- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- I2-221-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01603-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. N. 2019 m. rugsėjo 13 d. patikslintą skundą atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 33-34) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu prašydama panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 6 d. raštą Nr. R8-02-N-1264 ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos prašymą iš naujo.
Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad Telšių rajono savivaldybės taryba iš esmės ydingais lokaliniais teisės aktais, nepaisant nei pareiškėjos nuomonės, nei pareiškėjos valios, nustatė pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto paskirtį. Skundžiamame akte nurodyta, kad pareiškėjos sklypų paskirties negalima keisti ir atsakovas neturi nei galimybės, nei poreikio juos išpirkti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie atsakovo veiksmai galimai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimui (Pyrantienė prieš Lietuvą, peticija Nr. 45092/07), kuriame be kitą ko nurodyta, kad teismas remiasi savo nusistovėjusia praktika dėl Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio struktūros (žr J.A. Pye (Oxford) Ltd ir J.A. Pye (Oxford) Land Ltd prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44302/02; Bruncrona prieš Suomiją, Nr. 41673/98, Broniowski prieš Lenkiją, Nr. 31443/96). Teismas pakartoja, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (žr. Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją, Nr. 1262/02, 2006 m. gegužės 30 d., Moskal prieš Lenkiją, Nr. 10373/05, 2009 m. rugsėjo 15 d.), todėl trukdymas naudotis nuosavybe turi užtikrinti „teisingą pusiausvyrą“ tarp visuomenės poreikių ar bendrojo visuomenės intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, į tai atsižvelgiant, nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jo verte susijusios kompensacijos paprastai bus laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (žr. tarp daugelio kitų Papachelas prieš Graikiją, Nr. 31423/96).
Atsiliepimas
Atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime (b. l. 39-40) nurodoma, kad nesutinkama su pareiškėjos skundu ir prašoma atmesti skundą kaip nepagrįstą dėl žemiau nurodytų teisinių ir faktinių argumentų. Skundu prašoma panaikinti raštą bei įpareigoti administraciją prašymą nagrinėti iš naujo. Raštu buvo atsakyta į pareiškėjos 2019 m. gegužės 7 d. Prašymą-Patikslinimą Nr. 201905/01 „Dėl sklypų Malūno 12 ir Malūno 12-6 Telšių mieste“. Prašymu pareiškėja prašė: pirma, imtis veiksmų, kad būtų galimybė pakeisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į namų valdą; antra, išpirkti sklypus. Į abu 2019 m. gegužės 7 d. prašyme nurodytus klausimus pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta: pirma, dėl galimybės pakeisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į namų valdą rašte buvo nurodyta, kad atsakymas jau buvo pateiktas administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr.R8-02-N-906 „Dėl informacijos suteikimo“. 2019 m. kovo 6 d. rašte, kuriuo buvo atsakoma į pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašyme „Dėl sklypų Malūno 12 ir Malūno 12-6 Telšių mieste“ nurodytą reikalavimą imtis veiksmų, kad būtų galimybė pakeisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į namų valdą, aiškiai nurodyta, kad pagal atitinkamus teisės aktus žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal prašymus savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. 2019 m. kovo 6 d. rašte nurodyta, kad pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. Tl-360 „Dėl Telšių miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintą Telšių miesto teritorijos bendrąjį planą pareiškėjos sklypai patenka į zoną „Miškų ūkio paskirtis“, o pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. Tl-344 „Dėl Telšių miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ patvirtintą pakoreguotą Telšių miesto teritorijos bendrąjį planą pareiškėjos sklypai patenka į zoną „Rekreacinių miškų zona“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sklypų paskirties keitimas iš žemės ūkio į namų valda prieštarautų Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintam Telšių miesto teritorijos bendrajam planui, toks keitimas yra negalimas. Antra, rašte atsakovė nurodė, kad administracija neturi galimybės ir poreikio išpirkti pareiškėjos nuosavybės teise valdomus sklypus. Tokios pareigos nenumato teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 6 d. rašto Nr. R8-02-N-1264 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakoma į pareiškėjos 2019 m. gegužės 7 d. prašymą.
2019 m. gegužės 7 d. prašymu (b. l. 7-8) pareiškėja nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės atkūrimo“ ir Telšių apskrities viršininko 2004 m. sprendimu Nr. 654 „Dėl nuosavybės tiesių atkūrimo V. N.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. 2015 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos prokuroras, gindamas viešą interesą, pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškimą dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo. Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė pareiškimą ir administracine byla Nr. el-792-362/2015 nusprendė pareiškimą patenkinti ir panaikinti įsakymą ir sprendimą bei taikyti restituciją dėl žemės sklypo Malūno g. 14 bei dalinę restituciją dėl žemės sklypo Malūno g. 12. Šiaulių apygardos administracinis teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad žemės sklypo Malūno g. 12 (1,3760 ha) tik 0,81 ha plotas yra valstybinės reikšmės miškas ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos organizuotais veiksmais buvo suformuoti du žemės ūkio paskirties sklypai: Malūno g. 12 ir Malūno g. 12-6 (kiekvienas po 0,28 ha). Dabartinė situacija su sklypais dėl galimybės keisti paskirtį nėra aiški. Prašymas išnagrinėti esamą situaciją buvo pateiktas 2019 m. vasario 19 d. ir Telšių rajono savivaldybė 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. R8-02-N-906 pateikė atsakymą, tačiau neišnagrinėjo visų problemos sprendimo būdų. Pareiškėjos prašyme buvo nurodoma, kad restitucijos taikymas (kaip ir prieš tai buvusi nacionalizacija) sukėlė ženklią moralinę ir finansine žalą. Teismas ir Nacionalinė žemės tarnyba savo kompetencijos ribose ir pagal galimybes atliko veiksmus, kurie mažino žalos mastą. Dabartinė neaiški situacija su sklypais yra nepriimtina, ir Telšių rajono savivaldybė savo kompetencijos ribose gali išspręsti šią neaiškią ir nestandartinę situaciją. Pareiškėjos prašymu prašoma išnagrinėti siūlomas problemos sprendimo galimybes: 1.imtis veiksmų, kad būtų galimybė pakeisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos paskirtį, 2 . išpirkti sklypus.
Rašte nurodoma, kad atsakymas į pareiškėjos 2019 m. vasario19 d. pateiktą prašymą „Dėl sklypų Malūno 12 ir Malūno 12-6 Telšių mieste“ buvo pateiktas 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. R.8-02-M-906. Taip pat Rašte pažymima, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjai buvo atstatyta nuosavybė į žemės ūkio paskirties žemę, nei nuosavybės atkūrimo metu, t. y. 2004 m. rugsėjo 15 d., nei 2008 m. rugsėjo 25 d. patvirtinto Telšių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nebuvo numatyta gyvenamoji zona. Dėl šios priežasties pareiškėjai negalėjo būti suteikti lūkesčiai pakeisti žemės ūkio apskrities žemės paskirtį į kitos paskirties žemę, kai naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Telšių miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo darbai buvo pabaigti 2018 m. gruodžio 13 d. Telšių rajono savivaldybės tarybai įtvirtinus koregavimo sprendinius, todėl Telšių rajono savivaldybės administracija artimiausiu metu nėra numačiusi koreguoti Telšių miesto teritorijos bendrojo plano. Pareiškėja Raštu informuojama, kad šiuo metu Telšių rajono savivaldybes administracija neturi galimybės ir poreikio išpirkti pareiškėjos nuosavybės teise valdomus sklypus, esančius Malūno g. 12, Telšiuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Teismui susipažinus su pareiškėjos 2019 m. gegužės 7 d. prašymu ir 2019 m. vasario 19 d. prašymu (b. l. 41-42) darytina išvada, kad į pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma imtis veiksmų, kad būtų galimybė pakeisti sklypų paskirtį, buvo atsakyta Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo d. raštu Nr. R8-02-N-906. Taigi atsakovės 2019 m. birželio 6 d. Rašte teisėtai ir pagrįstai konstatuojama, kad dėl prašymo galimybės pakeisti sklypų paskirtį jau buvo atsakyta 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. R8-02-N-906 „Dėl informacijos suteikimo“. Taipogi atsakovė Rašte papildomai nurodo, jog Telšių miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo darbai buvo pabaigti 2018 m. gruodžio 13 d. Telšių rajono savivaldybės tarybai patvirtinus koregavimo sprendinius, todėl Telšių rajono savivaldybės administracija artimiausiu metu nėra numačiusi koreguoti Telšių miesto teritorijos bendrojo plano.
