Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-299-544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-22
Bylos Nr.
2S-299-544/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
N. V.
Ieškovas
L. S.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-299-544/2011

Vitalijus Kondratjevas Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; 99.3;113.6.1.3;113.6.2.2; 114.9.6.1; 117.1; 121.2; 122.3; 125.1;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei N. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei N. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo 2011 m. sausio 20 d. vykusio uždaro parengiamojo posėdžio metu atsakovės prašymu paskirta teismo psichologinė ekspertizė pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui, ekspertams pavesta atsakyti į teismo nutartyje nurodytus klausimus, ekspertizės atlikimui šalys bei D. K. nustatytu laiku įpareigotos nuvykti į ekspertinę įstaigą, nustatyta, kad ekspertizės išlaidas įpareigojama apmokėti atsakovė, bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus atlikta teismo psichologinė ekspertizė, o ieškovės prašymas dėl vaiko ginekologinės ekspertizės skyrimo atmestas (b. l. 1-2).

Šalies argumentai

Atsakovė N. V. 2011m. vasario 15 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties dalis, kuriomis paskirta teismo psichologinė ekspertizė, suformuluoti klausimai ekspertizei ir jos apmokėjimo sąlygos, byla sustabdyta, ir perduoti klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 4-7).

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl minėtos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis CPK 334 str. 1 d., pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti apeliacinės instancijos teismui paduodant atskirąjį skundą, kai tokios nutarties apskundimas tiesiogiai numatytas LR CPK arba kai ginčijama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nuomone, CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo, taigi - ir dėl ekspertizės paskyrimo (CPK 212 str. 1 d.). Ekspertizės paskyrimas, klausimų jai suformulavimas ir įpareigojimas šalims su tiriamuoju vaiku nuvykti į ekspertizę 2011 m. vasario 8 d. teismo nutartimi neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pagal teismų praktiką, teismo nutarties dalis dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo taip pat negali būti atskirojo skundo objektas. Nutarties dalis paskyrus ekspertizę sustabdyti bylą gali būti apskųsta atskiruoju skundu, tačiau bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo šiuo pagrindu atsakovė atskiruoju skundu neginčija. Kadangi atskirasis skundas paduotas dėl dalyko, kuris nėra apskundimo objektas, teismas nusprendė atskirąjį skundą atsisakyti priimti (CPK 315 str. 2 d. 3 p., b. l. 8-9).

Šalies argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti jos atskirojo skundo dėl 2011 m. vasario 8 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad atskirajame skunde nurodė motyvus, dėl ko nutartis sustabdyti bylą neteisėta. Teismas pripažino, kad bylos sustabdymas gali būti skundžiamas. Teismo posėdyje nurodė, kad šios civilinės bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla, kurioje A. Ū. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 153 str. Todėl teismo sprendimas nestabdyti bylos šiuo privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu yra nepagrįstas ir nelogiškas. Mano, jog skundžiama yra ir teismo nutarties dalis dėl išlaidų už ekspertizę apmokėjimo, o teismo nurodyta teismų praktika šiuo atveju netinka, nes teismas nutarties dėl užstato sumokėjimo ir jo dydžio nepriėmė, tačiau nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovė įpareigojama apmokėti ekspertizės išlaidas, kas reiškia, kad pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas neturėjo teisės nepriimti atskirojo skundo ir apriboti jos teisės į apeliaciją, nes tai prieštarauja teismų praktikai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (b. l. 10-13).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. S. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad sutinka su nutartyje teismo nurodytais motyvais, argumentais, kuriais teismas vadovavosi. Atskirasis skundas galėjo būti paduotas tik dalyje dėl bylos sustabdymo. Nutartyje pagrįstai ir teisėtai nurodyta, kad CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo, dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo. Atsakovė nutarties dalies dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo (b. l. 18).

Atskirasis skundas netenkintinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, atsižvelgiant į tai, kad byla priklauso CPK IV dalies XIX skyriaus bylų kategorijai, kuriose ginamas ir viešas interesas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl 2011 m. vasario 8 d. nutarties, todėl visų jų nekartoja. Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad jie nepagrįsti ir nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį. Iš apeliantės 2011-02-15 teisme registruoto atskirojo skundo matyti, kad ji siekė apskųsti 2011 m. vasario 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo tol, kol bus atlikta ekspertizė, dėl klausimų ekspertui suformulavimo, dėl jos ir vaiko motinos nuvykimo į ekspertizę bei ekspertizės apmokėjimo (b. l. 4-7). Iš 2011-02-15 ir 2011-03-01 atskirųjų skundų turinio matyti, kad juose nenurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai, dėl kurių apeliantė vertina, kad minėta skundžiamosios nutarties dalis sustabdyti bylą CPK 164 str. 2 p. pagrindu iki bus atlikta ekspertizė, yra neteisėta ir nepagrįsta (b. l. 4-7, 10-12). Abi šalys pripažįsta, kad teismo paskirtoji ekspertizė būtina visapusiškam, pilnam ir objektyviam bylos išsprendimui. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad paskirtoji ekspertizė būtina ir, pagal bylos duomenis, pati jos prašė (b. l. 5). Tai, kad apeliantė parengiamuosiuose posėdžiuose dėstė savo argumentus ir apie tai, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą ir CPK 163 str. 3 p. pagrindu iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, nėra pagrindas spręsti dėl 2011-02-08 nutarties dalies, kuri priimta kitu procesiniu klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš 2011-02-08 nutarties, dėl kurios atskirąjį skundą teikė apeliantė, turinio matyti, kad ją priimdamas teismas bylos sustabdymo klausimo CPK 163 str. 3 p. pagrindu nesvarstė ir jokio procesinio sprendimo skundžiamojoje 2011-02-08 nutartyje šiuo klausimu nepriėmė (b. l. 1-2). Apeliacinės instancijos teismas pagal atskirojo skundo pagrindą tikrina pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš viešai skelbiamų teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad parengiamųjų posėdžių metu buvo svarstomi atsakovės prašymai sustabdyti šią bylą iki įsiteisės procesiniai sprendimai kitose bylose, nagrinėjamose civiline ir baudžiamąja tvarka, dėl to buvo priimtos protokolinės teismo nutartys, taip pat priimta 2011 m. vasario 8 d. nutartis pagal 2011-02-03 gautą atsakovės prašymą, tačiau 2011-02-15 atsakovės atskirasis skundas (b. l. 4-7) buvo paduotas ne dėl 2011-02-08 teismo nutarties netenkinti prašymo sustabdyti bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu (b. l. 20), bet dėl tos pačios dienos kitos teismo nutarties dalies, kuria paskirta psichologinė ekspertizė, suformuluoti klausimai, apmokėjimo sąlygos ir šiuo pagrindu sustabdyta byla (b. l. 1-2), kas aiškiai nurodyta skundo dalyke (b. l. 4-7). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas padaryti išvadą, jog 2011-02-15 atskiruoju skundu 2011-02-08 teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo iki bus atlikta psichologinė ekspertizė neskundžiama. Todėl išsamiau dėl CPK 163 str. 3 p. nurodyto bylos sustabdymo pagrindo buvimo (nebuvimo) teisėjų kolegija nepasisako. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad teismo nutartys dėl įrodymų rinkimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo (klausimų suformulavimo, tiriamojo asmens ir jo įstatyminių atstovų nuvykimo) pagal CPK nuostatas neskundžiamos. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas nutarė, jog ekspertizės išlaidas apmoka ją skirti prašiusi šalis - atsakovė N. V. (b. l. 1-2). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad tai yra teismo nutarties dalis bylinėjimosi išlaidų klausimu. CPK 90 str. 1 d., 3 d. numatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka į teismo specialiąją sąskaitą teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį. Nutartyje nurodyta, ir apeliantė skunde neginčija, kad ji pateikė prašymą atlikti ekspertizę, todėl teismo išvada, kad ekspertizės įstaigai išmokėtiną sumą po ekspertizės atlikimo įpareigojama įmokėti atsakovė, atitinka CPK 90 str. reikalavimus. Tai, kad teismas iš karto nepriėmė nutarties nustatyti užstato dydį ir įpareigoti sumokėti konkrečią sumą į specialią sąskaita, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas sprendė ne užstato ekspertizės išlaidoms padengti klausimą, o bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes ekspertizės išlaidos ekspertinei įstaigai dar nėra išmokėtos bei nebuvo net preliminarių duomenų apie būsimų tokių išlaidų dydį. Nutartį, kuria ekspertizę atlikti prašiusi šalis įpareigojama įmokėti į teismo specialią sąskaitą konkretų užstato dydį, atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, įstatymas nedraudžia priimti ir paaiškėjus būsimų išlaidų dydžiui (CPK 90 str. 3 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK normose specialiai nenumatyta, kad nutartis (jos dalis) dėl užstato ekspertizės išlaidoms apmokėti gali būti skundžiama atskiruoju skundu, ir tai neužkerta tolesnei bylos eigai (CPK 334 str.). Todėl minėta nutarties dalis taip pat negali būti apeliacinio apskundimo objektu, dėl ko pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Atsisakymas priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacijos objektu, negali būti vertinamas kaip teisės į apeliaciją apribojimas ir prilyginamas situacijai, kad asmuo pagal įstatymą turi teisę pateikti apeliacinį (atskirąjį) skundą, tačiau ši jo teisė nepagrįstai ar nepateisinamai apribojama dėl termino praleidimo ar kitų priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

NUTARIA:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė