Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje,

M. A. (M. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) r., išsiskyręs, dirba pagal individualią veiklą, teistas:

1. 2008 m. kovo 20 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - paskirta bausmė - 6 MGL bauda;

2. 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2020 m. sausio 18 d., apie 12.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,69 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia pargriovė ant lovos sugyventinę R. R., po ko ranka griebė pastarajai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, taip smurtaudamas prieš šeimos narį - sugyventinę R. R., sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 14 d. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. 2020 m. sausio 18 d. apie 12.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sugyventinės R. R. įvyko žodinis konfliktas, dėl buitinių klausimų. Konflikto eigoje jis su savo rankos plaštaka sugriebė už R.R. kaklo ir ją pargriovė ant lovos bei laikė prispaudęs prie lovos čiužinio, dėl ko ji galėjo pajusti fizinį skausmą. Taip pat tuo metu jis iš jos rankų paėmė mobilaus ryšio telefoną ir nutrūkusią auksinę grandinėlę, kuriuos vėliau jai grąžino. Su jam pareikštu įtarimu pilnai sutinka, savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. R. R. jam turtinių pretenzijų neturi. Jis sutiktų, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo meta jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (pas savo motiną) ir dirba pagal individualios veiklos pažymą (statybos darbai) (b. l. 49).

Nukentėjusioji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. A. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo gyveno jos nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo nuomojamas jos vardu, tačiau su M. A. jie vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturėjo. 2020 m. sausio 18 d. apie 12.30 val. kaimynės J. L. bute, adresu (duomenys neskelbtini), jų žodinio konflikto metu, M. A. su dešinės rankos delnu sugriebė už jos kaklo ir pargriovė ant lovos ir laikė prispaudęs prie lovos čiužinio. Tuo momentu jis iš jos ištraukė abejomis rankomis laikomą jos mobilaus ryšio telefoną, savo ranka iš jos rankų. Tai jis atliko, kadangi norėjo jai sutrukdyti paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškviesti policijos pareigūnus. M. A. laikant rankos delnu prispaudus jos kaklą, ji pajuto fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje skausmo intensyvumo skalėje vertina penkiais balais ir jį juto apie vieną parą laiko. Po to kaimynė J. L. su pagalve pradėjo daužyti M. A. per nugarą, tam kad jis ją paleistų. Kai jis paėmė jos telefoną, ją paleido, tačiau užkabino savo pirštais jos auksinę grandinėlę (kuri buvo ant jos kaklo) ir ji nutrūko. Tada M. A. su jos telefonu išėjo iš kaimynės buto, o kita kaimynė (kuri svečiavosi pas J. L.) nubėgo į savo butą ir telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie M. A. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą VGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Šio šeimyninio ginčo liudytojai yra jos kaimynės J. L. ir J. C.. Vėliau ji į gydymo įstaigas ir į VTMT Vilniaus skyrių, dėl abdukcijos surašymo (nors turėjo policijos tyrėjo išduotą užduotį), nesikreipė ir nesikreips (b. l. 22). Papildomai apklausta nukentėjusioji R. R. papildomai parodė, kad M. A. - jos buvęs sugyventinis, kuris tą dieną atėjo pasiimti savo daiktus ir jai atidavė jos mobilaus ryšio telefoną ir auksinę grandinėlę. Šiuo metu M. A. turtinių pretenzijų neturi, todėl jo atžvilgiu civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad M. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 26).

Liudytoja J. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020-05-11 parodė, kad ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) jau apie 6 metus. Šalia esančiame (duomenys neskelbtini) bute, prieš du metus pradėjo gyventi kaimynė R. R. ir jos sugyventinis M.A.. Tarp jų, kiek jai žinoma būdavo dažni barniai, kai M.A. pavartodavo alkoholinių gėrimų ir tapdavo agresyvus. 2020 m. sausio 18 d. apie 12.15 val. ji atėjo pas savo kaimynę J. L., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tikslu kartu su ja atsigerti kavos. Apie 12.30 val. į J.L. butą įėjo R.R., kuri buvo labai susijaudinusi ir joms pasakė, kad M.A. vėl prie jos kabinėjasi. Po minutės iš paskos atėjo M.A., kuris reikalavo iš R.R. jam atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Ji suprato, kad jis to reikalavo, nes norėjo, kad R.R. nepaskambintų į Bendrąjį pagalbos centrą, dėl jo netinkamo elgesio. Šio žodinio konflikto metu M.A. su dešinės rankos plaštaka sugriebė už R.R. kaklo ir pagriovė ją ant lovos, bei laikė ją prispaudęs prie lovos čiužinio. Taip pat jis su kita ranka ištraukė iš R.R. rankos mobilaus ryšio telefoną. Tada kaimynė J. L. su pagalve pradėjo daužyti M.A. per nugarą, kad jis paleistų R.R.. Taip pat tuo momentu M.A. nuo R.R. kaklo nutraukė auksinę grandinėlę. Po minėtų veiksmų M.A. išėjo iš J.L. buto, o ji nuėjo į savo butą ir iš savo telefono paskambino į BPC ir iškvietė policijos pareigūnus. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė M.A. ir jį išvežė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą VGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Minėto buitinio konflikto liudytojai yra ji ir kaimynė J. L.. Jos žiniomis M.A. sekančią dieną atėjo į R.R. butą paimti savo daiktų ir tuo metu jis jai gražino jos telefoną ir auksinę grandinėlę. Vėliau M.A. name, adresu (duomenys neskelbtini), ji nematė. Taip pat nori pabrėžti, kad jos kaimynė J. L. negalės atvykti į policijos komisariatą duoti parodymų, nes sunkiai vaikšto (b. l. 29).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Užfiksuota, kad 2020-01-18 12.25 val. R. R. pranešė, jog namuose mušasi sugyventinis. Konflikto metu M. A. smurtavo prieš R. R., galimai smaugė ją rankomis (b. l. 7-9).

Alkotesterio kvito duomenimis A. M. 2020 m. sausio 18 d. 13:31 nustatytas 0,69 prom. girtumas (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. A. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. A. aukščiau minėtomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo sutuoktinę – pargriovęs ją ant lovos keliais buvo užspaudęs kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. A. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis M. A. sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 87).

Skirdamas bausmę M. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis 2 kartus teistas, administracine tvarka taip pat baustas (b. l. 80-82), dirba pagal individualią veiklą, atlieka statybos darbus.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

M. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. 12:29 val. iki 2020 m. sausio 19 d. 08:57 val. (t.y. vieną parą) (b. l. 44). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo paroms.

2020 m. sausio 19 d. nutarimu M. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, M. A. skirti bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu M. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę pradėti vykdyti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 18 d. 12:29 val. iki 2020 m. sausio 19 d. 08:57 val. (t. y. vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.