Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-18 · Civilinė byla Nr. 2S-890-603/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
2S-890-603/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08001-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-890-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08001-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.5; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriuo prašė nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymą bei padalinti santuokos metu įgytą turtą. Ieškovė 2012 m. sausio 17 d. pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą S. S. gyventi skyrium nuo ieškovės E. S. ir dviejų nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad besiskiriančių sutuoktinių santykiai yra įtempti. Santuokos nutraukimo procesas gana ilgai tęsiasi. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio atsakovas į namus grįžta vėlai vakare, namuose tik pernakvoja, savaitgaliais namuose nebūna, su buitimi susijusių klausimų nesprendžia. Toks sutuoktinių bendravimas yra emociškai nepakeliamas. Sutuoktiniui vėlai vakare grįžus namo, tarp šalių nuolat tvyro įtampa, vaikai girdi kivirčus. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos. Ieškovės nuomone, nepilnamečiai vaikai negali gyventi tokioje aplinkoje, todėl išimtinai vaikų interesais atsakovas įpareigotinas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą S. S. gyventi skyrium nuo ieškovės E. S. ir nepilnamečių vaikų: S. S. ir R. S., kurių gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo gyvenimas kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, vykstant santuokos nutraukimo procesui, gali pažeisti pastarųjų teises ir interesus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas S. S. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Skunde nurodo, kad iš jo atimama teisė į vienintelį turimą gyvenamąjį būstą. Faktas, kad į gyvenamąjį būstą buvo iškviesti policijos pareigūnai, nėra pakankamai reikšminga aplinkybė, kuri patvirtintų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar neturtinėms nepilnamečių vaikų teisėms. Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte nekalbama apie netinkamą atsakovo elgesį, o tik išaiškinami pažeistų teisių gynimo būdai. Pažymi, jog turi teisę bendrauti su savo vaikais ir bylos nagrinėjimo metu, o pagrindų atskirti atsakovą nuo vaikų nėra. Uždraudimas gyventi nuosavame bute ir atskirai nuo vaikų pažeidžia ne tik Konstitucijoje įtvirtintą teisę gyventi savo būste, bet ir vaikų teisę bendrauti su tėvu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad atsakovas klaidingai supranta teismo nutartį, kadangi teismas nesprendė dėl gyvenamojo būsto atėmimo iš atsakovo. Atsakovas turi kur gyventi, kadangi savaitgaliais negrįždavo nakvoti tuo adresu, kuriuo šiuo metu gyvena ieškovė ir nepilnamečiai vaikai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskyrė atsakovo nuo vaikų, taip pat nepritaikė jokių bendravimo su vaikais ribojimų. Atsakovui neuždrausta dalyvauti vaikų ugdyme ir auklėjime.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas šeimos bylose bei teisiniuose santykiuose. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas – prioritetinių vaikų teisių augti emociškai stabilioje aplinkoje užtikrinimas, siekiant nesukelti neigiamų pasekmių vaikų vystymuisi.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovą S. S. gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir vaikų motyvuodamas aplinkybe, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui gyvenimas kartu gali pažeisti vaikų teises ir interesus. Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, įrodinėja, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl pritaikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su atskirajame skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Išanalizavus į bylą pateiktus duomenis, matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Į bylą pateiktas ieškovės E. S. pareiškimas 2011-12-16 pareiškimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo pranešama apie netinkamą atsakovo elgesį vaikų akivaizdoje. Atsakydamas į pareiškimą, Vaiko teisių apsaugos skyrius pasiūlė kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo sutuoktinį gyventi skyrium. Į bylą taip pat pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriaus 2012-01-10 raštas, kuriuo informuojama, jog 2012-01-06 S. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“ 1 dalyje, ir medžiaga nutarimui priimti išsiųsta į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-06 įsiteisėjusiu nutarimu S. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., skyrė įspėjimą. Teismas nustatė, kad S. S. 2011 m. gruodžio 13 d. girdint nepilnamečiams vaikams S. S. ir R. S. sukėlė šeimyninį konfliktą, šūkavo, įžeidinėjo ir keikė savo sutuoktinę E. S., tokiais savo veiksmais demonstruodamas psichologinį smurtą bei sukeldamas vaikams baimę. Kaip matyti iš 2011-06-07 teismo posėdžio protokolo, atsakovas pats pripažįsta, kad šeimoje nuolat konfliktuojama, kad neblaivus stumtelėjo savo sutuoktinę ir pan. (b. l. 17). Atsakovas teigia, kad šie įrodymai negali būti vertinami kaip nenuginčijami faktai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka, kadangi tai bus padaryta priimant galutinį teismo sprendimą. Teismas pažymi, kad kai yra duomenų apie galimai vartotą psichologinį smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove nepilnamečių vaikų akivaizdoje, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybė vaikų teisių bei interesų pažeidimui būtų eliminuota. Kadangi aukščiau paminėti įrodymai sudaro pagrindą įtarti, jog dėl ieškovo netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų akivaizdoje gali būti pažeisti vaikų interesai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė atsakovo atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo įsitikinimu, preliminariai įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-06-17 išvadoje išdėstytas aplinkybes, sutuoktinių gyvenimas kartu viename bute sudarytų blogą psichologinę atmosferą, neabejotinai kenktų vaikų poilsio ir mokymosi režimui, todėl galimai būtų pažeisti prioritetiškai svarbūs nepilnamečių vaikų interesai, jų teisė į saugią ir ramią aplinką, kuriai šalių santuokos nutraukimo procesas neturėtų daryti įtakos.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat įrodinėja, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš jo atimama teisė į vienintelį turimą būstą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra besąlygiškai siejamas su kito sutuoktinio realiomis galimybėmis gyventi skyrium – teismas gali įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium nevertindamas jo galimybės susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pritaikyta laikinąja apsaugos priemone nepaneigiama atsakovo teisė į buto nuosavybę, o tik atsakovas įpareigotinas gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, kaip matyti iš paties atsakovo teiginių, jis išėjo iš namų nuo 2011 m. sausio 1 d. (b. l. 17), taigi darytina prezumpcija, jog gyvenamąjį būstą atsakovas turi. Taip pat paminėtina ir tai, kad kaip matyti iš 2011-06-21 Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos pažymos apie gautas pajamas, atsakovo pajamos per mėnesį – apie 2 000 Lt per mėnesį (b. l. 29), todėl akivaizdu, jog įpareigojimą gyventi skyrium atsakovas gali realiai įgyvendinti pvz. nuomodamas būstą, todėl laikytina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovo interesų, tuo pačiu yra išlaikomas šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros bei proporcingumo principų įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiama atsakovo teisė bendrauti su vaikais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi neapribojo atsakovo galimybės bendrauti su vaikais. Apeliantas dėl bendravimo su vaikais gali susitarti su sutuoktine, o to nepadarius tarpusavio sutarimu, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo CK 3.170 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė neprieštaraujanti, kad tėvas bendrautų su nepilnamečiais vaikais, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo teisės nėra pažeidžiamos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas šeimos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė