Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį bauda 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 19 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir L. P. nustatyta galutinė bausmė – bauda 116 MGL (4368,56 Eur) dydžio. Baudą nurodyta sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. P. nuteistas už tai, kad jis tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2017 m. liepos 11 d. 20.00 val. ir nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelės vertės turtą – nukentėjusiojo D. P. automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 25 00 Eur vertės, su jame buvusiais daiktais – akiniais nuo saulės 400 Eur vertės, telefono, planšetinio ir nešiojamo kompiuterio įkrovikliais 200 Eur vertės, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tai yra vogtas, ir naudojosi juo, tai yra 2017 m. liepos 17 d., apie 10.25 val. užsakytu autovežiu „Mercedez–Benz 814“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pervežė minėtą automobilį iš aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 17 d. apie 12.30 val. užsakytu autovežiu „Renault Mascot“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervežė minėtą automobilį iš aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2017 m. liepos 27 d. 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo kaltę grindė vien nepatikimais ir nenuosekliais liudytojo Ž. K. parodymais, nevertino įrodymų visumos, nepašalino abejonių dėl to, kas disponavo automobiliu BMW X5, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos dydžiu, prašo jį sumažinti.

7. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–89/2014).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant L. P. kaltės klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei juos vertinant, padaryta nebuvo. Visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra išsamiai aptarti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, darydamas išvadą dėl L. P. kaltės vadovavosi ne tik liudytojo Ž. K. parodymais, tačiau vertino bylos įrodymų visetą, palygino ir sugretino teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvadas dėl L. P. kaltės padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų Ž. K., A. U., R. V., R. K. parodymais, 2017–07–18 slapto sekimo protokolu, 2017–10–18 apžiūros protokolu, 2017–07–28 apžiūros protokolu, vaizdo įrašais iš aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), degalinės „Circle K“, kurie, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, o būtent: jų apžiūrų protokolai buvo išvardinti, nes proceso dalyviai peržiūrėti vaizdo įrašų ar perskaityti ir apžiūrėti garso įrašų apžiūrų protokolų nepageidavo (b. l. 140, 2 tomas). Šiuo metu BPK 290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi.“ To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paminėtus duomenis įvertino kaip patikimus, neprieštaringus ir sudarančius loginę įrodymų grandinę, patvirtinančią byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visumą ir pagrįstai pripažino įrodymais. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apkaltinamajame nuosprendyje aptarti BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir išdėstyti argumentai, kuriais teismas grindžia savo išvadas dėl šių požymių buvimo nuteistojo veikoje. Taip pat nuosprendyje nurodyti duomenys, kuriais remdamasis teismas atmetė L. P. versiją, kad jis neįgijo ir nenaudojo automobilio BMW X5, o tik paprašytas Ž. K. padėjo pastarajam minėtą automobilį pervežti į aikšteles. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl L. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nėra teisinio pagrindo.

9. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–114–489/2016).

10. Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K–185/2009, 2K–213/2013, 2K–7–88/2014).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai, remdamasis aukščiau minėtų byloje esančių įrodymų visetu, nustatė, kad L. P. įgijo didelės vertės turtą – automobilį BMW X5 – ir juo naudojosi, žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu – pavogtas, todėl pagrįstai L. P. pripažino kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

12. L. P. viso proceso metu neigė, kad jis įgijo ir naudojosi automobiliu BMW X5, teigė, jog tik padėjo Ž. K. minėtą automobilį autovežiu pervežti į aikštelę. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas tokią nuteistojo versiją atmetė ir įvertino siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas Ž. K. neigė šią L. P. nurodomą aplinkybę ir viso proceso metu vienodai teigė, jog automobiliu BMW X5 disponavo L. P., būtent L. P. autovežiu pervežinėjo automobilį BMW X5 į aikštelę. Šiuos liudytojo Ž. K. parodymus atitinka kiti byloje esantys įrodymai. O būtent: automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai ir apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, liudytojų R. K., A. U., R. V. parodymai, iš kurių nustatyta, kad dėl automobilio BMW X5 pervežimo autovežiais rūpinosi L. P. – t. y. jis prašė liudytojų R. K., A. U., R. V. autovežiais pervežti minėtą automobilį į aikšteles, dėl visų automobilio pervežimo aplinkybių ir detalių tarėsi su jais, nurodydavo vietas iš kur reikia paimti automobilį, kur nuvežti ir pastatyti, pats sumokėdavo už automobilio pervežimą. Taip pat iš automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų ir jų apžiūrų protokolų, paties L. P. parodymų matyti, kad atvežus automobilį BMW X5 į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), pats L. P. pakeitė jo valstybinius numerius – iš savo automobilio paėmė kitus valstybinius numerius ir nuėmęs ant automobilio BMW X5 buvusius valstybinius numerius, juos uždėjo ant automobilio BMW X5. Paminėti L. P. veiksmai, kurių ir pats nuteistasis neginčija atlikęs, patvirtina, kad L. P. disponavo automobiliu BMW X5, t. y. jį įgijo ir naudojosi.

