Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL, gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

KAL1 2025 m. gegužės 9 d., apie 20.08 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vieną kartą dešine ranka ir du kartus kaire ranka trenkė nukentėjusiajam NKA2 į veido sritį, nukentėjusiajam pagriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, vieną kartą spyrė dešine koja į nugaros sritį bei trenkė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu rankoje laikytu daiktu į veidą ir pagrobė nukentėjusiojo 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung, taip nukentėjusiajam padarydamas 100 Eur vertės turtinę žalą. Taip pat KAL1 2025 m. rugpjūčio 31 d., apie 20.58 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 7, be jokios priežasties, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajai IES1 į veido sritį, taip dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, dešiniajame žande, kairiajame žande, žaizdos nosies nugarėlės srityje, dešinio nosikaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.

Dėl plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis KAL1 kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad su NKA2 susitaikė. Visko gerai nebepamena, nes praėjo metai laiko. Pripažįsta, kad smurtavo prieš NKA2, o po to paėmė jo telefoną, kurį vėliau grąžino. Nurodo, kad neturėjo tikslo telefoną parduoti. Jei būtų atsisakęs atiduoti telefoną, būtų jį išjungęs. NKA2 telefonas jam nebuvo reikalingas. NKA2 buvo girtas, gal pagalvojo, kad jis nori pasisavinti jo telefoną (t. 3, b. l. 129-130, 144-148).

Kaltinamasis KAL1, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2025 m. gegužės 16 d., kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2025 m. gegužės 9 d. vakare su draugu buvo kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Sutiko merginą, nusipirko alkoholio ir visi trys nuėjo pas merginos draugus švęsti. Bute buvo dar trys asmenys. Visi jie vartojo alkoholį, nesipyko. Šalia jo sėdėjo jam nepažįstamas vyras, kuris pradėjo jį įžeidinėti. Tuomet įžeidinėti jį pradėjo ir NKA2 bei trenkė jam kumščiu į veidą. Plečiantis konfliktui NKA2 paėmė jį už peties ir laikė, o jo draugas nuo stalo paėmė peiliuką ir norėjo jam durti. Priglaudė peiliuką jam prie veido ir grasino. Pasibaigus konfliktui jis pasakė NKA2 ir jo draugui, kad jiems derėtų išeiti į gatvę ir išsiaiškinti, kodėl jie jį puola. Išėjus į lauką NKA2 draugas kažkur išėjo, o jis vienas nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Išėjęs iš prekybos centro vėl sutiko NKA2, tarp jų vėl įvyko konfliktas. Konflikto metu jis du kartus trenkė NKA2 į veidą kumščiu. NKA2 nukrito ir toliau jį įžeidinėjo, todėl jam gulinčiam dar du kartus spyrė į nugarą, po to dar du kartus su pagalve trenkė į veidą. Kuomet NKA2 po jo smūgių nukrito, jam iš kišenės iškrito telefonas. Jis paėmė NKA2 telefoną, nes norėjo dar pratęsti situacijos aiškinimąsi. NKA2 jis sakė, kad telefoną grąžins, kai susitiks su jo draugu. Paėmęs telefoną jis išėjo namo. Po kurio laiko į telefoną paskambino pats NKA2, sakė, kad atvažiuos pasiimti telefono. Jis buvo girtas ir užmigo, nepamena, kad į NKA2 telefoną būtų skambinusi policija. Kitą dieną į NKA2 telefoną paskambino jo žmona ir paprašė grąžinti telefoną. Jis sutiko ir telefoną nunešė į kebabinę, esančią šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Telefoną jie pasiėmė, bet susitikę nebuvo. Pripažįsta, jog mušė KAL1, tačiau telefono vogti neketino. Telefoną paėmė tam, kad dar galėtų susitikti su NKA2 ir išsiaiškinti aplinkybes, kodėl jis su draugu jį įžeidinėjo (t. 1, b. l. 122-125).

Kaltinamasis KAL1, ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas 2025 m. gegužės 27 d., kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad apsvarstęs savo elgesį, suvokia, kad neturėjo teisės mušti NKA2 ir paimti jo telefono. Tam turėjo įtakos tai, kad visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Dėl to, kad smurtavo prieš NKA2 ir pavogė jo telefoną labai gailisi. Telefoną grąžino savanoriškai, dar prieš policijai susisiekiant su juo dėl šio tyrimo. Jis NKA2 atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi. Pasistengs, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartotų (t. 1, b. l. 126-128).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo NKA2 atžvilgiu, t. y. vieną kartą dešine ranka ir du kartus kaire ranka trenkė nukentėjusiajam NKA2 į veido sritį, nukentėjusiajam pagriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, vieną kartą spyrė dešine koja į nugaros sritį bei trenkė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu rankoje laikytu daiktu į veidą. Tokias kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino pats kaltinamasis, iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis NKA2. Be to, kaltinime nurodytus kaltinamojo atliktus veiksmus visiškai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas.

Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. KAL1 savo kaltę, kad smurtavo prieš NKA2, pripažino visiškai, detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais – nukentėjusiojo parodymai bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys.

Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama KAL1 objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip tiesiogine tyčia padarytą nusikaltimą.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis)

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo versiją, kad smurtą jis naudojo prieš kitą moterį. Tokia versiją teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis smurtą naudojo būtent prieš nukentėjusiąją IES1.

Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama KAL1 objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip tiesiogine tyčia padarytą nusikaltimą.

III. Bausmių skyrimo motyvai

Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neteistas (t. 3, b. l. 1-4), baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, statutinio valstybės tarnautojo teisėtų reikalavimų nevykdymą, alkoholio vagystę, paskirtų baudų nesumokėjęs, nuobaudos galiojančios (t. 3, b. l. 14-19), nedirba (t. 3, b. l. 20-22), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (t. 3, b. l. 24), pastovios gyvenamosios vietos neturi (t. 2, b. l. 191). Kaltinamasis buvusio darbdavio charakterizuojamas neigiamai: pavestas pareigas atlikdavo atmestinai, fiksuota nemažai pravaikštų, iš darbo atleistas už darbo drausmės pažeidimus (t. 1, b. l. 136). Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai.

Atsižvelgiama ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – KAL1 padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Abu nusikaltimai baigti, susiję su smurtinio pobūdžio veiksmais. Pažymėtina, kad smurtinio pobūdžio veiksmai abiejų nusikaltimų atveju buvo itin pavojingi ir intensyvūs, smūgiuojama buvo ne kartą į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą (veido sritį).

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis).

Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad KAL1 nėra linkęs laikytis tinkamų elgesio taisyklių, jo nusikalstami veiksmai sunkėja. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam už abu nusikaltimus arešto bausmę, skaičiuojant bausmių terminus nuo vidurkio iki maksimumo. Teismo vertinimu, tokios bausmės yra adekvačios ir pakankamos nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, skirtinos už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, skirtiną už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

IV. Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 203,69 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 82-84) už nukentėjusiajai IES1 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šias išlaidas patvirtina 2025 m. spalio 9 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 2, b. l. 85). Taip pat civilinė ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 648,18 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 97-100). Šią sumą sudaro nukentėjusiajai IES1 išmokėta socialinio draudimo išmoka už laikino nedarbingumo laikotarpius. Patirtas išlaidas patvirtina pažyma apie nukentėjusiajai IES1 išduotus nedarbingumo pažymėjimus (t. 2, b. l. 107) bei pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. 2, b. l. 106). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje nustatyta, kad turtinė žala civiliniams ieškovams buvo padaryta dėl kaltinamojo KAL1 2025 m. rugpjūčio 31 d. įvykdytų nusikaltimų nukentėjusiosios IES1 atžvilgiu. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo nedarbingumą bei privalėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 203,69 Eur sumai. Taip pat nedarbingumo laikotarpiu jai buvo išmokėtos 648,18 Eur laikino nedarbingumo išmokos. Šios išlaidos buvo kompensuotos iš valstybės fondų biudžetų lėšų, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, esant civilinės ieškovės Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimui, iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusioji IES1 pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 7). Teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, buvo nustatytas nosies prakirtimas, sulaužyta nosies pertvara, išmuštas dantų tiltas. Mėnesį laiko buvo nedarbingume. Šiuo metu ji kvėpuoja per burną, nes per nosį kvėpuoti negali. Vyko į Baltarusiją, kur susidėjo dantis, nes ten pigiau. Po įvykio psichologiškai ji jautėsi sunkiai, bijojo išeiti į parduotuvę, vėl susitikti kaltinamąjį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajai dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, dešiniajame žande, kairiajame žande, žaizdos nosies nugarėlės srityje, dešiniojo nosikaulio lūžis. Sužalojimai dėl nosies kaulo lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus padarytus sužalojimus, akivaizdu, kad nukentėjusioji įvykio metu ir po jo jautė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gėdą prieš aplinkinius, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Nors nukentėjusioji nurodo, kad po įvykio psichologiškai jautėsi sunkiai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl dvasinių išgyvenimų ar kažkokių psichikos sveikatos sutrikimų ji būtų ieškojusi pagalbos pas specialistus, vartojusi atitinkamus vaistus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad patirti dvasiniai išgyvenimai nebuvo tokie ilgalaikiai ir stiprūs, kad būtų buvęs poreikis kreiptis specifinės pagalbos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos sudaro nuo 1 000 iki 4 000 Eur.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo naudai priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

V. Kiti procesiniai klausimai

BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją kaltinamajam savo iniciatyva paskyrė valstybė (teismas), siekdama užtikrinti jo procesines teises, nes kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš kaltinamojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės, kaltinamojo turtinė padėtis. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį. Kaltinamasis kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, yra be pastovios gyvenamosios vietos, jam skirtina reali arešto bausmė, todėl jo įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Be to, kaltinamasis privalės atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba KAL1 buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš kaltinamojo. KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus, marškinėliai, supakuoti į pakuotę Nr. 1, saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir KAL1 skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Utenos apskrities teritorijos ir dokumentų (paso) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, KAL1 pasą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti arešto bausmę vykdysiančiam Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajam kalėjimui (Kaišiadorių r., Pravieniškės, Pravieniškių g. 10).

Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 1913516798, civilinį ieškinį ir priteisti iš KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 203,69 Eur (du šimtus tris eurus 69 ct) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 203,69 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 1913516798, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Tenkinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, juridinio asmens kodas 191674725, civilinį ieškinį ir priteisti iš KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 648,18 Eur turtinę žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į vieną iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, įstaigos kodas 191674725, atsiskaitomąją sąskaitą: Nr. LT58 4010 0424 0349 5020, Nr. LT46 2140 0300 0263 2951, Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, Nr. LT77 7300 0101 2900 2656, Nr. LT02 7180 3000 0069 0001, Nr. LT61 7290 0000 0069 1020, įmokos kodas: 282.

Neišieškoti iš Kal1 valstybės naudai 867,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, marškinėlius, supakuotus į pakuotę Nr. 1, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Išaiškinti KAL1, kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismo nuosprendis įsiteisės po 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, jei nebus paduotas apeliacinis skundas) privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, esantį adresu: Kaišiadorių r., Pravieniškės, Pravieniškių g. 10, tel. Nr. +370 34656442. Nuteistasis privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.