Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. K. (P. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria įtariamajam P. K. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2007 m. gruodžio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., o būtent:

jis 2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, kartu su S. K., N. K. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijęs kanapių daigų ir įrengęs specializuotą įrangą, augino kanapes. 2007 metais, tiksliai nenustatytu laiku, jis kartu su S.K. nuėmė derlių ir kanapes per kelis kartus išdžiovinęs pastate įrengtoje džiovykloje, jas neteisėtai laikė tame pačiame pastate iki tol, kol jos buvo paimtos 2007 m. birželio 22 d. kratos metu.

Įtariamasis P. K. laikinai sulaikytas 2007 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas tęsiamas iki 2007 m. gruodžio 27 d.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi įtariamajam P. K. suėmimo terminą pratęsė 2 mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog P. K. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, iki sulaikymo vartojo narkotines medžiagas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Suimtasis P. K. skundu prašo minėtą nutartį panaikinti. Mano, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta nesant suėmimo pratęsimo būtinų pagrindų ir sąlygų. Prokuratūros pareiškime dėl suėmimo pratęsimo nenurodyta jokių objektyvių priežasčių ir pagrįstų motyvų, dėl kurių būtų galima tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Teismas, priimdamas nutartį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. nuostatomis ir tokiu būdu nesilaikė Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinimų. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso, taip pat suėmimo trukmė yra nustatyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė.

Suimtasis nurodo, kad byloje nėra faktinių duomenų, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą - gyvena ir padeda išlaikyti bei rūpinasi neįgaliais tėvais, kurie turi antros grupės invalidumą. Tėvai yra silpnos sveikatos būklės, kuri pastaruoju metu (laikant jį suėmime) stipriai pablogėjo. Suimtojo manymu, atsižvelgiant į jo socialinį statusą, kad būdamas laisvėje jis įsidarbins, darytina išvada, kad jam kraštutinė ir pati sunkiausia kardomoji priemonė suėmimas yra aiškiai per griežta ir neatitinkanti įstatymo reikalavimų ir, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo laikyti jį suimtą. Jis, duodamas parodymus, parodė, kad jo tikslas buvo užsidirbti pinigų pragyvenimui, kadangi saugomas ir prižiūrimas objektas buvo visai šalia namų. Jis jame atlikinėjo tik statybos darbus, saugojo pastatą ir jokių nusikalstamų tikslų ar kėslų neturėjo. Be to, jis neteistas, nebaustas, savo noru kviečiamas atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Jis sutiktų į teismo ar prokuratūros depozitinę sąskaitą įnešti reikalaujamą piniginę sumą užstatui, garantijai, kad tikrai niekur nepasislėps ir netrukdys bylos eigai. Su tuo sutinka ir jo tėvai, kurie gali paimti iš banko reikalingą kreditą, įkeisdami savo gyvenamąjį būstą.

Be to, teismas neatsižvelgė į atliekamo ikiteisminio tyrimo intensyvumą. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuojama, kad ikiteisminis tyrimas baigiamas. Byla nėra sudėtinga, byloje įtarimai pareikšti trims asmenims, su juo, kaip įtariamuoju, faktiškai nuo sulaikymo momento, išskyrus apklausą ir kratą, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Prokuroro argumentas, kad dar nėra atliktos ekspertizės yra išsakomas kiekvienu atveju, kai kreipiamasi dėl suėmimo pratęsimo, tačiau, suimtojo manymu, tokie formalūs argumentai negali būti pagrindas laikyti jį suimtą. Aplinkybė, kad iki šiol nėra atliktas DNR tyrimas, susijęs su nusikalstamos veikos organizatoriumi, vertintina kaip proceso vilkinimas ir valdžios institucijų netinkamas elgesys organizuojant bylos procesą.

Suimtojo manymu, sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo pratęsimo klausimą, kiekvieną kartą turi būti svarstoma švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)" Nr. 36, 7 punkte nurodyta, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą) būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Vadinasi, teismas, siekdamas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, suėmimo terminą gali pratęsti tik įvertinęs BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių visetą, o ne kurią nors aplinkybę atskirai. Suimtasis mano, kad teismas į nurodytus kriterijus neatsižvelgė. Teismas tik formaliai įvertino nusikaltimo sunkumą ir priėjo nepagrįstos išvados dėl suėmimo pratęsimo, tuo grubiai pažeisdamas jo teisę į laisvę, nesant tam objektyvaus būtinumo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suimtasis P. K. ir jo gynėjas prašė suimtojo skundą patenkinti, prokuroras siūlė šį skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. P. K. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, BPK 127 str. 2 d. nustatyti suėmimo taikymo trukmės terminai nepažeisti.

Iš teismo nutarties matyti, kad teismas pratęsė P. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. bei sąlygas, numatytas BPK 127 str. 2 d.

P. K. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 str. 6 d.), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Jau pats kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui ar suėmimo termino pratęsimui vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta nuostata, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.). Nors P.K. anksčiau neteistas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, iki sulaikymo vartojo narkotines priemones, tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Atmetamas kaip nepagrįstas įtariamojo skundo motyvas, jog bylos tyrimas vilkinamas.

BPK 127 str. 2 d. nuostatos numato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas maksimalus šešių mėnesių suėmimo terminas gali būti pratęstas dėl ypatingo bylos sudėtingumo.

Teismas, pratęsdamas P. K. suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, nustatė aplinkybes patvirtinančias ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę jos apimtį. Iš bylos duomenų matyti, kad tiriama grupinė nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas realizuoti. Šioje byloje įtarimai pareikšti 3 asmenims. Byloje po paskutinio P. K. suėmimo termino pratęsimo atlikti įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: liudytojų apklausos, paskirti ir atlikti specialistų tyrimai – cheminis, serologinis-DNR-mikrodalelių, balistinis, taip pat atliekami ir kiti procesiniai tyrimo veiksmai. Tai, kad kurį laiką nebuvo atliekami veiksmai su P. K., negali būti priežastimi nepratęsti jam suėmimo termino. Šiuo metu byloje yra dar neatliktas vienas DNR tyrimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punkte nurodyta, kad ypatingą bylos sudėtingumą lemia ir daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas bei jų sudėtingumas. Iš bylos duomenų matyti, kad vienas iš įtariamųjų buvo pasislėpęs, užtruko jo paieška. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad visų šioje byloje įtariamųjų veiksmai yra tampriai tarpusavyje susieti, jų tyrimas turi būti vientisas. Baudžiamosios bylos dėl P. K. nusikalstamų veikų išskyrimas į atskirą, siekiant jo bylą ištirti greičiau, negalimas. Be to, pasislėpęs įtariamasis yra surastas ir byloje atliekamas intensyvus nusikaltimų padarymo aplinkybių tyrimas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad apygardos teismas būtų neteisingai vertinęs bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos, nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą, ar būtų pažeisti suimtojo skunde minimi Konvencijos 5 str. 3 d. reikalavimai bei BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, persekiojant už inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu byloje intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę bei atitinka EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (o taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą. Dėl to šioje proceso stadijoje pratęstas suėmimo terminas vis dar patenka į pateisinamą tokio laiko tarpo sampratą, nes tyrimas vyksta gana intensyviai. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, privalu griežtai laikytis BPK 2, 44, ir 176 str. nuostatų ir siekti, kad bylos tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką.

Skunde nurodyti argumentai dėl suimtojo šeimyninių aplinkybių, gyvenamosios vietos, tėvų sveikatos būklės, negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. P. K. gyvena su motina, kuri yra pripažinta iš dalies darbinga, tačiau dirbanti ir suimtojo paaiškinimu, rūpinasi buvusiu vyru, kuris gyvena atskirai ir taip pat yra pripažintas iš dalies darbingas ir šiuo metu nedirba. Be to, P. K. turi pilnametę seserį, kuri turi atskirą šeimą ir gyvena atskirai, tačiau ir jai privalu rūpintis sergančiais savo tėvais. Esant tokioms aplinkybėms, nelaikytina, kad P. K. pratęsus suėmimo terminą, sergantys tėvai liks be priežiūros. Suimtojo argumentai dėl kardomosios priemonės-suėmimo pakeitimo į užstatą ir nurodymas, kad tėvai sutinka užstatyti savo turtą ir paimti kreditą, yra prielaidų pobūdžio. Duomenų apie galimybę suteikti neįgaliems suimtojo tėvams kreditus, byloje nėra.

Teismo nuomone, apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto įtariamojo P. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.