13. L. P. skunde nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis liudytojo Ž. K. parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nenuoseklūs, teismas šio liudytojo parodymų nenuoseklumo nevertino, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais jo paaiškinimais, visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimus, duotus akistatos metu, kurie esmingai skyrėsi. Apelianto teigimu, nepašalinus prieštaravimų tarp jo parodymų ir liudytojo Ž. K. parodymų, byloje liko nepašalinta abejonė dėl to, kas disponavo automobiliu – t. y. jis (L. P.) ar Ž. K..

14. Sutiktina su apelianto skunde nurodomais teiginiais, kad liudytojo Ž. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat 2017 m. liepos 21 d. akistatos su L. P. metu, teisiamojo posėdžio metu nebuvo visiškai nuoseklūs dėl visų įvykio aplinkybių – t. y. dėl to, kada ir kur Ž. K. pirmą kartą pamatė automobilį BMW X5, aplinkybės dėl slaptos sekimo įrangos nuėmimo nuo automobilio, t. y. ar ją nuėmė tik Ž. K., ar ji buvo nuimta padedat L. P., taip pat atvažiavimo į automobilių aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybės. Tačiau šie apelianto skunde akcentuojami liudytojo Ž. K. parodymų neatitikimai šiuo atveju nėra esminiai ir neleidžia daryti kitokių išvadų dėl teisiškai reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir nekeičia išvados dėl L. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju apeliantas pernelyg sureikšmina liudytojo Ž. K. duotus parodymus, kadangi, kaip jau minėta, jie nėra vieninteliai įrodymai nagrinėjamoje byloje, kuriais yra grindžiama L. P. kaltė. Be to, įvertinus tai, kad Ž. K. parodymai iš tiesų nebuvo nuoseklūs dėl visų įvykio aplinkybių, šiuo atveju jais remiamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti, liudytojas Ž. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ne jis, o L. P. automobilį BMW X5 pervežinėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, nurodė, jog L. P. paprašė padėti nuimti ant automobilio BMW X5 prikabintą „dėžutę“ (slapto sekimo įrangą), ir, paprašytas L. P., jis (Ž. K.) automobilių aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo automobilio BMW X5 dugno nuėmė slapto sekimo įrangą. Tokius Ž. K. parodymus patvirtina: automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai ir jų apžiūrų protokolai, iš kurių matyti, kad Ž. K. nuo automobilio BMW X5 nuėmė slapto sekimo įrangą; slapto sekimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš karto po to techninių priemonių signalas nutrūko; liudytojų R. K., A. U., R. V. parodymai, iš kurių matyti, kad dėl automobilio BMW X5 pervežimo rūpinosi tik L. P., taip pat aplinkybės, jog Ž. P. pakeitė automobilio valstybinius numerius ir kt. Jokių duomenų, išskyrus paties L. P. parodymus, kurie patvirtintų L. P. keliamą versiją, kad automobilis BMW X5 buvo Ž. K. žinioje ir Ž. K. būtų prašęs L. P. pervežti minėtą automobilį į aikštelę, nėra, o priešingai, visi aukščiau paminėti duomenys minėtą nuteistojo versiją paneigia ir patvirtina, kad automobiliu BMW X5 disponavo L. P..

15. Bylos įrodymais nustatyta, jog L. P. žinojo, kad automobilis yra be užvedimo raktelių, apeliantui neperduoti transporto priemonės registracijos dokumentai, apeliantas pats parodė, jog suprato, jog automobilis yra vogtas, kadangi buvo išardyti laidai (b. l. 138, 2 tomas), pervežinėdamas automobilį į aikšteles keitė automobilio valstybinius numerius – uždėjo vokiškus registracijos numerius, nuo automobilio buvo nuimta slapto sekimo įranga. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. P., įgydamas ir naudodamasis automobiliu BMW X5, žinojo apie nusikalstamą jo kilmę, suprato, kad įgyja kitiems asmenims priklausantį automobilį, juo naudojasi ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai, pagal nusikalstamu būdu įgyto ir naudoto turto vertę (25000 Eur), pripažino L. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

17. Apeliantas skundu taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos dydžiu, prašo įvertinti tai, kad jis yra neteistas, augina dvi mažametes dukras ir baudos dydį sumažinti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus paduoto skundo ribose, neturi pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu L. P. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio ir yra per griežta.

18. L. P. pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 189 straipsnio 2 dalis). Už šios veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas L. P. paskyrė baudą 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvą ir tikslą, L. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visoms šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienodą dėmesį, nė vienos iš jų nelaikė dominuojančia ar išskirtine, individualizuojant bausmę.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, kad L. P. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, atsižvelgė į L. P. asmenybę – praeityje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, taip pat įvertino tai, kad jis vykdo individualią veiklą, augina dvi mažametes dukras. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą skirdamas švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą ir jos dydį nustatydamas artimesnį šios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimumui, t. y. skirdamas 120 MGL dydžio baudą, kai pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija už apysunkius nusikaltimus nustatoma bauda iki 1000 MGL dydžio, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis dirba pagal individualios veiklos pažymą, augina dvi mažametes dukras, nustatė baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Parenkant bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes jau atsižvelgė, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu mažinti L. P. paskirtąją bausmę.

20. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.