Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Vičeslavui Jevmenovui, nukentėjusiems L. G., A. K., J. L., J. S., teismo psichiatrei ekspertei Aurelijai Survilaitei, gynėjui advokatui Arūnui Aleknai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai 1972-08-19, Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietei, baltarusei, gyvenančiai Barašų kaime, Juodšilių sen., Vilniaus rajone, ištekėjusiai, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiai, neteistai, įtariamai padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., turėdama psichikos sutrikimą – paranoidinę šizofreniją, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2016-04-23, apie 13:30 val., būdama viešoje vietoje, Kalviškių km., Rudaminos sen., Vilniaus raj., kelio atkarpoje Juodšiliai – Lyda plente, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nesilaikydama elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydama aiškią nepagarbą visuomenei, t. y. išėjusi į kelią, rankose turėtu pagaliu pradėjo tyčia daužyti sustojusio automobilio „T. Y.“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinį dangtį, nulaužė automobilio langų valytuvus, apgadino vairuotojo pusės veidrodėlį, iš automobilio išlipus N. G. puolė ją stumdyti, tampė už plaukų, spardė kojomis, apdraskė kartu važiavusios keleivės L. G. kairį skruostą, tokiais veiksmais sukeldama pastarosioms fizinį skausmą, tęsdama nusikalstamą veiką, ji pribėgo prie sustojusio automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) kojom pradėjo spardyti automobilio priekinius valstybinius numerius, po ko išlaužė automobilio du priekinius valytuvus, nulaužtais valytuvais pradėjo daužyti automobilio priekinį dangtį, po ko su valytuvais trenkė į automobilio priekinio stiklo dešinę pusę, padarydama du įtrūkimus, tęsdama nusikalstamą veiką, ji priėjusi prie sustojusio automobilio „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) nulaužė automobilio priekinį valytuvą su dalimi mechanizmo, po ko rankose turėtais valytuvais pradėjo daužyti automobilio kairės pusės veidrodėlį, taip nulauždama veidrodėlio plastmasinę dalį, tęsdama nusikalstamą veiką ji pribėgo prie sustojusio automobilio „VW Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) rankose turėtais valytuvais pradėjo daužyti automobilio priekinį dangtį, automobiliui pavažiavus kelis metrus atgal, pastaroji pribėgo prie automobilio kairiojo veidrodėlio ir jį nulaužė, tokiais savo vandališkais veiksmais bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, pripažįsta, kad elgėsi negerai. Negali parodyti, kodėl ji taip elgėsi. Ji nėra agresyvi, alkoholio labai mažai vartoja, nežino, kodėl taip pasielgė. Nėra gydyta nei nuo alkoholinės priklausomybės, nei nuo narkotinės priklausomybės. Yra gydyta psichiatrijos ligoninėse, nuo 16 metų lankosi pas psichiatrus. Yra įrašyta į psichiatrijos įskaitą. Yra gydyta ir Naujojoje Vilnioje, Parko gatvėje, taip pat reguliariai vaikšto pas psichiatrus kas mėnesį Vilniuje. Jai išrašyti vaistai, juos vartoja kasdien. Turi psichikos problemų, o būtent į galvą lenda įvairios įkyrios mintys ir tada nesupranta ką daro. Tokiais momentais nieko neprisimena. Jai problemos prasidėjo dėl 2006 metais kilusio gaisro, nuo to laiko labai pasikeitė jos elgesys. Tiksliai negali nusakyti savo ligos pavadinimo, bet tai galimai susiję su šizofrenija. Šiuo metu gyvena su vyru A. T. nuosavame name, Vilniaus rajone, Baraškų kaime. Gyvena tik dviese, turi savo daržą, kuriame augina daržoves. Turi 60 proc. nedarbingumo, gauna neįgalumo išmoką. V. A. nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kas sukelia jai stresą. Apie įtarimo esmę labai mažai ką prisimena. Prisimena savo veiksmų seką atkarpomis. Prisimena, kad įtarime nurodytą dieną ji buvo savo darže. Neprisimena kaip ji atsidūrė kelio atkarpoje Lydos plente, kokiomis aplinkybės atsidūrė ten negali pasakyti, tai buvo apie 200 metrų nuo jos namų. Prisimena, kad važiavo didelė mašina, džipo tipo, spalvos neprisimena, ji bandė nuimti nuo jo valytuvus, bet jai nepavyko. Prisimena, kad ji alkūne kliudė du veidrodėlius kažkokių automobilių. Kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko negali pasakyti, nes neprisimena. Neprisimena, kad rankose turėtų kokį pagalį, prisimena, kad atvažiavę pareigūnai iš jos rankų atėmė kažkokius valytuvus, nuo kokių automobilių jie buvo, negali pasakyti. Neprisimena kaip jie atsirado jos rankose. Neprisimena, kad būtų sužalojusi kokias nors moteris. Prisimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ją paguldė ant žemės, po kurio laiko atvažiavo greitoji pagalba ir ją išvežė į Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę. Negali įvardinti savo veiksmų priežasties, nežino kas jai atsitiko. Anksčiau nebuvo tokių atvejų. Labai gailisi dėl to kas įvyko (t. I, b. l. 191-192).

