Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui D. B., valstybės institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

yra jos dukters E. T. tėvas ir priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad kurį laiko ji gyveno kartu su atsakovu D. B.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. T.. Atsakovas tėvystės gera valia nepripažino. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio kartu negyvena. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikia su dukra nebendrauja. Dukra gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi ir teikia išlaikymą. Prašo ieškinį tenkinti, nustatyti tėvystę, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 150 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. priteisti 150 eurų išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Paaiškino, jog kurį laiką gyveno kartu su atsakovu. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. T.. Atsakovas tėvystės gera valia nepripažino. Nuo 2019 m. gegužės 10 d. kartu negyvena ir atsakovas vaiko neišlaiko, juo nesirūpina ir su vaiku nebendrauja. Mano, jog vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Kadangi atsakovas gera valia tėvystės nepripažino, todėl ieškiniu kreipėsi į teismą. Nurodė, kad gyvena iš gaunamų pašalpų, dirbti negali, nes augina mažą vaiką. Posėdžio metu reikalavimus pakeitė ir atsisako reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės po 150 eurų kas mėnesį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Vaiko pavardės pakeisti nenori, netrukdys atsakovui bendrauti su dukra.

3. Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Gimimo įrašo duomenys patvirtina, kad nepilnametės E. T., gimusios

(duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė J. T. (b.l.5).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. pareikšti ieškinį dėl

tėvystės nustatymo gali vaiko motina. Ieškovė, siekdama apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

9. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, taip pat ir iš atsakovo pripažinimo teismas daro išvadą, jog vaiko E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas D. B.. Teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti ir mano, kad byloje nebūtina gauti DNR ekspertizės išvados apie tai, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Atsakovas su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo sutiko ir posėdžio metu nurodė, kad jis tikrai yra ieškovės J. T. vaiko – E. T. tėvas, tėvystės gera valia neįregistravo, nes tam neturėjo lėšų. Ieškovė taip pat patvirtino, jog atsakovas yra jos dukros E. T. biologinis tėvas. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.).

10.Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

11. Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

12. Ieškovė ir atsakovas nenori pakeisti vaiko pavardės, todėl E. T. nustačius tėvystę, pavardė nekeistina.

13. Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai.

14. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, gauna socialines pašalpas. Atsakovas nedirba, tačiau yra sveikas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė pateikė paskaičiavimą, kad dukters išlaikymui mėnesiui reikalinga apie 310 eurų. Be to ieškovei tenka ir kasdienė dukters priežiūra. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 150 eurų kas mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovas posėdžio metu šios sumos neginčijo ir sutiko, kad iš jo būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį periodinės išmokos po 150 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str. ).

15. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2019 m. gegužės 14 d. (CK 3.200 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

16. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

17. Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

18. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų, šalys, gimus vaikui, kartu negyvena. Nepilnametė šalių dukra E. T. pastoviai nuo gimimo gyvena su ieškove. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas su vaiku nebendrauja. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Sprendžiant ginčus dėl vaikų teismai privalo išklausyti vaikus, sugebančius išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju, kadangi vaikas yra dar mažas ir negali išreikšti savo nuomos, teismas vaiko neišklausė, nors ir ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra.

19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnametei E. T., nustačius gyvenamąją vietą su ieškove J. T., bus sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove- vaiko motina.

20. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad šalys susitars dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl bendravimo tvarka teismo nenustatytina.

21. Ieškovei J. T. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 15d. sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-739-6469 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l.8-9). Todėl ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Tačiau pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinas 143 eurai (b.l.38) teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ir teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 80, 83, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad D. B., a.k(duomenys neskelbtini) yra J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko – E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas .

Įregistruojant tėvystę E. T. pavardės nekeisti.

Nustatyti nepilnametės E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. T..

Nustatyti, kad D. B. bendravimo su nepilnamete dukra E. T. tvarka nustatoma šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. T., gimusios 2018-10-02, atstovaujamos motinos J. T., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų , nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą E. T., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina J. T..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Išieškoti iš atsakovo D. B. į valstybės biudžetą 154 (vieną šimtą penkiasdešimt keturis) eurus žyminio mokesčio, 8,64 Eur (aštuonis eurus 64ct) teismo turėtų pašto išlaidų ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ) ir 143 (vieną šimtą keturiasdešimt tris) eurus teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.