- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- eII-95-1166/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00073-2026-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Alvydas Žala (pran.)
- Pažeidėjas
- R. G.
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-95-1166/2026 Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00073-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3;16.11.6; 21.10.4 (S)
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala, sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1097-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Dariaus Liuimos 2026 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1097-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800,00 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2026 m. balandžio 9 d., 8 val. 00 min., Utenoje, Vaižganto g. – Aušros g., vairavo transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,42 prom. girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus. R. G. skundu prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad pripažįsta savo kaltę, labai dėl to gailisi, tai nebuvo tyčinis nusižengimas, tiesiog, neįvertino savo organizmo. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Vairuotojo pažymėjimas jam yra labai svarbus. Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, rūpinasi neįgalia motina bei žmona, jo vairavimo stažas 31 metai, turi visas kategorijas. Per šį vairavimo laikotarpį nėra baustas už analogiškus pažeidimus, taip pat ir už grubius KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, nėra teistas. Netekęs teisės vairuoti galimai netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. R. G. teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad iš vakaro apie 20 – 21 val. išgėrė 250 – 300 g degtinės, ryte išsiskalavo burną burnos skalavimo skysčiu, jautėsi labai gerai, todėl važiavo. Koks buvo skalavimo skystis, pasakyti negali. Pareigūnai jį sustabdė reido metu. Pareigūnams nurodė, kad skalavo burną skysčiu. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Vienintelis jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo vairuotojo darbas. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju, vairuoja autovežį, įmonėje dirba apie 18 metų, į reisą išvažiuoja kas 2 – 3 savaites. Kol kas iš darbo neatleistas, darbdavys laukia sprendimo, kitos pozicijos, kurią jis galėtų užimti, darbe nėra, be vairuotojo darbo kitos specialybės jis neturi. Alkobloką gali įsidėti į lengvąją mašiną, tačiau į darbinį autovežį būtų sudėtinga, nes važinėja skirtingomis mašinomis. Žmona serga (duomenys neskelbtini), turi neįgalumą, nustatytas 40 proc. darbingumas, žmona dėl ligos jokia veikla neužsiima. Žmona turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau geria vaistus ir negali vairuoti. Reikia žmoną nuvežti į Vilnių pas gydytojus. Turi pilnametį sūnų, kuris gyvena atskirai, aplanko kartą – du per mėnesį. Be to, jis prižiūri 89 metų mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Reikią ją vežti į polikliniką, nuvežti valgyti, autobusai iki kaimo važiuoja kartą į savaitę. Šiuo metu pas mamą nuvežą draugai, kaimynai, bet sudėtinga prašyti, nes visi užimti, turi darbus. Paskirtą baudą sumokėjo, pradėjo lankyti papildomus kursus. Institucija atsiliepimu su skundu nesutinka, nurodo, kad administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimą. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. skundu neginčija įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo fakto ir paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio, kelia tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
R. G. už šio nusižengimo padarymą Institucija Skundžiamu nutarimu paskyrė minimalią baudą – 800,00 Eur ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę – 6 mėnesiams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir 12 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.
R. G. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vieniems iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigimas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad R. G. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Tyčinė kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad R. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas (su alkotesterio paklaida), kuris itin neženkliai (tik 0,01 promilės) viršijo leistiną ribą. Šis jo padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip tais atvejais, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei buvo nustatytas R. G. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog iš vakaro išgėrė 250 – 300 g degtinės, o ryte skalavo burną burnos skalavimo skysčiu. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ne tik nustatytą nedidelį neblaivumą, tačiau ir tai, kad neblaivumo patikrinimo metu, du kartus tikrinant R. G. girtumą, nustatytų promilių skaičius ženkliai mažėjo (pirmu tikrinimu 8.04 val. nustatytas 0,54 prom. girtumas, antru tikrinimu 8.21 val. – jau tik 0,44 prom. girtumas). Tokie duomenys neleidžia besąlygiškai atmesti pareiškėjo abejonių, kad įtakos nustatytam neblaivumo laipsniui galėjo turėti burnos skalavimas skysčiu, juolab, kad ir teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet burnos skalavimo skystis sąlygoja neblaivumo rezultatus. Be to, neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kitų neblaivumo požymių nebuvo nustatyta, įvertinus bendrą asmens būklę R. G. eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Akivaizdu, kad šiuo atveju R. G. neturėjo tikslo piktavališkai pažeisti KET reikalavimų, kas rodo jo mažesnį veikimo pavojingumą. Nors nedidelis nustatytų promilių kraujyje skaičius jokiu būdu nepateisina R. G. teisei priešingo elgesio, tačiau leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviam nepaisant įstatymų nuostatų. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje niekada nebuvo baustas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus, todėl manytina, jog nagrinėjamas nusižengimas buvo atsitiktinis jo gyvenime.
R. G. penkerių metų laikotarpiu iki paskutinio nusižengimo padarymo administracine tvarka baustas du kartus (2021 m. ir 2022 m.) už KET pažeidimus – vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros ir nustatytą greičio viršijimą, paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, turi ilgametį (31 metų) vairavimo stažą, yra neteistas. Už nagrinėjamą nusižengimą paskirtą baudą taip pat yra sumokėjęs, pradėjo lankyti papildomus kursus.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, tačiau visgi, sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais R. G. jokios žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad R. G. vairuota transporto priemonė būtų buvusi sustabdyta dėl kokių nors vairuotojo įvykdytų pažeidimų ar netinkamo vairavimo (nesaugus manevravimas kelyje ir pan.) – jis sustabdytas vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę.
R. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Jis turi rūpintis savo neįgalia senyvo amžiaus motina, kuriai nustatytas 90 procentų netekto dalyvumo lygis, bei sutuoktine, kuriai nustatytas 60 procentų netektas darbingumas ir kurią reikia vežti pas gydytojus. Tad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga.
Visuma šios bylos aplinkybių leidžia konstatuoti, jog sankcijoje nustatytos nuobaudos (tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tiek uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) taikymas pilna apimtimi šiuo konkrečiu atveju nebūtų proporcinga priemone bei prieštarautų teisingumo principui. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių pakankamai gerai charakterizuoja pažeidėją, todėl, teismo vertinimu, jos leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės ir neigiamų savo padaryto nusižengimo padarinių R. G. nesiekia išvengti.
Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbiniai santykiai, net ir tuomet, kai jo pareigos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonės vairavimu, o tokios pajamos gaunamos būtent iš su vairavimu susijusios darbinės veikos, nėra esminės aplinkybės sprendžiant dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo, tačiau būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra esminė, bet yra svarbi, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones (sutuoktinė dėl ligos negali vairuoti), darytina išvada, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių jam bei jo šeimos nariams sukels didelių sunkumų ir neišvengiamai pareikalaus finansinių išteklių, jam kils neproporcingai didelės neigiamos pasekmės. Pažymėtina, jog jo vairuojamoje darbinėje mašinoje – autovežyje, įsirengti alkobloką jis neturi galimybės, kadangi reiso metu vairuoja skirtingas mašinas.
R. G. KET pažeidimą padarė ne sąmoningai ir piktybiškai, tai buvo atsitiktinis veiksmas, nesąlygotas tyčios pažeisti teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus. Asmuo, kurio padarytas administracinis nusižengimas buvo ne sistemingas, ne piktybiškas, nesukėlęs jokių žalingų pasekmių, o pats asmuo savo elgesį įvertino neigiamai, neturėtų būti baudžiamas identiškai griežtai kaip asmenys, kurie tokius ir panašius šiurkščius administracinius nusižengimus daro sistemingai ir piktybiškai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra itin griežta administracinio poveikio priemonė, todėl ją skiriant asmuo neturėtų nukentėti labiau, negu tai yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Šiuo konkrečiu atveju (ypatingai atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes) pažymėtina, kad R. G. netekus teisės vairuoti transporto priemones, ne tik jam, tačiau ir jo šeimos nariams, kaip jau buvo minėta, bus jaučiamos neigiamos pasekmės. Juolab, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog jis piktnaudžiautų alkoholiu ar būdamas neblaivus darytų kitus teisės pažeidimus.
Įvertinus R. G. charakterizuojančių duomenų visumą, jam nustatytą neblaivumo laipsnį bei įvykio aplinkybes, kartu ir į šeimines aplinkybes, darbo veiklą, tai, kad jis suprato savo netoleruotiną elgesį ir padarė išvadas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsitiktinį padaryto nusižengimo pobūdį, šeiminę padėtį (rūpintis neįgalia sutuoktine bei motina), daroma išvada, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą jam paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių – neatitinka proporcingumo principo ir nėra teisinga, nes sukeltų padaryto nusižengimo sunkumui neadekvačias pasekmes – galimą darbo praradimą bei galimybės pasirūpinti neįgalia sutuoktine ir motina praradimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad R. G. atžvilgiu gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta administracinio poveikio priemonė švelnintina, paskiriant R. G. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams. Teismas nenustatė pagrindo visai neskirti administracinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Tenkinti R. G. skundą iš dalies. Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1097-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir R. G. skirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 9 d. (sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones priėmimo dienos). Likusioje dalyje Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1097-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.