Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus, prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas

4. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus Sprendimo Nr. 34849, kuriuo pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa, taip pat dėl Komisijos Sprendimo Nr. 9-237/16(1.1.43-PD-3), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo Nr. 34849 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad: V. G. 2016-05-18 Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijai pateikė prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio (toliau – 2016-05-18 prašymas) (b. l. 57–58); Administracija 2016-05-18 surašė siuntimą atlikti visuomenei naudingą darbą Nr. 39296, kuriuo pareiškėjui nurodė 2016-05-20 atvykti į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“ (b. l. 41); VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika pareiškėjui išdavė elektroninį nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2016-05-19 iki 2016-05-24 (b. l. 12, 91); V. G. 2016-05-20 labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ atstovę D. K. ir Administracijos specialistę Daivą Datenienę elektroniniu laišku informavo apie nuo 2016-05-19 turimą nedarbingumo pažymėjimą, paaiškino, kad pažymėjimas yra elektroninis, todėl neturi galimybės jį pateikti (b. l. 47–48); Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius 2016-06-21 priėmė Sprendimą Nr. 34849, kuriuo pareiškėjui nuo 2016-05-01 iki 2016-08-01 neskyrė socialinės pašalpos dėl to, kad pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (b. l. 60); V. G. 2016-07-19 skundu kreipėsi į Komisiją, prašė panaikinti Sprendimą Nr. 34849 (b. l. 39–40); Komisija 2016-09-08 priėmė Sprendimą Nr. 9-237/16(1.1.43-PD-3), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau pasiūlė Administracijos direktoriui ateityje pasirašytinai informuoti asmenis apie tai, kad tais atvejais, kai dėl pateisinamų priežasčių negalės siuntime nurodytą dieną atvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, jie turės nuvykti pas jį kitą darbo dieną po minėtų priežasčių išnykimo iki piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos (b. l. 32–34).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra nepatenkintas ir teismui skundžiasi Administracijos veiksmais, neskiriant pareiškėjui socialinės pašalpos pagal jo 2016-05-18 prašymą. Teigia, kad pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių nurodytu terminu atvykti negalėjo dėl nedarbingumo, apie tai iš anksto informavo tiek Administraciją, tiek visuomenei naudingos veiklos organizatorių, jokių papildomų dokumentų Administracija pareiškėjo pateikti neprašė, taip pat nesurašė pareiškėjui naujo siuntimo atlikti visuomenei naudingą darbą, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad socialinė pašalpa jam bus paskirta. Tuo tarpu Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad neturi galimybės matyti duomenų apie pareiškėjui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, o pareiškėjo pranešimas apie nedarbingumą nebuvo pagrįstas įrodymais, be to, pasibaigus nedarbingumui, pareiškėjas neatliko visuomenei naudingo darbo, todėl Sprendimas Nr. 34849, kuriuo pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa, yra teisėtas ir pagrįstas. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti, ar Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius, priimdamas sprendimą dėl socialinės pašalpos pagal pareiškėjo 2016-05-18 prašymą neskyrimo, tinkamai įvertino pareiškėjo 2016-05-20 pateiktą informaciją apie nedarbingumą.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1853 redakcija) (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-05-24 įsakymu Nr. A1-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (2015-12-23 įsakymo Nr. A1-798 redakcija) (toliau – Telkimo aprašas) bei Administracijos direktoriaus 2014-04-17 įsakymu Nr. 30-840 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę: darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti; taip pat, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos (23 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai). Įstatyme nustatyta ir tai, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (25 straipsnio 6 punktas). Telkimo aprašo 13.6–13.8 punktuose nustatyta, kad visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu), asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu), taip pat asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Tvarkos apraše nustatyta, kad: jeigu vienas gyvenantis asmuo atsisako vykdyti, nevykdo pareigos atlikti visuomenei naudingą veiklą, piniginė socialinė parama jam neteikiama, iki pareiga atlikti visuomenei naudingą veiklą bus įvykdyta (17 punktas); visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu), asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu), taip pat asmenys, pateikę medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kurioje nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali atlikti šio aprašo 5 punkte nurodytos veiklos, kuriai jis pasitelkiamas (20.6–20.8 punktai); jei asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: ligos, santuokos sudarymo, artimo giminaičio mirties ir kt.) nustatytu laiku negali atvykti pas organizatorių, apie tai jis praneša organizatoriui, kuris informaciją elektroniniu paštu sis_vnv@vilnius.lt pateikia Socialinių išmokų skyriui (28 punktas).

8. Paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad, teikdama piniginę socialinę paramą, Administracija turi teisę ją gaunančius asmenis pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Dalyvavimas savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje yra piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga, todėl pastariesiems šios pareigos nevykdant socialinės pašalpos jiems neteikiamos. Šiuo atveju pažymėtina, jog ne visais atvejais nedalyvavimas savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje savaime yra laikomas atsisakymu tokią veiklą vykdyti, t. y. ne visais atvejais piniginė socialinė parama už tai yra neskiriama. Telkimo apraše bei Tvarkos apraše yra išskirti atvejai, kuomet asmenys nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, vienas iš jų – asmens, prašančio skirti piniginę socialinę paramą, liga, kurią, atitinkamai, patvirtina asmeniui išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, medicininė pažyma arba medicinos dokumentų išrašas. Atsiradus šioms aplinkybėms, asmuo privalo apie savo būklę pranešti visuomenei naudingos veiklos organizatoriui, kuris, savo ruožtu, informuoja Administraciją. Teisės aktuose pareiškėjui nėra nustatyta pareiga organizatoriui ir (ar) Administracijai pateikti ir kurį (-iuos) nors iš Telkimo aprašo 13.6–13.8 punktuose ar Tvarkos aprašo 20.6–20.8 punktuose nurodytų dokumentų, t. y. aplinkybei, kad asmuo negali atvykti vykdyti visuomenei naudingos veiklos, patvirtinti objektyviai pakanka fakto, kad asmeniui konkrečiu laikotarpiu buvo nustatytas nedarbingumas.

9. Byloje nustatyta, kad Administracija pareiškėjui 2016-05-18 surašė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2016-05-20 atvykti į paramos ir labdaros fondą „Maisto bankas“ adresu: Panerių g. 31 (visuomenei naudingos veiklos organizatorius D. K., Administracijos įgaliotas asmuo D. Datenienė). V. G. VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje laikotarpiu nuo 2016-05-19 iki 2016-05-24 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kaip minėta, Tvarkos aprašo 28 punkte pareiškėjui yra įtvirtinta pareiga apie savo sveikatos būklę informuoti visuomenei naudingos veiklos organizatorių. Šią pareigą pareiškėjas įvykdė 2016-05-20 elektroniniu laišku susisiekdamas su visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus atstove D. K. bei paaiškindamas, kad dėl ligos negalės atvykti paskirtu laiku. Byloje nėra duomenų apie tai, kad visuomenei naudingos veiklos organizatorius Tvarkos aprašo nustatyta tvarka apie tai būtų pranešęs Administracijai elektroniniu paštu sis_vnv@vilnius.lt, taigi šiuo atveju ne pareiškėjas, o visuomenei naudingos veiklos organizatorius nevykdė teisės aktuose nustatytų įpareigojimų. Kita vertus, nors teisės aktais pareiškėjui ir nėra nustatyta pareiga apie savo sveikatos būklę atskirai informuoti Administraciją, apie jam laikotarpiu nuo 2016-05-19 iki 2016-05-24 išduotą nedarbingumo pažymėjimą V. G. 2016-05-20 elektroniniu laišku papildomai informavo ir Administracijos įgaliotą asmenį D. Datenienę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nesutinka su Komisijos Sprendimo Nr. 9-237/16(1.1.43-PD-3) motyvais, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas. Priešingai, būtent Administracija nagrinėjamu atveju veikė nepaisydama gero administravimo principo – gavusi V. G. 2016-05-20 pranešimą nesiaiškino su juo susijusių aplinkybių, nenurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (receptai) galimai nėra pakankami pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti bei neprašė pateikti kokius nors kitus dokumentus. Kita vertus, kaip minėta, teisės aktai ir nenumato pareigos pareiškėjui tokius dokumentus pateikti. Šiuo atveju aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2016-05-19 iki 2016-05-24 pareiškėjui buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, savaime yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad iki 2016-05-20 atvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių V. G. negalėjo dėl objektyvių priežasčių, todėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos dėl piniginės socialinės paramos neskyrimo jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos.

10. Administracijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta aplinkybė, esą ji neturi galimybės matyti duomenų apie pareiškėjui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, vertintina kritiškai. Šiame kontekste teismas pabrėžia, kad Tvarkos apraše aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, visuomenei naudingos veiklos vykdymui nepasitelkiami. Taip pat pabrėžtina, kad Administracijos pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo 2016-05-20 labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ atstovei ir Administracijai elektroniniu laišku pateiktą informaciją (b. l. 47–48), privalėjo inter alia (lot. be kita ko) vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu tarnybinės pagalbos principu (šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą), t. y. kilus abejonėms dėl pareiškėjo teiginių apie elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, apie tai galėjo užklausti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai, kad tokią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gali suteikti ir teikia, patvirtina byloje esantis raštas (žr. b. l. 91).

11. Atmestini ir Administracijos argumentai, kad pasibaigus nedarbingumui, pareiškėjas neatliko visuomenei naudingo darbo, kadangi pasibaigus pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiui (t. y. 2016-05-24) buvo pasibaigęs ir 2016-05-18 siuntime atlikti visuomenei naudingą veiklą nustatytas terminas, iki kurio pareiškėjas turėjo atvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių. Šiame kontekste reikšminga yra tai, kad, gavusi pareiškėjo pranešimą apie jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą, Administracija pareiškėjui nepateikė jokios informacijos, įskaitant ir to, kad pasibaigus nedarbingumui jis vis tiek turi nuvykti pas 2016-05-18 siuntime nurodytą visuomenei naudingos veiklos organizatorių.

12. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas negalėjo suprasti, jog pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui jis vis tiek turėjo nuvykti į paramos ir labdaros fondą „Maisto bankas“ 2016-05-18 siuntime nurodytu adresu. Tai, kad pareiškėjui nebuvo pateikta pakankamai informacijos, susijusios su 2016-05-18 siuntimo vykdymu, iš esmės patvirtina ir Komisijos Sprendime Nr. 9-237/16(1.1.43-PD-3) suformuluotas siūlymas ateityje pasirašytinai informuoti asmenis apie tai, kad tais atvejais, kai dėl pateisinamų priežasčių jie negali siuntime nurodytą dieną atvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, jie turi nuvykti pas jį kitą darbo dieną po minėtų priežasčių išnykimo iki piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad po 2016-05-24 Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius Tvarkos aprašo 21.3 punkte nustatyta tvarka V. G. būtų surašęs naują siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą ir pareiškėjas būtų atsisakęs tokį siuntimą vykdyti, byloje nėra.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Administracija Sprendimu Nr. 34849 pareiškėjui socialinės pašalpos pagal jo 2016-05-18 prašymą neskyrė nepagrįstai, netinkamai įvertinusi pareiškėjo 2016-05-20 pateiktą informaciją apie nedarbingumą ir netinkamai pritaikiusi teisės aktus. Todėl Sprendimas Nr. 34849 naikintinas. Atitinkamai, naikintinas ir Komisijos Sprendimas Nr. 9-237/16(1.1.43-PD-3), kuriuo Administracijos Sprendimas Nr. 34849 pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

14. Pareiškėjas teismo taip pat prašo priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo 2016-05-18 prašymą skirti socialinę pašalpą. Remiantis šio teismo sprendimo 7 punkte pateiktu teisiniu reguliavimu, įgaliojimai priimti sprendimus dėl piniginės socialinės paramos pagal Įstatymą skyrimo teisės aktais yra suteikti Administracijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr. LVAT 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr. LVAT 2008-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintas teismo galimų priimti sprendimų rūšis, teismas nagrinėjamu atveju įpareigoja Administraciją V. G. 2016-05-18 prašymą nagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-06-21 sprendimą Nr. 34849 ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016-09-08 sprendimą Nr. 9-237/16(1.1.43-PD-3).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją V. G. 2016-05-18 prašymą nagrinėti ir naujo ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.