Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-361-348/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
1-361-348/2017
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00022-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
  • 2.3.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-361-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00022-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme gauta, iš Vilniaus apygardos teismo persiųsta baudžiamoji byla, kurioje M. P. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 225 -227 straipsniais, šią baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.

Baudžiamoji byla buvo paskirta teisėjui E. R.. Teisėjas vadovaudamasis BPK 229 straipsnio nuostatomis, 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkę, prašydamas spręsti klausimą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

2017 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė D. K. raštu kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, prašydama spręsti klausimą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Prašymą motyvavo tuo, kad valstybinį kaltinimą byloje palaiko Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apygardos FNTT pareigūnai, kaltinamasis ir jo gynėjas gyvena Kaune ir Kauno rajone, iš 40 teisiamajame posėdyje apklaustinų liudytojų, didžioji dauguma gyvena Kauno ir Panevėžio apygardos teismų veiklos teritorijoje. Dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimas kitame apygardos teisme būtų greitesnis, ekonomiškesnis ir, tai sukeltų mažiau nepatogumų proceso dalyviams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. K. 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė baudžiamąją bylą, kurioje M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad M. P. baudžiamosios bylos teismingumą nulemia inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, todėl byla su kaltinamuoju aktu pagrįstai perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Taip pat minėtoje nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės D. K. 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašte, dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, nenurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų daryti išimtį bendrosioms bylų teismingumo taisyklėms.

Nežiūrint į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje buvo konstatuota, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas E. R. 2017 m. spalio 10 d. surengė posėdį dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajam posėdyje. Iš šio posėdžio protokolo matyti, kad teisėjas informavo proceso dalyvius, kad pasirengimo stadijoje teismas, nustatęs, jog byla teisminga teismui, kreipėsi su vadovybės žinia į aukštesnįjį teismą, dėl galimybės išnagrinėti bylą kitame teisme, kur tai būtų padaryta greičiau, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nematė tam pagrindo ir nurodė, kad byla teisminga šiam teismui. Taip pat teisėjas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui ir derinat grafiką, buvo sudėtinga su gynėju suderinti posėdžio datą, todėl klausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės nagrinėti bylą teisme.

Po šio teisėjo pranešimo kaltinamojo gynėjas advokatas K. Jonaitis teismui pateikė raštu surašytą prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Gynėjo nuomone, baudžiamoji byla pagal BPK 226 straipsnio 3 dalį yra teisminga Kauno apygardos teismui, nes dalis veiksmų buvo padaryta Švedijoje ir kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, o kaltinamojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

2017 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas E. R. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-314-1020/2017 (teisminio proceso Nr. 1-03-6-00022-2016-3), kurioje M. P., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perdavė pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Tokį sprendimą teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad bylos teismingumas buvo nustatytas remiantis tuo, jog kaltinamojo M. P. vadovauta įmonė, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo registruota (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo posėdyje kaltinamasis ir jo advokatas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vieta ir faktinė jos buveinė buvo skirtingos. Po to, kai buvo įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nebuvo perregistruota iš buto Vilniuje, ji niekada nevykdė jokios veiklos Vilniuje. Pats kaltinamasis nurodė niekada nebuvęs minėtoje įmonės registracijos vietoje, reali įmonės buveinė buvo jo namuose Kauno r., ten buvo įdarbinami darbuotojai, priimami sprendimai ir pasirašomi bei saugomi įmonės dokumentai, įmonės veikla vykdyta užsienyje. Taip pat teismas pažymėjo, kad rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, prokuroras sutiko su gynėjo argumentais ir pripažino, kad byla, pagal inkriminuojamą kaltinimą ir faktinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietą teisminga Kauno apygardos teismui. Teismas nenustatė jokių argumentų, kuriais galėtų paneigti tokią gynėjo, kaltinamojo ir prokuroro poziciją, todėl net įvertinęs šioje byloje ilgai trunkantį pasirengimą nagrinėti ją teisme, ankstesnį klausimo dėl bylos perdavimo kitam teismui nagrinėjimą ir atsisakymą perduoti nagrinėti bylą kitam teismui, pritarė proceso dalyvių teismo posėdyje išsakytai pozicijai, jog byla yra teisminga Kauno apygardos teismui, kuriame, atsižvelgiant į daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą, byla būtų išnagrinėta greičiau ir patiriant mažesnes procesines išlaidas.

BPK 226 straipsnis apibrėžia teritorinį baudžiamųjų bylų teismingumą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas.

Nors remiantis minėtomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad baudžiamoji byla yra teisminga Kauno apygardos teismui, tačiau tokios išvados kelia abejonių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismui gynėjo pateiktos aplinkybės susijusios su jo ginamojo M. P. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo žinomos nuo pat baudžiamosios bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui. Gynėjo prašyme nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos kreipiantis į Lietuvos apeliacinį teismą, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus primininkui priimant 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Kaip jau buvo minėta, šioje nutartyje buvo pasisakyta, kad M. P. baudžiamosios bylos teismingumą nulemia inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, todėl byla su kaltinamuoju aktu pagrįstai perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismo nuomone, gynėjo nurodytos aplinkybės, kad šioje baudžiamojoje byloje įtarimai juridiniam asmeniui, kuris registruotas Vilniaus mieste, nebuvo pareikšti, kad jo ginamasis veiksmus atliko savo gyvenamojoje vietoje bei užsienio valstybėje neleidžia daryti išvados, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje. Gynėjo pateiktais argumentais leidžia abejoti tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu M. P. atliko kaltinamajame akte aprašytus veiksmus, jau ilgą laiką yra registruota (duomenys neskelbtini), be to, minėtos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip pat įmonė, kuri yra registruota Vilniaus mieste. Taip pat teismas pažymi, kad baudžiamąją bylą perdavus Kauno apygardos teismui, 2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo E. R. pranešime nurodytos aplinkybės susijusios su gynėjo užimtumu, neišnyks. Be to, teismo nuomone, teismas nesavalaikiai vertino kaltinamojo M. P. ir jo gynėjo nurodytas aplinkybes susijusias su nusikalstamų veikų padarymu, nes šioje proceso stadijoje įrodymai nevertinami.

Teismas sprendžia, kad įvertinus paminėtas aplinkybes, būtina kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis išspręstų Kauno ir Vilniaus apygardų teismų ginčą dėl šios bylos teismingumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsniu, 230 straipsniu

nutaria:

kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-03-6-00022-2016-3), kurioje M. P. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, teismingumo nustatymo.

Nutarties nuorašą išsiųsti kaltinamajam M. P. ir prokurorui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė