises teisme ir, atitinkamai, turėdama civilinį procesinį veiksnumą, atsisakyti ieškinio. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės negali būti nagrinėjamas, todėl apelianto pateikti ieškovės sveikatos duomenys iš elektroninio portalo esveikata.lt nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai. Todėl pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
2026 m. gegužės 4 d. apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1918) ir prašo juos priimti. Paaiškinimuose nurodo, kad apeliantas susipažino su atsiliepimais į atskirąjį skundą ir teikia papildomus paaiškinimus dėl atsiliepimuose išdėstytų argumentų.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus (atsiliepimus), negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022). Atsižvelgęs į tai, kad apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti atsikirtimai į atsakovų atsiliepimus į apelianto atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto rašytinius paaiškinimus.
Dėl pagrindo priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą (ne)buvimo
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismui priėmus ieškovės E. K. ieškinio atsisakymą byla buvo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Ieškovė – nepilnametė E. K., atstovaujama jos tėvo D. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai (ieškovei E. K.) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) centre ieškovei teiktų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
Pirmosios instancijos teismas bylos pasiruošimo nagrinėti metu nustatė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) suėjo 16 metų. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovė 2026 m. kovo 22 d. yra pateikusi pareiškimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinio nenagrinėti. Teismas nusprendė, kad ieškovė, jai suėjus 16 metų, turi šioje byloje visišką civilinį procesinį veiksnumą ir gali pati savarankiškai ginti savo teises teisme. Bylos duomenimis teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė išaiškinti ieškovei jos teises, t. y. tai, kad ji turi teisę atsisakyti ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). 2026 m. balandžio 9 d. rašytiniu pareiškimu ieškovė patvirtino, kad susipažino su 2026 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytomis ieškinio atsisakymo procesinėmis pasekmėmis, taip pat nurodė, kad ji supranta savo prašymo nenagrinėti bylos pasekmes ir atsisako ieškinio. Skundžiama nutartimi teismas ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantas (ieškovės atstovas) turėjo teisę pareikšti ieškinį dukros vardu kaip įstatyminis atstovas. Ieškovės įstatyminis atstovas (ieškovės tėvas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti šią nutartį, nes teismas nepagrįstai nusprendė, kad jo dukra (ieškovė), jai suėjus 16 metų, įgijo civilinį procesinį veiksnumą ir, atitinkamai, galėjo atsisakyti ieškinio.
Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra subjekto civilinis procesinis veiksnumas, t. y. galėjimas įgyti civilines procesines teises – galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis), kuris yra nulemtas civilinio veiksnumo atitinkamuose materialiuosiuose santykiuose turėjimo. Veiksnumas yra būtinas subjektinės teisės tinkamo realizavimo elementas ir tik veiksnus asmuo pats asmeniškai gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.
Remiantis CK 2.1 straipsniu, galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims. Tuo tarpu, vadovaujantis CK 2.5 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Be to, visišką civilinį veiksnumą turi ir nepilnamečiai, įstatymų nustatyta tvarka sudarę santuoką ir nepilnamečiai, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais) (CK 2.5 straipsnio 2 dalis; 2.9 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 38 straipsnio 1 dalimi, šie asmenys taip pat turi ir civilinį procesinį veiksnumą, t. y. jie gali įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą.
CPK 38 straipsnio 2 dalyje numatytos ribotą civilinį procesinį veiksnumą turinčios asmenų grupės. Tokios yra fiziniai asmenys, kurių civilinis veiksnumas apribotas įstatymų nustatyta tvarka, bei nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė yra 16 metų amžiaus, būtent pastarosios asmenų grupės (nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų) teisinės padėties vertinimas yra aktualus šios bylos kontekste.
CPK 38 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų atstovais pagal įstatymą yra jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai, suponuoja būtent tokių nepilnamečių įstatyminių atstovų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu (pareiškimu) tokio vaiko interesais. Visgi CPK 38 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, jog nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą.
Taigi, būtina įvertinti šioje byloje reiškiamų materialiųjų teisinių reikalavimų teisinę prigimtį ir nustatyti ar šiuose materialiuosiuose teisiniuose santykiuose ieškovė yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, t. y. ar gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (CPK 38 straipsnio 3 dalis; CK 2.8 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovė įgijo civilinį veiksnumą ir atitinkamai procesines teises dėl pareikšto ieškinio, vadovavosi nagrinėjamam ginčui aktualaus PTŽSAĮ 14 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsniu ir PTŽSAĮ 22 straipsnio 3 dalimi.
PTŽSAĮ 14 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo, o gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Taigi nurodyta įstatymo nuostata reglamentuoja paciento nuo 16 metų sutikimą dėl jo gydymo. Tačiau aplinkybė, kad asmeniui nuo 16 metų suteikta teisė duoti sutikimą dėl jo gydymo, nereiškia, kad jis įgyja civilinį procesinį veiksnumą ir gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ar dalyvauti civiliniame procese kaip savarankiškas proceso dalyvis.
Visiško civilinio veiksnumo nepagrindžia ir PTŽSAĮ 21 straipsnis, pagal kurį pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą, o šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose. Pažymėtina, kad PTŽSAĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Taigi, PTŽSAĮ 21 straipsnis reglamentuoja tai, kad 16 metų asmuo, santykiuose su sveikatos priežiūros įstaiga, reikšdamas prašymus, skundus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – Komisija) ar naudodamasis kitomis jam suteiktomis šios įstatymo teisėmis, turi teisę turėti jo pasirinktą atstovą. Tačiau ši teisė taip pat nereiškia, kad nepilnametis (16 metų amžiaus) gali pats savarankiškai ginti savo teises teisme.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors nepilnametis asmuo pagal PTŽSAĮ turi teisę savarankiškai duoti sutikimą dėl jo gydymo, pasirinkti atstovą atstovaujant jį santykiuose su sveikatos priežiūros įstaiga, Komisija, tačiau teisė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečiam nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų (turinčiam ribotą veiksnumą) nėra numatyta. Kadangi ieškovė neturi visiško civilinio veiksnumo, dėl to, remiantis CPK 38 straipsnio 3 dalimi, ji neturi ir teisės savarankiškai kreiptis į teismą ir atitinkamai pasinaudoti CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise atsisakyti ieškinio. Nepilnamečio nuo keturiolikos metų asmens teises ir teisėtus interesus tokiu atveju įgyvendina jo atstovai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 2 dalis).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos nagrinėjimą, neišnagrinėjęs jos iš esmės. Apelianto vertinimu, toks nutraukimas, esant ginčui dėl nepilnamečio sveikatai padarytos žalos, faktiškai atėmė iš apelianto teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė procesinio pobūdžio klausimą dėl ieškovės galimybės pačiai savarankiškai ginti savo teises teisme. Kaip teisingai atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo priėmimo, teismas nesprendžia kilusio ginčo iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai byloje išsprendė atstovavimo pagal CPK 38 straipsnį ir galėjimo savarankiškai įgyti teises ir pareigas nuo 16 metų pagal PTŽSAĮ nuostatas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei įgijus visišką civilinį veiksnumą teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, ji gali savarankiškai ginti savo teises teisme ir turi visas CPK numatytas teises ir pareigas, įskaitant teisę atsisakyti ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės E. K. ieškinio atsisakymo nepriimti ir bylos nenutraukti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ieškovės ieškinio atsisakymas šioje byloje negalėjo būti priimtas, o byla negalėjo būti nutraukta, byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės E. K. ieškinio atsisakymo nepriimti, o civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.