- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- A-269-1278/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-14909-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jolita Knystautaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Julija Asovskaja
Byla Nr. A-269-1278/2026 Teisminio proceso Nr. 4-54-3-14909-2026-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovui Robertui Nikiforovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos (toliau – Pareiškėja) teikimą dėl sulaikymo pratęsimo Rusijos Federacijos piliečiui G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja teikime ir jos atstovas teismo posėdyje prašo pratęsti Rusijos Federacijos piliečiui G. I. (toliau – ir užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iki 2026 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas nurodė, kad palaiko prašymą jame nurodytais argumentais. Užsienietis su teikimu sutiko iš dalies ir prašė sulaikymą pakeisti alternatyvia sulaikymui priemone leidžiant būti namuose adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į Lietuvą atvyko 1983 m., sukūrė šeimą ir visą gyvenimą praleido Lietuvoje, gauna pensiją. Buvo teismas ir atliko 5 m. laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad sutiks ir neprieštaraus, jei bus nurodyta jam išvykti iš Lietuvos, tačiau kol laukia institucijų sprendimo nori būti su šeima. Užsieniečio atstovė advokatė prašė taikyti sulaikymui alternatyvią priemonę.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl, sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą nepakeisti Rusijos Federacijos piliečio G. I. leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.
2026 m. balandžio 21 d., užsienietis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ir sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 23 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2026 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui laisvė negali būti atimta kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir laikantis įstatyme nustatytų procedūrų. Asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių teisių, todėl jos ribojimas galimas tik tada, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė (lot. ultima ratio) priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis, švelnesnėmis priemonėmis.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Vertinant užsieniečio teisinę padėtį konstatuota, kad asmuo Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai – neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Migracijos departamentas 2026 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) su prašymu įvertinti, ar asmuo vis dar kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas 2026 m. gegužės 21 d. pateikė išvadą, kurioje pripažinta, kad Rusijos Federacijos pilietis G. I. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 23 d. sprendimu nustačius Rusijos Federacijos piliečio G. I., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo pagrindus, užsienietis sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026 m. birželio 21 d. Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė – užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Taip pat išliko aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 13 d. sprendimu panaikino užsieniečiui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Teismas taip pat atsižvelgia į užsieniečio amžių ir sveikatos būklę. Bylos duomenimis, užsienietis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismo posėdžio metu jis paaiškino turintis (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Nors byloje šiuo metu nėra pateikta išsamių medicininių dokumentų, patvirtinančių konkrečią diagnozę ar gydymo režimą, pats užsieniečio amžius ir jo nurodyti sveikatos nusiskundimai yra reikšmingi vertinant tolesnio sulaikymo būtinumą ir proporcingumą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad užsienietis yra didesnio pažeidžiamumo asmuo, todėl jo laisvės suvaržymo klausimas turi būti vertinamas itin individualiai, atsižvelgiant ne tik į migracijos kontrolės tikslus, bet ir į asmens sveikatos, amžiaus bei socialinės padėties visumą.
Teismas įvertina ir tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 1983 m., t. y. daugiau kaip keturis dešimtmečius. Lietuvoje užsienietis sukūrė šeimą su (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, gauna pensiją, jo socialiniai, šeiminiai ir buitiniai ryšiai susiformavę Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis turėtų realių šeiminių, socialinių, ekonominių ar buitinių ryšių su Rusijos Federacija. Šios aplinkybės mažina tikimybę, kad jis slėpsis, savavališkai išvyks iš Lietuvos Respublikos ar kitaip vengs valstybės institucijų sprendimų vykdymo.
Teismas pažymi, kad sulaikymas yra griežčiausia užsieniečio judėjimo laisvę ribojanti priemonė, todėl ji gali būti taikoma tik tada, kai konkrečiu atveju nustatoma, jog sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimas ar įvykdymas negali būti užtikrintas taikant švelnesnes priemones. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kad užsienietis būtų bandęs pasislėpti, išvykti iš Lietuvos Respublikos, vengti institucijų kvietimų ar nevykdyti jų nurodymų. Priešingai, jo tapatybė nustatyta, gyvenamoji vieta žinoma, jis turi šeimą, gauna pensiją, yra vyresnio amžiaus ir nurodo sveikatos problemas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad užsieniečio dalyvavimas tolesnėse procedūrose ir jo buvimo vietos kontrolė gali būti užtikrinti ne sulaikymu, o alternatyvių sulaikymui priemonių visuma.
Vertindamas Policijos departamento 2026 m. gegužės 21 d. išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, teismas pažymi, kad ši aplinkybė yra reikšminga, tačiau ji negali būti vertinama izoliuotai nuo kitų individualių bylos duomenų. Užsienietis buvo nuteistas ir atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų, kad iki bausmės atlikimo jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, sistemingai pažeidinėjęs teisės aktus, vengęs institucijų kontrolės ar trukdęs spręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą. Taip pat byloje nėra pateikta Valstybės saugumo departamento išvados, kuria būtų konstatuota, kad užsienietis šiuo metu kelia realią grėsmę valstybės saugumui.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad valstybės institucijos užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą sprendžia gana ilgą laiką ir patenkinus Pareiškėjos teikimą užsienietis būtų sulaikytas viso 4 mėnesius. Užsieniečio sulaikymas negali būti tęsiamas vien dėl to, kad nėra užbaigtos administracinės procedūros, jeigu byloje nenustatyta, kad pats užsienietis šias procedūras vilkina, trukdo joms vykti, slepia savo buvimo vietą ar vengia bendradarbiauti. Institucijų procedūrų trukmė savaime nepagrindžia būtinybės toliau taikyti griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę.
Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą – užsieniečio ilgametį gyvenimą Lietuvos Respublikoje nuo 1983 m., šeiminius ir socialinius ryšius Lietuvoje, gyvenamosios vietos buvimą, pensijos gavimą, ryšių su Rusijos Federacija nebuvimą, (duomenys neskelbtini) metų amžių, posėdyje nurodytus sveikatos nusiskundimus, duomenų apie slapstymąsi ar vengimą bendradarbiauti nebuvimą, taip pat tai, kad nėra pateikta Valstybės saugumo departamento išvados dėl aktualios grėsmės valstybės saugumui, teismas sprendžia, jog sulaikymo pratęsimas šiuo atveju nebūtų proporcinga priemonė. Nors byloje egzistuoja poreikis užtikrinti užsieniečio buvimo vietos kontrolę ir jo dalyvavimą tolesnėse procedūrose, šie tikslai gali būti pasiekti taikant alternatyvias sulaikymui priemones.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad teikimas dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant sulaikymą alternatyvia sulaikymui priemone - elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Užsieniečiui skirtina pareiga gyventi nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), be išankstinio kompetentingos institucijos informavimo nekeisti gyvenamosios vietos, būti pasiekiamam telefonu ir elektroninių ryšių priemonėmis, nustatytu periodiškumu pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba Migracijos departamentui apie savo buvimo vietą, taip pat atvykti į kompetentingą instituciją pagal jos kvietimus ar teismo nustatytą grafiką.
Užsieniečiui išaiškintina, kad nevykdant ar pažeidžiant paskirtas alternatyvias sulaikymui priemones, kompetentingos institucijos turi teisę kreiptis į teismą dėl jo sulaikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 116, 117 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą iš dalies.
Atsisakyti pratęsti Rusijos Federacijos piliečio G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje terminą.
Taikyti Rusijos Federacijos piliečiui G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę - elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.
Įpareigoti Rusijos Federacijos pilietį G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), gyventi adresu (duomenys neskelbtini), nekeisti gyvenamosios vietos be išankstinio Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento informavimo.
Įpareigoti Rusijos Federacijos pilietį G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.
Įpareigoti Rusijos Federacijos pilietį G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento rašytiniu kvietimu atvykti į nurodytą instituciją kvietime nurodytu laiku.
Įpareigoti Rusijos Federacijos pilietį G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šios nutarties paskelbimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateikti aktualų telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, kuriais jis būtų pasiekiamas.
Pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai kontroliuoti paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės vykdymą.
Išaiškinti Rusijos Federacijos piliečiui G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), kad nevykdant ar pažeidžiant šia nutartimi paskirtas alternatyvias sulaikymui priemones, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į teismą dėl jo sulaikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.