- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- A-276-1278/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-14921-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jolita Knystautaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ilona Šaltė
Byla Nr. A-276-1278/2026 Teisminio proceso Nr. 4-54-3-14921-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovei Janinai Brovko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo Irako Respublikos piliečiui S. A. F. F..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Teikimu prašoma teismo persvarstyti ir panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimą 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą ir taikyti Irako Respublikos piliečiui S. A. F. F. (toliau – ir Užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos VRM (toliau – VSAT), terminą nustatant iki 2026 m. rugsėjo 18 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Užsienietis su teikimu nesutinka. Atstovė nurodė, kad nesutinka ir prašė netenkinti. Atstovė laikėsi pozicijos, kad dėl Užsieniečio elgesio negali būti taikomi judėjimo laisvės suvaržymai, kadangi jie taikomi tik nagrinėjant prieglobsčio prašymą ar sprendžiant dėl Užsieniečio išsiuntimo iš šalies. Paminėjo, kad Migracijos departamentas nėra ta institucija, kuri gali spręsti dėl užsieniečiams taikomo judėjimo laisvės suvaržymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teikimas netenkintinas.
Užsienietį 2021 m. liepos 30 d. Švenčionių raj. sav., Strūnaičio sen., Ažuraisčio k. prieigose sulaikė pareigūnai. Užsienietis neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų (galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos), pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.
Užsienietis pateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaikymo metu užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo perkeltas ir apgyvendintas Medininkų užsieniečių registracijos centre, adresu Pasieniečių g. 11, Medininkai, 2021 m. gruodžio 23 d. užsienietis perkeltas į Naujininkų pabėgėlių stovyklą, adresu Vilnius, A. Jaroševičiaus g. 10 B, kur gyvena iki šiol.
2021 m. lapkričio 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimą dėl minėto užsieniečio išsiuntimo yra pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM. Su sprendimu dėl išsiuntimo užsienietis nesutiko ir apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą – uždraudė S. A. F. F. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, apie šį draudimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Su šiuo teismo sprendimu užsienietis nesutiko ir apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
2022 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užsieniečio apeliacinį skundą atmetė.
2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė „Įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – jo apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, 6 (šešiems) mėnesiams iki 2023 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie LR VRM sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2022 m. rugpjūčio 17 d. gauta informacija, kad užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos.
2026 m. balandžio 8 d. 13.00 val. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto PKP reisu LH894 iš Frankfurto pagal 2026 m. balandžio 3 d. Migracijos departamento prie LR VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus raštą Nr. 40PR-14 „Dėl perdavimo pagal Dublino Reglamentą“ grąžintas užsienietis.
2026 m. balandžio 8 d. 13.30 val. užsienietis raštu pateikė pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2026 m. balandžio 8 d. 19.00 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Migracijos valdybos sprendimu minėtas užsienietis sulaikytas iki 48 val.
2026 m. balandžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. liepos 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo prieglobsčio byloje.
2026 m. balandžio 16 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą priimti prašymą suteikti prieglobstį, bei nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus.
2026 m. gegužės 28 d. Priėmimo ir integracijos agentūra informavo, jog asmuo perkeltas iš Pabradės priėmimo centro į Agentūros Vilniaus priėmimo centrą.
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. birželio 18 Migracijos departamentas pateikė raštą, kuriame konstatavo, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo egzistuoja rizika, jog asmuo gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūros vykdymui.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio suteikimo bei užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Įstatymo 112 straipsnyje nustatyti bendrieji tikslai, kurių siekiant užsieniečio judėjimo laisvė gali būti ribojama, tačiau ši nuostata savaime nesudaro savarankiško užsieniečio sulaikymo pagrindo. Kadangi sulaikymu asmeniui visiškai atimama laisvė, jis gali būti taikomas tik esant konkrečiam Įstatymo 113 straipsnyje nustatytam pagrindui, individualiai įvertinus jo būtinumą ir proporcingumą.
Nagrinėjamu atveju užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kurio 2026 m. balandžio 8 d. pateiktas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį Migracijos departamento 2026 m. balandžio 16 d. sprendimu priimtas ir nagrinėjamas iš esmės. Todėl sprendžiant dėl jo sulaikymo pirmiausia taikytinos prieglobsčio prašytojo sulaikymą reglamentuojančios Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui konstatuoti turi būti nustatyta ne tik pasislėpimo rizika, bet ir tai, kad sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nes atitinkama informacija negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius. Šios sąlygos yra kumuliatyvios.