Nukentėjusioji L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-04-23 ji kartu su teta N. G. važiavo jos automobiliu „T. Y.“ į senelės jubiliejų keliu Juodšiliai – Lyda. Automobilį vairavo jos teta. Pamatė iš kairės pusės, iš krūmų išeinančią moterį. Pagalvojo, kad ji nori pereiti kelią,

Sustojus automobiliui, ši moteris priėjo prie tetos automobilio iš priekio, turėdama kažką rankose, pradėjo daužyti automobilio kapotą, nulupo valytuvą. Užkabino veidrodėlį. Jos išlipo iš automobilio. Tetai išlipus iš automobilio, ta moteris puolė stumdyti jos tetą, paėmė už plaukų, spardė kojomis. Ji puolė ją ginti, suėmė agresyvios moters ranką. Matė, kad ta moteris toliau elgėsi agresyviai, daužydama kitus automobilius. Matė kaip ji laužė kitų automobilių valytuvus, veidrodėlius ir rėkė kažką rusų kalba. Netrukus atvažiavo pareigūnai ir sutramdė tą moterį, sulaikė ją aktyviais veiksmais, nes ji buvo labai agresyvi. Gatvė, kurioje viskas įvyko, judri, dėl moters veiksmų buvo sutrikdytas eismas.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų balandžio 23 d. dirbo Kirtimuose. Su automobiliu „V. S.“ važiavo namo pro Juodšilius. V. L. plentu pamatė stovinčius automobilius su įjungtais avariniais signalais ir ateinančią moterį. Ji ėjo į jį ir keikėsi rusiškais keiksmažodžiais. Atidaręs langą jai pasakė pasitraukti. Moteris nuplėšė valytuvas, pradėjo daužyti automobilio kapotą, norėjo įlipti į automobilį. Įjungęs atbulinę pavarą bandė važiuoti atgal. Moteris nulaužė automobilio veidrodėlius. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Mano, kad nors moteris ir nesveika, ji turi pareigą atlyginti žalą. Ji turi gydytis, o ne vaikščioti ir gadinti automobilius. Civilinį ieškinį sudaro išlaidos automobilio remontui.

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad balandžio mėnesį su vaikais važiavo iš J. R. link. Apie 14 val. pamatė sustojusius automobilius su įjungtais avariniais signalais. Priešais ją sustojo automobilis, ji galvojo jį apvažiuoti. Tada priėjo moteris, pradėjo rėkti, šūkauti, rankose laikė valytuvus, pagalius. Pradėjo lipti ant jos automobilio kapoto, sulaužė valytuvus. Ji labai išsigando, vaikai pradėjo klykti. Ji vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio įvykio buvo apgadintas jos automobilis, tačiau jo remonto išlaidas padengė draudimo kompanija.

Nukentėjusioji J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad balandžio mėnesį važiavo iš Juodšilių į Skaidiškes. Priekyje pamatė automobilį – „džipą“. Prie jos pripuolė moteris, užgriuvo ant automobilio kapoto, nulaužė valytuvus, pradėjo daužyti, įskėlė stiklą. Ji labai išsigando. Ji vairavo automobilį „W. G.“, kuris įvykio metu buvo apgadintas. Vėliau automobilį pardavė. Išlaidos remontui buvo mažesnės nei nurodyta civiliniame ieškinyje. Mano, kad tą moterį reikia priverstinai gydyti.

