Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-04-20 · Byla Nr. A2.11.-134-780/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
A2.11.-134-780/2015
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00111-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-134-780/2015;teisminio proceso Nr. 4-27-3-00111-2015-7;procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 50.1.1; 52.3.
(S)LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 20 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei ir Joanai Kardokienei, dalyvaujant administracinėn atsa­ko­­mybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs K. L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, pensi­ninko, turinčio 50 % darbingumą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), adminis­t­ra­ci­nio teisės pažeidimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio teisės pažei­dimo protokolas pagal Lietuvos Respub­likos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 2 d. apie 12.20 val., būdamas neblaivus (nusta­ty­tas 1,43 promilės girtumas), Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl., Vytauto g. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti - nekreipė dėmesio į tarnybinio automobilio specialųjį garsinį signalą ir važiuodamas dviračiu nesustotojo, bandė pabėgti, o sulaikytas vengė tikrintis girtumą.

K. L. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad važiavo dviračiu, jokių taisyklių nepažeidė, girdėjo, kad iš nugaros pypsi automobilio garsinis signalas, tačiau jis nesuprato, kad tai policijos sirena, nes tai nebuvo specialus garsinis sirenų signalas. Per garsiakalbį jo neprašė sustoti, nei lazdele, nei skrituliu jo nestabdė, todėl jis važiavo toliau. Policijos automobilis jo neaplenkė, o kažkas tik patraukė už dviračio bagažinės. Tik tada atsisukęs pamatė, kad tai policijos pareigūnas. Pastarasis paprašė pasitikrinti girtumą, prašė pūsti į alkotesterį. Jis gyvena be vieno plaučio, jam sunku pūsti, todėl jis pūtė į alkotesterį 5-6 kartus, bet pradėdavo kosėti. Tada jį nuvežė į policijos komisariatą ir su kitu aparatu, į kurį taip pat reikėjo pūsti, nustatė jo girtumą. Nuo policijos jis nebėgo, o nesustojo todėl, kad signalizuoti gali bet koks automobilis.

Liudytojas E. M. parodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. apie 12.20 val., dirbo Kapčiamiesčio miestelyje su patruliniu automobiliu kartu su patrule B. K.. Jis vairavo tarnybinį automobilį ir važiuojant Vytauto gatve iš galo privažiavo prie važiuojančio dviratininko, kuris važiavo kelio viduriu, vinguriavo, buvo be liemenės, dviratis be atšvaitų. Jis pasignalizavo garsiniu signalu, kuris yra įrengtas prie švyturėlių, kad dviratininkas pasitrauktų nuo kelio į šoną. Pačių švyturėlių nejungė, aplenkti bijojo, kad dviratininkas neatsitrenktų į juos. Jis ketino stabdyti, bet nenorėjo išgąsdinti dviratininko, kad šis nenukristų, todėl signalu norėjo atkreipti dėmesį. Dviratininkas į garsinius signalus nereagavo ir pasuko į kairėje esantį keliuką. Tuomet jis aplenkė dviratininką ir pavažiavęs sustojo priekyje už 100 metrų. Išlipęs iš automobilio pasakė atvažiuojančiam dviratininkui „Stok policija“. Nei lazdelės, nei skritulio stabdymui nenaudojo, nes nebuvo transporto priemonės, o buvo tik dviratininkas. Tačiau šis apvažiavo jį iš dešinės ir važiavo toliau. Tuomet jis pabėgėjo iš paskos apie 20 metrų ir sulaikė dviratininką už bagažinės. Šis paaiškino, kad policija jį trukdo, kad jis važiuoja pasiimti valties ir bandė važiuoti toliau. Tačiau jis dviratininką atsivedė prie tarnybinio automobilio, kur bandė nustatyti jo girtumą. Vairuotojas vengė pasitikrinti girtumą, nes į alkotesterį pūtė 6 kartus, bet per silpnai. Tuomet jį nuvežė į policijos komisariatą ir nustatė girtumą su kitu alkotesteriu.

Liudytoja B. K. parodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. dirbo Kapčiamiesčio miestelyje su patruliniu automobiliu kartu su patruliu E. M., kuris vairavo automobilį. Važiuojant gatve iš galo privažiavo prie važiuojančio dviratininko, kuris važiavo kelio viduriu. Kolega pasignalizavo garsiniu signalu, kad dviratininkas pasitrauktų nuo kelio į šoną. Šis atsisuko, bet nesustojo ir toliau važiavo keliu. Kolega signalizavo ne vieną kartą, bet dviratininkui nesustojus, išlipo iš automobilio ir bėgdamas iš paskos sulaikė. Dviratininkas ne iš karto nulipo nuo dviračio, o norėjo važiuoti toliau. Visas sustabdymas vyko viename kelyje, važiuojant tiesiai. Jie su savo automobiliu dviratininko nebuvo aplenkę. Prie automobilio dviratininkas iš pradžių atsisakė pūsti į alkotesterį, sakė kad pavargęs ir neįpūs, o po to kai pailsėjo, pūtė kelis kartus, bet per silpnai. Nuvežus jį į policijos komisariatą, nustatė girtumą su kitu alkotesteriu.

