Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-358-658/2026 Teismo proceso Nr. 1-01-1-43463-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Koržovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam KAL1 kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo KAL1 skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo KAL1 skundą ir įvertinusi pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis KAL1 galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo KAL1, kitų kaltinamų E. A., L. D., nukentėjusiojo M. K., liudytojų M. D., A. M. parodymuose, objektų apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Tačiau duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių, jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais ir veikų kvalifikavimo darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad minėtuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti KAL1 jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju KAL1 kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas kaltinamajam KAL1 taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje apygardos teismas klaidingai nurodė, kad KAL1 galimai įvykdė dvi apysunkes nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad KAL1 yra kaltinamas padaręs sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 181 straipsnio 2 dalis) bei apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikalstamų veikų padarymą numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Gresiančios bausmės griežtumas nebūtinai turi lemti asmens ketinimus pasislėpti nuo teismo, tačiau tokios rizikos realumą apygardos teismas tinkamai įvertino analizuodamas ir kaltinamojo socialinius ryšius, įvertindamas jo asmenybę, ir pagrįstai padarydamas išvadą, kad kaltinamojo socialiniai, šeiminiai, darbiniai ir ekonominiai ryšiai nėra pakankami spręsti, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra išnykęs.

Bylos duomenimis KAL1 yra nevedęs, niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau duomenų apie oficialiai jo gaunamas pajamas byloje nėra. Skunde KAL1 teigia, kad būdamas laisvėje jis galėtų įsidarbinti ir atlyginti žalą nukentėjusiajam, tačiau tokius jo teiginius teisėjų kolegija vertina kaip niekuo nepagrįstus ir deklaratyvius. Vertindama kaltinamojo galimo pasislėpimo riziką teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad KAL1 už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtinius bei turtinius nusikaltimus, teistas net 13 kartų, be to, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Danijos Karalystėje, Japonijoje). Jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Pastebėtina, kad byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas KAL1 galimai įvykdė praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai 2025 m. spalio 13 d. buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro. Taigi aptarti duomenys leidžia pritarti žemesniojo teismo išvadai, kad kaltinamasis nėra sukūręs tvirtų ekonominių ir socialinių ryšių su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, yra linkęs nusikalsti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis KAL1 gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. KAL1 įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Pagal suformuluotus kaltinimus KAL1, veikdamas kartu su kitais byloje kaltinamais asmenimis, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, taip pat atimdami asmeniui laisvę, vertė nukentėjusįjį perduoti jiems turtą ir turtinę teisę, taigi KAL1 kaltinamas smurtinio nusikaltimo, kuriuo siekiama finansinės naudos, padarymu. Kaip jau minėta, KAL1 pragyvenimo lėšų neturi, niekur nedirba, ne kartą teistas ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis ir pan.), tai leidžia spręsti, jog darydamas nusikalstamas veikas KAL1 siekia gauti ir lėšų pragyvenimui. Svarbu ir tai, kad KAL1 ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo skirtos įvairaus pobūdžio bausmės, be kita ko, ir realus laisvės atėmimas, taikytas ir lygtinis paleidimas. Tačiau, akivaizdu, kad skirtos bausmės, taip pat taikytas lygtinis paleidimas esminės įtakos KAL1 elgesiui neturėjo, kadangi, kaip jau minėta, byloje nagrinėjamą nusikaltimą KAL1 įvykdė netrukus po to, kai buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų registro. Visa tai leidžia spręsti, kad KAL1 nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, o tai rodo pakankamai aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Aptartų duomenų visuma leidžia pritarti apygardos teismo padarytai išvadai, kad KAL1, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis KAL1 skunde klaidingai nurodo, kad jis nagrinėjamoje byloje sulaikytas jau nuo 2025 m. sausio 14 d. Bylos duomenimis griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas KAL1 taikoma nuo 2025 m. gruodžio 14 d., t. y. jau daugiau nei šešis mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ši byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2026 m. vasario 18 d., teisiamajam posėdžiui perduota 2026 m. kovo 17 d. Šiuo metu byloje įrodymų tyrimas jau baigtas, sekančiame 2026 m. liepos 9 d. vyksiančiame teisiamajame posėdyje ketinama pradėti baigiamąsias kalbas. Taigi, baudžiamosios bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tvirtų socialinių, ekonominių ryšių nebuvimą, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, aukštesniojo teismo vertinimu, kita švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebūtų pakankama ir negali būti taikoma. Kita švelnesnė kardomoji priemonė (pavyzdžiui, intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ir pan.) galėtų tik iš dalies sumažinti kaltinamojo bėgimo (duomenys neskelbtini) ar galimybę daryti naujus nusikaltimus, tačiau neleistų pakankamai užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Taigi, visa tai rodo, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas kaltinamajam, t. y. KAL1 būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais jam pratęstas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės ir laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių ar nacionalinių įstatymų reikalavimų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam KAL1 pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.