Nukentėjusioji N. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2016 m. balandžio mėn. 23 dieną, apie 13.30 valandą, važiavo savo automobiliu „TOYOTA YARIS“, v/n (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, keliu Juodšiliai – Lyda. Važiavo nuo Juodšilių pusės Lydos kryptimi. Kartu su ja važiavo jos dukterėčia L. G.. Likus iki sankryžos su Lydos plentu apie 300 metrų, staiga priešais jos automobilį iš miško, iš kairės pusės iššoko ir ant kelio išbėgo nepažįstama moteris. Moteris išbėgo netikėtai ir puolė tiesiai ant jos automobilio, tačiau kadangi ji važiavo nedideliu greičiu, tai spėjo sustabdyti. Rankose moteris laikė kažkokį daiktą, panašų į rūbų pakabą, ant kurio buvo prikabinta kankorėžių. Moteris užgriuvo ant jos automobilio kapoto ir tuo daiktu ėmė daužyti į automobilio kapotą, priekinį stiklą. Tas daiktas turėjo buvo medinis, kadangi stipriai apgadino jos automobilį, įskėlė priekinį stiklą. Po to ji pačiupo valytuvą iš vairuotojo pusės ir jį nulaužė. Po to ji griebė už vairuotojo pusės šoninio vaizdo veidrodėlio. Ji atidarė dureles ir norėjo iš automobilio išlipti. Tuo metu moteris sugriebė jai už plaukų ir išvilko ją iš automobilio. Ji laikė ją sugriebus už plaukų ir spardė ją kojomis. Kiek kartų įspyrė, negali pasakyti. Spardė jai į įvairias kūno vietas. Gali išskirti tik vieną smūgį į kojos kirkšnį, nes labai skaudėjo ir po to buvo likusi kraujosruva. Tuo metu iš automobilio iššoko ir jos dukterėčia, kuri puolė ją ginti. Moteris dukterėčiai griebė už veido, matėsi, kad apdraskė veidą. Pastebėjo, kad sustojo daugiau automobilių, kadangi įvykis vyko vidury kelio ir niekas negalėjo pravažiuoti. Kažkas moterį nuo jos atplėšė. Moteris ją paleido ir ėmė spardyti jos automobilį iš vairuotojo pusės, spardė ir į automobilio galą. Po to ji puolė prie kito automobilio ir taip pat ėmė jį daužyti, laužti valytuvus. Tuo metu ji paskambino į policiją. Iš viso moteris apgadino penkis ar šešis automobilius. Atvažiavę policijos pareigūnai moterį sulaikė. Visą laiką moteris šaukė, kad ją vežtų į beprotnamį. Ar ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, pasakyti negali, kvapo nesijautė. Įvykio metu buvo subraižytas ir įlenktas automobilio variklio dangtis, sugadintas vairuotojo pusės šoninio vaizdo veidrodėlis, nulaužtas su visu mechanizmu vairuotojo pusės valytuvas, subraižytos ir aplamdytos vairuotojo pusės priekinės ir galinės durelės, taip pat aplamdytas ir subraižytas galinis bamperis, dviejose vietose įtrūkęs priekinis stiklas. Dėl automobilio apgadinimo viso jai padaryta 380 eurų žala. Kadangi jos automobilis draustas savanorišku KASKO draudimu Lietuvos draudimo bendrovėje, draudimas jai atlygino 290 eurų žalą. Neatlygino 90 eurų sumos, nes buvo taikoma draudimo išlyga. Moteris ją tempė už plaukų, spardė į įvairias kūno vietas. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba, ją ir dukterėčią apžiūrėjo, tačiau į ligoninę jie nevyko, nes vyko į jubiliejų. Pas medicinos ekspertus jai siuntimas nebuvo duotas, todėl ji ir nevyko. Prašė pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove 90 eurų sumai. Minima moteris buvo su peruku, nes jis vėliau jai nuslydo. (I t., b.l. 137-138).

L. R. Rybakovas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad vyksta konfliktas. Su porininku nuvažiavo į įvykio vietą Baršakų kaime, pamatė daug sustojusių automobilių, žmonių. Viena moteris stovėjo, rankose laikė valytuvus ir jais mosikavo. Moteris išėjusi į kelią laužė automobilius, vienai moteriai apdraskė veidą. Žmonės buvo išsigandę. Mano, kad dėl moters veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Moterį pagal gydytojų rekomendacijas išvežė į ligoninę Naujoje Vilnioje.