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, kad paminėtu atveju, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
Taigi darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. Tl-360 „Dėl Telšių miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (b. l. 43) patvirtintą Telšių miesto teritorijos bendrąjį planą pareiškėjos sklypai patenka į zoną „Miškų ūkio paskirtis“, o pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. Tl-344 „Dėl Telšių miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ (b. l. 44) patvirtintą pakoreguotą Telšių miesto teritorijos bendrąjį planą pareiškėjos žemės sklypai, esantys Malūno g. 12, Telšiuose, patenka į zoną „Rekreacinių miškų zona“, skundžiamu Raštu dėl pareiškėjos prašymo pakeisti sklypų paskirtį pareiškėjai buvo atsakyta tinkamai.
Pareiškėjos 2019 m. gegužės 7 d. prašymu ne tik buvo (pakartotinai) prašoma „imtis veiksmų, kad būtų galimybė pakeisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į namų valdą“, bet ir suformuluotas papildomas prašomas išnagrinėti siūlomą problemos sprendimo galimybę – „išpirkti sklypus“.
Atsakovės Rašte informuojama, kad šiuo metu Telšių rajono savivaldybės administracija neturi galimybės ir poreikio išpirkti pareiškėjo nuosavybės teise valdomus sklypus, esančius malūno g. 12, Telšiuose.
Žemės įstatymo 45 straipsnio „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“ 1 dalyje numatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. To paties 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.
Taigi iš šių Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas yra numatęs baigtinį ir kartu išsamų sąrašą atvejų, kuomet žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama. Taip pat pažymėtina, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams atliekamas pagal atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos rengiant iš esmės jau yra vertinama dėl visuomeninio poreikio buvimo ar nebuvimo. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, jog, kiek tai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą teisėtumu ir pagrįstumu, visuomenės poreikio sąvoka nėra vertinamoji kategorija, tai yra įstatymų leidėjo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatyti išimtiniai atvejai, kada privati nuosavybė gali būti priverstinai paimta iš savininko (2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2486/2013). Taigi šiuo atveju ir atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija, nesant Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytų imperatyvių pagrindų, neturėjo teisės inicijuoti procedūrų, susijusių su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendimo priėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja kartu su savo 2019 m. gegužės 7 d. prašymu nepateikė atsakovei duomenų, kad kitiems asmenims ar asmenų grupei yra reikalingi ginčo žemės sklypai, t . y. pareiškėja savo prašymu nepagrindė būtinybės valstybei iš pareiškėjos išpirkti ginčo žemės sklypus.
Kritiškai vertintina tai, jog atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 6 d. rašte Nr. R8-02-N-1264 suformuluotas atsakymas dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų išpirkimo nebuvo pagrįstas šiuos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Kita vertus, darytina išvada, kad Rašto teisinio pagrindimo trūkumai nėra esminiai, pareiškėja iš skundžiamo akto turėjo galimybę suprasti, jog jos prašymas dėl jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų išpirkimo negali būti patenkintas, nes atsakovė neturi poreikio ir galimybės išpirkti pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, ir jog jos pakartotinis prašymas dėl žemės ūkio paskirties keitimo į kitos paskirties žemę negali būti tenkintinas, nes ginčui aktuali teritorija pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius priskirtina rekreacinių miškų zonai, todėl pareiškėjos prašymas panaikinti skundžiamą Raštą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, yra atmestinas.
Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl skundžiamo akto panaikinimo yra netenkintinas ir patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, negali būti patenkintas ir reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. N. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.