Migracijos departamento 2026 m. birželio 18 d. rašte konstatuota pasislėpimo ar kitokio trukdymo prieglobsčio procedūrai rizika, tačiau vien tokia išvada savaime nepatvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų. Byloje nepateikta konkrečių duomenų, kad užsienietis atsisakytų dalyvauti apklausose, teikti informaciją apie savo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ar kad šios informacijos nebūtų galima gauti jam taikant šiuo metu galiojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.
Teismas įvertina tai, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. užsienietis buvo pasišalinęs iš tuometinės apgyvendinimo vietos ir vėliau išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant galimą pasislėpimo riziką. Vis dėlto jos yra susijusios su ankstesne prieglobsčio procedūra ir savaime nepatvirtina, kad 2026 m. egzistuoja tokio intensyvumo pasislėpimo rizika, kurios nebūtų galima valdyti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Duomenų, kad užsienietis po 2026 m. balandžio 9 d. teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės būtų pasišalinęs, mėginęs išvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos ar kitaip pažeidęs būtent šios priemonės sąlygas, byloje nepateikta.
Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas leidžia sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kai jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau viešosios tvarkos grėsmė negali būti preziumuojama vien iš bet kokio teisės normų ar apgyvendinimo vietos vidaus taisyklių pažeidimo. Turi būti nustatyta konkrečiu asmens elgesiu pagrįsta reali, esama ir pakankamai rimta grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų, taip pat įvertinta, ar šios grėsmės negalima pašalinti mažiau ribojančiomis priemonėmis.
Teikime nurodoma, kad užsienietis pažeidinėja apgyvendinimo vietos taisykles, konfliktuoja, grasina darbuotojams ir naudojo fizinį smurtą, taip pat kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nepatvirtina nei asmens kaltės, nei Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyto grėsmės viešajai tvarkai masto. Teismui turi būti pateikti konkretūs duomenys apie incidentų laiką, pobūdį, pasikartojimą, padarinius, asmens keliamą aktualią grėsmę ir apie tai, kodėl šios grėsmės negalima valdyti apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos priemonėmis ar administracinio arba baudžiamojo proceso priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų, pakankamų taikyti griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę, nepateikta.
Užsieniečio sulaikymas pagal Įstatymą negali būti taikomas kaip drausminė nuobauda ar bausmė už netinkamą elgesį. Jeigu užsieniečio veiksmuose yra administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių, jo atsakomybės ir atitinkamų administracinio ar baudžiamojo proceso priemonių taikymo klausimai turi būti sprendžiami kompetentingų institucijų atskirose teisės aktų nustatytose procedūrose. Ši aplinkybė nepanaikina galimybės taikyti sulaikymą, jeigu būtų įrodytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas, tačiau nagrinėjamu atveju tokio pagrindo pakankamai neįrodyta.
Migracijos departamento 2026 m. birželio 18 d. raštas vertintinas kaip vienas iš byloje pateiktų duomenų, tačiau jis nėra sprendimas dėl užsieniečio sulaikymo ir nėra teismui privalomas. Sprendimą dėl sulaikymo ilgiau kaip 48 valandoms priima teismas pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikimą, savarankiškai įvertinęs visus sulaikymo pagrindus, būtinumą ir proporcingumą.
Byloje neįrodyta, kad 2026 m. balandžio 9 d. teismo sprendimu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš jai priklausančios teritorijos be leidimo, – būtų pažeista arba nepakankama užtikrinti užsieniečio dalyvavimą prieglobsčio procedūroje. Nenustačius, kad mažiau ribojanti priemonė yra neveiksminga, sulaikymo taikymas neatitiktų būtinybės ir proporcingumo reikalavimų.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad neįrodytos visos Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, taip pat nepateikta pakankamai duomenų Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui konstatuoti. Todėl nėra pagrindo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimu užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti jam sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 7, 10 punktais, 116 straipsnio 3 dalimi, 117 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Teikimo netenkinti. Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.