2016-11-30 surašytas apžiūros protokole, dalyvaujant Teismo medicinos vyresniajam ekspertui J. M. Paliuliui, apžiūrėtos nuotraukos 6 nuotraukos (moters L. G., veido kairės pusės, kairės ausies su raudonu auskaru, ir kaklo kairės pusės spalvotos skaitmeninės fotonuotraukos). Specialisto, BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada: pateiktose fotonuotraukose matomas linijinis (veido išilginei ašiai maždaug lygiagretus) odos paraudimas – patinimas, kuris pažandėje perėjęs į nubrozdinimą, raudonu dugnu, su apatiniame krašte pašiauštu epidermiu. Tai galėjo būti padaryta vienu kieto, riboto nedidelio paviršiaus buką briauną turinčiu daikto poveikiu nuo keliolikos minučių iki keleto valandų prieš darant fotonuotraukas, ir gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. (I t., b. l. 108).

2016-05-04 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - Kalviškių km., Rudaminos sen., Vilniaus raj., kelio atkarpoje Juodšiliai – Lyda plente (t. I, b. l. 22-24).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. T. veiksmai atitinka įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ką prisiminė apie jos atliktus veiksmus, inkriminuotų veiksnų neneigė. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinto teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji, liudytojas, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. T. atliktiems veiksmams atskleisti

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gauta A. T., gim. 1972-08-19 gydymo stacionare istorija (3 tomai, 506 lapai), kur nurodyta, kad ji gydyta Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje 17 kartų, paskutinį kartą nuo 2016-05-28 iki 2016-06-20.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto I. R. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2016 nurodyta, kad A. T., gim. 1972 m., daug metų serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, eilė kartų (16-ka) gydyta psichiatrijos stacionare (Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje), paskutinius kartus: 2016-03-16 iki 04-15 (tuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutartimi gydyta priverstinai), vėl hospitalizuota bei gydyta iškart po byloje nagrinėjamo įvykio, t. y. 2016-04-23 iki 05-17, bei 2016-05-28 iki 06-20, jai diagnozuojama – paranoidinė šizofrenija, medicininėje dokumentacijoje aprašomi neadekvatų, neretai netgi agresyvų elgesį sąlygojantys haliucinaciniai bei kliedesiniai išgyvenimai, nekritiškumas tiek savo elgesio, tiek ir susirgimo atžvilgiu, palaikomojo ambulatorinio gydymo rekomendacijų nesilaikymas, todėl A. T. tikslinga paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. II, b. l. 17).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2016, nurodyta, kad A. T. baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu (2016-04-23) ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas-paranoidinė šizofrenija. Pagal tuometinę savo psichikos būklę A. T., darydama baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Pagal dabartinę psichikos būseną A. T. gali suprasti savo veiksmų reikšmę, ir juos valdyti, su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau jos parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius rekomenduojama vertinti kritiškai, kadangi baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu ji buvo lėtinio psichikos sutrikimo (šizofrenijos) paūmėjimo būsenoje. Šiuo metu yra gydymo sąlygotas psichinės būsenos pagerėjimas, tačiau A. T. psichikos būsena gali kisti, todėl lėtinio psichikos sutrikimo (šizofrenijos) paūmėjimo atveju ji negalės būti pilnaverte teismo proceso dalyve. A. T. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (t. II, b. l. 55-59).

Teismo psichiatrė ekspertė A. S. teisiamojo posėdžio metu ekspertizės akto išvadas patvirtino. Papildomai nurodė, kad A. T. diagnozuoti susirgimai yra lėtiniai, linkę progresuoti, todėl būtinas intensyvus ir nuoseklus gydymas. Ligos paūmėjimai pasireiškia tada, kai A. T. nustoja vartoti jai paskirtus vaistus.

Motyvuojamoji dalis

BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Byloje nustatyta, kad A. T. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama ir jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jai taikytina BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniai ieškovai A. K., AAS ‚BTA B. I. Company“, J. L., N. G., AB „Lietuvos draudimas“, pareiškė civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 32, 45, 122, 144, 150).

(duomenys neskelbtini) straipsnis nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. CK 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjusiajam žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad dėl įstatymo uždraustos veikos kilusi žala iš paminėtų asmenų gali būti išieškoma civilinio proceso tvarka, todėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėtais

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutarė:

Pripažinti, kad A. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje būdama nepakaltinama.

Taikyti A. T. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pas rajono psichiatrą) pagal gyvenamąją vietą.

A. K., AAS ‚BTA B. I. Company“, J. L., N. G., AB „Lietuvos draudimas“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

A. T. gydymo stacionare istoriją (3 tomai, 506 lapai), įsiteisėjus nutarčiai grąžinti VšĮ ‚Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei“, asmens sveikatos istoriją (1 vnt.) – VšĮ „Vilniaus rajono centrinei poliklinikai“.

CD diską palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.