Policijos pareigūno E. M. tarny­bi­niame praneši­mas apie įvykio aplin­ky­bes nurodyta, kad dirbant su patrule B. K. Kapčiamiesčio mstl., Vytauto g. pastebėjo važiuojantį dviratininką, kuris važiavo kelio viduriu, vinguriavo, matėsi, kad neblaivus, buvo be šviesą atspindinčios liemenės, dviratis be žibintų, į specialų garsinį signalą nereagavo ir nuo kelio nepasitraukė, pasuko į kairę ir pradėjo bėgti, o apvažiavus jį ir sustojus priekyje už 100 metrų, bei išlipus iš automobilio ir liepiant sustoti, dviratininkas apvažiavo jį ir bandė pabėgti, tačiau jis bėgdamas pasivijo dviratininką ir rankomis sustabdė, vėliau akivaizdžiai vengė pasitikrinti girtumą, pūtė į alkotesterį 6 kartus, bet nei karto nepavyko (b. l. 7),

Alkoholio kiekio matuok­lio kvitas, patvir­tina, kad 2015-04-02, 12.59 val. K. L. D. buvo neblaivus (b. l. 8).

Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys patvirtina, kad policijos patrulių ekipažas „Dusia 37“ 2015-04-02, 12.10 val. nedideliu greičiu judėjo Kapčiamiesčio mstl. Veisiejų gatve, o 21.11 val. pasuko į kairėje esančią gatvelę ir netrukus sustojo, garsinių signalų ir šviesos sitemų panaudojimas neužfiksuotas (b. l. 25-36).

Lazdijų savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausios gydytojos raštas ir pateikti medicininiai dokumentai, patvirtina, kad K. L. D.2006 m. buvo operuotas dėl dešinio plaučio ir jam buvo pašalinta dešinio plaučio dvi viršutinės skiltys, taikyta chemoterapija, nuo 2011 m. kvėpavimo funkcijos tyrimai neatlikti, nes pas pulmonologą nesilankė (b. l. 37-42).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, K. L. D. kaltinamas tyčia nepaklusęs teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, bandęs pabėgti ir vengęs pasitikrinti girtumą (ATPK 187 straipsnio 2 dalis). Tačiau Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia, kad bėgo nuo policijos pareigūnų, kad vengė tikrintis girtumą, nes teigia nesupratęs, kad garsiniu signalu jam signalizuoja iš paskos važiuojanti policija, o į alkotesterį iš karto papūsti negalėjo dėl savo sveikatos, nes yra netekę vieno plaučio ir jam sunku pūsti.

Kaltinimas dėl šio pažeidimo iš esmės grindžiamas policijos pareigūnų E. M. ir B. K. parodymais ir konstatuotu girtumu, tačiau teismo posėdžio metu policininkų parodymai buvo prieštaringi ir jie nėra pakankami K. L. D. kaltei įrodyti. Be to, pats reikalavimas sustoti dviratininkui nebuvo išreikštas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nepaklusimas jam negali būti laikomas tyčiniu teisėto policininko reikalavimo nevykdymu.

Sprendžiant ar K. L. D. nepakluso reikalavimui sustoti pažymėtina, kad tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens susiklostę teisiniai santykiai reglamentuojami specialių teisės normų, t. y. Kelių eismo taisyklių (toliau KET). Remiantis KET 3 punktu, kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos (kurių nėra 3 punkte) yra apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, dviratis yra ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, o pagal šio straipsnio 82 dalį, vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Tai reiškia, kad dviračio vairuotojas kaip eismo dalyvis įgyja KET nustatytas pareigas, o pats dviratis yra transporto priemonė. KET 78 punkte numatyta, kad: vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti; signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje; norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku; gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Iš esmės analogiški reikalavimai stabdymui numatyti ir ATPK 130 straipsnio pastaboje.

Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste pripažintina, kad stabdydamas dviratininką policijos pareigūnas E. M. neatliko nė vieno iš nurodytų ir privalomų atlikti veiksmų, kuriais jis ketino sustabdyti dviratininką, ir nė vienu iš įstatyme numatytų būdų neatkreipė eismo dalyvio dėmesio. Tai, kad policijos pareigūnas, važiuodamas dviratininkui iš nugaros įjungė garsinį signalą nereiškia, kad buvo tinkamai išreikštas reikalavimas sustoti, nes tokio transporto priemonės stabdymo būdo nei KET, nei ATPK nenumato. Todėl K. L. D. teigiant, kad jis nesuprato, jog automobilio garsinis signalas buvo skirtas būtent jam sustoti, jo veiksmai negali būti pripažįstami tyčiniu policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymu. Be to, patys policininkai iš esmės patvirtino, kad toks signalizavimas dviratininkui net nebuvo jų reikalavimas sustoti, nes abu jie teigė, kad norėjo tik atkreipti dviratininko dėmesį, jog jis pasitrauktų nuo kelio. Tuo tarpu įrodymų, kad buvo aiškiai ir tinkamai išreikštas reikalavimas sustoti byloje nepakanka.

