Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-564-1056/2026 Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00285-2010-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.5; 2.5.15. (S)

2026 m. birželio 3 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Edita Masiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo S. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo klausimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus 2026 m. gegužės 14 d. skundą dėl minėto nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 11 punktą, 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu buvo pakeistas 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis ir S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje – išteisintas, nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 punkto 6 punkto, 11 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą ir S. V. paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas netvirtinamas ir prokuroro skundas tenkinamas.

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, nes nuteistasis S. V. yra atlikęs daugiau nei du trečdalius jam paskirtos bausmės. Materialus pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo klausimą yra tas, kad nuteistajam, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, daroma akivaizdi pažanga ją mažinant. Tačiau, net ir esant šiems pagrindams, teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Būtina įvertinti, ar asmenį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai nustatoma, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš nuteistojo S. V. asmens bylos matyti, kad jis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, per visą bausmės atlikimo laiką jis skatintas aštuoniolika kartų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu dirba, dengia turimus įsiskolinimus, įgijo C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, yra vedęs, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, naudojasi teise išvykti namo. Išvykų metu pažeidimų nepadarė, nustatytos tvarkos laikosi. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau tai tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę bei besistengiantis koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laisvėje jau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistasis S. V. teistas septynis kartus, šiuo metu atlieka bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius, teistas už plėšimą bei labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių kvalifikuotą nužudymą bendrininkų grupėje. Padarytas smurtinis nusikaltimas, kurio metu itin žiauriu būdu buvo atimtos gyvybės dviem bejėgiškos būklės asmenims. Tiek plėšimas, tiek nužudymas buvo padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje pažymėta, kad S. V. buvo vyriausias ir autoritetingiausias nusikalstamos veikos bendrininkas, davė nurodymus kitiems nuteistiesiems. Vertinant nuteistojo asmenybės charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, kad S. V., įvykdęs nusikaltimą, dėl kurio padarymo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta S. V. paieška. Pagal bylos duomenis, S. V. būdingas smurtinis elgesys, finansinės naudos siekimas bei veikimas bendrininkų grupėje. Ankstesni teistumai nepakeitė S. V. mąstymo ir požiūrio į įstatymų laikymąsi, visuomenėje priimtinas nuostatas, jis toliau laikėsi kriminalinės subkultūros taisyklių, jo daromos veikos tik sunkėjo. Esant tokiai situacijai, atlikta bausmės dalis turi būti tokia, kuri neleistų abejoti, kad pasikeitė asmens nuostatos ir elgesys bei jis sugebės laisvėje gyventi laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju tokia išvada nedarytina, nes net bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas net keturiolika kartų.

2024 m. gruodžio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, kalbėdamas apie ateitį, konkretaus darbo, kurį galėtų dirbti laisvėje, nenurodo. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, teismų nuosprendžiais yra priteisti didelį žalų atlyginimai. Nuteistasis dirba, tačiau įsiskolinimus dengia tik labai nedidelėmis dalimis. Dėl nuteistojo turimų didelių įsiskolinimų galima manyti, kad ši sritis gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes, negaudamas pakankamai pajamų pragyvenimui, nuteistasis vėl gali imti vykdyti nusikalstamas veikas, kad gautų pakankamai pajamų, kadangi laisvėje anksčiau įvykdė savanaudiško pobūdžio nusikaltimus, susijusius su siekiu gauti pinigų, niekur nedirbo. Atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Atlikus rizikos vertinimą pagal HCR-20 metodiką, nustatyta maža smurto rizika. Pagrindiniai rizikos veiksniai sietini su psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemomis, savivokos stoka, impulsyvumu, su darbu susijusiomis problemomis bei buvimu destabilizuojančioje aplinkoje.

Nepaisant mažėjančios pakartotinio nusikalstamumo rizikos ir apsauginių veiksnių nebuvimo, išlieka S. V. statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, būdingas teisės pažeidimo modelis, smurtinio elgesio istorija alkoholio poveikyje, yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo įsipareigojimus. Išlieka ir dinaminiai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumus, buvo įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Pažymėtina, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai gali turėti įtakos pasikeitus aplinkybėms laisvėje – vartojant alkoholį, patenkant į destabilizuojančią aplinką, susiduriant su kitų asmenų provokuojančiu elgesiu. Teismo vertinimu, nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dirbti, palaikyti ryšį su šeima, tačiau nuteistajam būtina išlaikyti pastangas toliau stiprinti vidinius resursus, valdyti impulsyvaus elgesio apraiškas, likti įsitvirtinus oficialioje darbo rinkoje, kas akcentuojama Socialinio tyrimo išvadoje, kaip matyti iš bylos, Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbi ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kuri yra dar pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2031 m. liepos 6 d.). Daroma išvada, kad šiuo metu nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neproporcingas nuteistojo asmenybės apibūdinimui, jo padarytų nusikaltimų pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, bausmės tikslų, kad nuteistasis būtų nubaustas bausme, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis deda pastangas taisytis ir keisti gyvenimo būdą, yra įsidarbinęs, dengia įsiskolinimus, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau jo teigiamų elgesio pokyčių dar vienareikšmiškai vertinti negalima. Šiuo metu teismas neturi pagrindo spręsti, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinai jį paleidus, jis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Dėl to Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą netvirtinamas, prokuroro skundas tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutaria: Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam S. V. netvirtinti ir Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus skundą tenkinti. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.