Šalies argumentai

K. L. D. teigia, kad policininkas jį sulaikė iš nugaros, o nei per garsiakalbį, nei kitais aiškiai išreikštais būdais sustoti prieš tai nereikalavo. Liudytojas E. M. teigė, kad aplenkęs dviratininką išlipo iš automobilio ir jį atvažiuojantį stabdė žodžiais “stok policija“, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino kita kartu buvusi policininkė B. K.. Ji teigė, kad tarnybiniu automobiliu dviratininko jie neaplenkė, o kolega E. M., dviratininką sulaikė bėgdamas iš paskos. Apie savo kolegos reikalavimą sustoti, išreikštą žodžiu, ir apie tai, kad dviratininkas, nevykdydamas tokio reikalavimo, policininką E. M. apvažiavo, liudytoja B. K. nenurodė. Pabrėžtina, kad liudytojos B. K. parodymai patvirtina K. L. D. parodymus, kuris taip pat nurodė, kad policijos automobilis jo neaplenkė, o jis buvo sustabdytas iš nugaros.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad net ir reikalavimas sustoti, išreikštas žodžiu, nėra įrodytas surinktais įrodymais, todėl K. L. D. negali būti baudžiamas už tokio reikalavimo nevykdymą. Tai, kad sustabdytas iš nugaros K. L. D. ne iš karto nulipo nuo dviračio neįrodo, kad jis bėgo nuo policijos, nes, kaip minėta, jam nebuvo tinkamai išreikštas reikalavimas sustoti.

Sprendžiant ar K. L. D. vengė pasitikrinti blaivumą pabrėžtina, kad teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimu laikomi tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, todėl inkriminuojant tokį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1040/2006). Neblaivumo patikrinimo vengimu teismų praktikoje pirmiausia laikomi bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais asmuo išreiškia savo valią nesitikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N5-393/2007). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o tokiu atveju jo neblaivumas turėtų būti nustatinėjamas jį pristatant į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N5-393/2007). Taip pat teismų praktikoje yra laikoma, kad negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo ir tais atvejais, jei asmens neblaivumas (jo laipsnis) vis dėlto yra nustatomas (Kauno apygardos administracinio teismo nutartis Nr. II-801-428/2006).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl K. L. D. atliktų veiksmų buvo užkirstas kelias jo neblaivumui nustatyti, o pats neblaivumas ir jo laipsnis nustatytas buvo. Todėl vien tik aplinkybė, kad jis nesugebėjo iš karto atlikti būtinų tikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo patikrinimo vengimu. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad iš K. L. D.gydymo įstaigos gauti duomenys patvirtina, jog jis iš tiesų 2006 m. buvo operuotas dėl dešinio plaučio ir jam buvo pašalinta dešinio plaučio dvi viršutinės skiltys ir taikyta chemoterapija, o šiuo metu jis yra tik 50 % darbingas. Todėl neatmestina, kad nesugebėjimui iš karto ir tinkamai papūsti į alkoholio kiekio matuoklį įtakos turėjo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveiktos būklė, tiek pats girtumas. Tačiau tai nereiškia, kad nesugebantis tinkamai papūsti į alkoholio kiekio matuoklį asmuo vengia pasitikrinti, ir kad dėl to pareigūnai praranda galimybę nustatyti girtumą. Be to, girtumas policijos komisariate buvo nustatytas kitokio modelio alkoholio kiekio matuokliu – „Lion alcometer 500“ (b. l. 8), nei buvo nustatinėjamas sustabdymo metu, kuomet naudotas buvo alkoholio kiekio matuoklis „Alkotest 6810“ (b. l. 25), todėl neatmestina, kad ir skirtingi prietaisai skirtingai reaguoja į oro pūtino stiprumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatsisakė tikrintis girtumo ir savo veiksmais tyčia neužkirto kelio tokiam patikrinimui. Priešingai, jis ne vieną kartą bandė tą padaryti, o pakeitus patį prietaisą, kuriuo girtumas buvo nustatinėjamas, neblaivumo laipsnis buvo nustatytas. Be to, nėra paneigtas K. L. D. paaiškinimas, jog jis ne iš karto sugebėjo tinkamai pasitikrinti blaivumą dėl savo sveikatos būklės. Todėl tokiuose veiksmuose nėra tyčios nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nes nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286, 287 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., K. L. D. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka