Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Š. V., gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, A. G. šeimos nariui jo sesei E. K., nukentėjusiajai M. G., teismo psichologui ekspertui Gintarui Butkui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos, dėl ko jis baudžiamojo įstatymu uždraustos veikos metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, 2019 m. gegužės 25 d. apie 20.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, gulinčiai lovoje sugyventinei M. G. dešinės rankos kumščiu trenkė keturis kartus į veido sritį, po to suėmęs abiem rankomis už kaklo smaugė, bei vieną kartą trenkė rankos kumščiu į dešinės pusės pilvo sritį.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusios M. G. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad su A. G. buvo sugyventiniai ir santykiai buvo geri. Tuo metu ji gulėjo lovoje ir sukonfliktavo su A. G.. Tuo metu jis buvo išgėręs, o ji buvo blaivi. Tada jis trenkė jai kumščiu į veidą keturis kartus bei suėmęs rankomis jos kaklą pradėjo ją smaugti. Tada dar konfliktavo ir A. G. trenkė jai į pilvo sritį, tada jai buvo sunku kvėpuoti. Patvirtino, jog jai nuo suduotų smūgių skaudėjo. Į policiją kreipėsi tik kitą dieną, kadangi A. G. buvo paėmęs jos telefoną ir ji negalėjo paskambinti bei jai grasino susidorojimu, jeigu ji pasiskųs. Nuo suduotų smūgių žymių nebuvo, tik buvo patinimas ties šonkauliais ir gydytojai konstatavo sumušimą. Ji A. G. bijojo ir bijo iki šiolei, kadangi jis yra neprognozuojamas. Patvirtino, jog ji žinojo, kad A. G. serga psichine liga, vartoja vaistus bei lankosi pas gydytojus. Prašo užtikrinti, kad A. G. prie jos daugiau nesiartintų;

- 2019 m. gegužės 26 d. 15 val. 50 min. registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0119000255101, kuriame nurodyta, kad pranešėja A. T. nurodė, kad vakar vakare buvęs sugyventinis smurtavo prieš M. G. ir panaudojo fizinį bei psichologinį smurtą smaugdamas bei mušdamas kumščiais (b. l. 14-16);

- 2019 m. gegužės 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame pareiškėja M. G. parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. apie 20 val. 00 min. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus buvęs sugyventinis A. G.. Kilusio žodinio konflikto metu buvęs sugyventinis namo kambaryje, jai gulint lovoje, sudavė tyčia dešinės rankos kumščiu keturis smūgius į veido kairiąją pusę, po to suėmęs abiem rankom už kaklo smaugė ir dar trenkė iš dešinės rankos kumščiu į pilvo dešinę pusę. Tokiais veiksmais A. G. sukėlė fizinį skausmą. Policijai po įvykio nepranešė, nes A. G. atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir metė į sieną. Taip pat prieš ją A. G. smurtavo psichologiškai, sakydamas: „Jeigu kažkam skųsiesi, aš turiu daug draugų, kurie tave suras ir sumuš“. Sugyventinis po įvykio pasišalino (b. l. 17-20);

- 2019 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto A. G. parodymais, kur jis parodė, kad suprato kuo yra įtariamas. Jis serga psichikos liga - gili migrena. Jis gydosi, pastoviai vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją A. Č.. Jis eina kas dvi savaites susileisti vaistus, kuriuos jam priskiria gydytoja. Jis tikrinasi savo sveikatą, gydosi. Dabar turi keisti širdies vožtuvą. Jis pažįsta M. G., ji buvo sugyventinė, su ja pragyveno kokius 7 mėnesius. Jis turi invalidumą ir uždirbdavo atsitiktinius darbus dirbdamas, jai parnešdavo pinigų. Jis buvo pas M. praėjusią savaitę, laiko negali prisiminti, nes neatsimena. Jis buvo tą vakarą blaivus. Jis buvo tą dieną išvažiavęs į mišką parvežti malkų, apie 18 val. grįžo ir M. jo neįleido į namus, jos visai nebuvo namuose, šuo buvo kieme palaidas. Jis tada malkas paliko pas draugą, kur dirbo, tą pačią dieną jis su savo darbdaviu atėjo pas M., ji pasakė, kad jis jai atsibodo. Jis norėjo pasiimti savo daiktus. Kai ji jam taip pasakė, tarp jų įvyko konfliktas. Draugas tuo meta išvažiavo namo. Jie susibarė su M.. Jis rinkosi daiktus. M. skambino policijai, sakė, kad jis ją užtikinėja. Ji serga psichikos liga, jai yra depresija. Jos nuotaika kinta pastoviai. M. daužė rankomis, kai jis rinkosi daiktus. Nežino, gal ji buvo kokių vaistų išgėrusi. Jis daugiau nebuvo pas ją nuėjęs. Jos šuo atėjo iki jo darbo vietos. Jam kai M. trenkė, jokių žymių neliko, jai neturi pretenzijų. M. nieko nedarė. Jis atsimena, kad barėsi su M., bet jos nestūmė, jai netrenkė. Jis moteriai negali trenkti, čia paskutinis reikalas, jis gyvenime nėra moteriai trenkęs. Galvoja, kad jos draugė A. taip susimokė ir jį apšneka. Savo parodymų laikysis ir toliau, tikrai M. skausmo nesukėlė ir jai smurto nenaudojo. Ji pati yra netvarkinga moteris, vartoja alkoholį. Pas ją daugiau neis, jeigu ji išvarė, jei ji nesirūpina savo šuniukais, kačiukais. Ant jos nepyksta. Pats M. neskambino. A. yra M. draugė, ji pastoviai su ja būna. Jam atrodo, kad A. taip prisakė M., ji pasakė, kad yra M. advokatė ir pasakė, kad daugiau neskambintų M. numeriu. Ta draugė jo gydytojai A. Č. pripasakojo, kad jis smaugė M., bet jis tikrai nesmaugė. Jis ne vieną kartą matė, kad pas M. lankosi kiti draugai, gal ji turi kitą vyrą, jis taip galvoja. Pats serga migrena, tikrai neserga kita liga, viską atsimena. Tikrai kaltu neprisipažįsta. Dabar gyvena ir toliau gyvens pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini), durų kodas 27. Gavęs šaukimą ateis. Šiuo meta neturi telefono. Išaiškinta, kad negali artintis prie buvusios sugyventinės M. (b. l. 89-90);

- 2019 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos M. G. parodymais, kur ji parodė, kad įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Ji yra II grupės invalidė, turi 35 proc. darbingumo. Ji su A. G. yra draugai, jis pas ją gyvena, ji jam davė namo raktą, leido jam pas ją gyventi ir ateiti. Jis pasidalindavo savo pašalpa, bet daugiausiai praleisdavo pinigus alkoholiui. Pas ją jis gyvena apie 0,5 metų. Po įvykio jis pas ją nebegyvena. Namas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2019 m. gegužės 25 d. apie 20.00 val. ji buvo namuose, kai į namus sugrįžo neblaivus sugyventinis A. G.. Ji suprato iš jo išvaizdos, iš kvapo, kad jis yra tikrai neblaivus. Jis pradėjo konfliktuoti su ja, vadinti necenzūriniais žodžiais. Jis gąsdino, prikaišiojo jai, liepė jai daryti jam valgyti. Ji tuo meta jau gulėjo lovoje, ilsėjosi. Jam nepatiko, kad ji guli. Gulint jai lovoje, dešinės rankos kumščiu trenkė keturis kartus į kairę veido pusę, po to suėmęs abiem rankomis už kaklo smaugė bei dar du kartus trenkė rankos kumščiu į pilvo dešinę pusę. Ji patyrė fizinį skausmą. Jis dar jai grasino, kad jos nepaliks ramybėje, sakė, kad eis apie langus. Iš karto po įvykio nepranešė policijai, nes iš jos A. G. atėmė telefoną ir jį metė į sieną. Telefoną ji atgavo, jis nesugadintas. Ji jam sakė, kad nepageidauja su juo gyventi, sakė, kad jis išeitų iš jos namų. Jis susirinko savo daiktus ir išėjo. Po to įvykio jis buvo dar atėjęs kitą dieną su savo draugu ir pasiėmė visus savo daiktus. Jai jis tą dieną nieko nedarė, tik gąsdino, kad atidarytų duris. Ji jo bijo, tikrai nenori, kad jis grįžtų pas ją. Ji įvykio metu buvo blaivi, jis sugrįžęs namo pas ją daugiau alkoholio nevartojo. Ji kitą dieną po įvykio kreipėsi į policiją ir medikus. Ji su greitąją pagalba nuvyko į ligoninę, kur jai gydytojai pasakė, kad jai yra sumušta krūtinės kairė pusė. Ją po apžiūros paleido, išrašė vaistų patepti sumuštą vietą. Ant kūno mėlynių nėra, bet jaučia skausmą toje srityje, kur buvo suduoti smūgiai. Ant veido buvo patinimas, bet mėlynių neliko. Jei pablogėtų savijauta, tada kreipsis į šeimos gydytoją. Išaiškinta dėl civilinio ieškinio pateikimo tvarkos. Civilinio ieškinio nereikš. Nenori, kad sugyventinis A. G. artintųsi prie jos, jis gali gyventi pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis anksčiau ir gyveno pas savo mamą. Ji nežino, kur šiuo meta galėtų būti ir gyventi A. G., daugiau jis nebuvo pas ją atėjęs. Jai pagalbos mygtukas nereikalingas, turi telefoną, jo neketina į savo namus įsileisti. Žino, kad jis serga šizofrenija, jis pats buvo sakęs. Jis gydėsi nuo tos ligos, naudojo vaistus. Jis nors ir vartodavo vaistus, bet kol pas ją gyveno, jis visada būdavo agresyvus, konfliktiškas, piktas. Anksčiau jis prieš ją smurto nevartojo, tik žemindavo, gąsdindavo, keikdavo, vadindavo necenzūriniais žodžiais. Jam atleisdavo, bet po smurto atvejo tikrai jo nepriims pas save (b. l. 24-25);

- 2019 m. gegužės 26 d. VšĮ „Mažeikių ligoninė“ gydytojo įrašu ligos istorijoje Nr. 19P-7535, kuriame užfiksuota, kad M. G. diagnozuota krūtinės ląstos sumušimas. Nurodoma anamnezė - skausmas 4 balai. 2019 m. gegužės 25 d. sumušė sugyventinis (b. l. 31);

- 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto J. S. specialisto išvada Nr. G 938/2019(04), kurioje nurodoma, kad M. G. kūne sužalojimų nėra (b. l. 37).

Dėl A. G. nepakaltinamumo

2019 m. spalio 8 - lapkričio 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad A. G. yra nustatomas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20.0), dėl ko baudžiamojo įstatymu uždraustos veikos metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti bei šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. A. G. yra socialiai pavojingas, smurtauja artimoje aplinkoje, išlieka nekritiškas savo būklės atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl tikslinga A. G. taikyti griežtesnio pobūdžio priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis (b. l. 108-112).

2019 m. lapkričio 12 d. protokolas dėl asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus (b. l. 113).

Teismo posėdžio metu ekspertas Gintaras Butkus patvirtino, kad A. G. ekspertizė buvo atliekama jau antrą kartą ir iš surinktų duomenų konstatuoja, kad A. G. yra nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl ko jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti bei šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų bei atsižvelgiant į tai, jog A. G. jau buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas, kuris iš esmės nedavė teigiamų rezultatų medikamentinei ligos remisijai, taip pat atsižvelgiant į tai, jog yra buvę suicidinių atvejų bei smurto artimoje aplinkoje, tikslinga taikyti griežtesnes priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis. A. G. nesilankė periodiškai pas gydytojus, nevartojo nuolatos vaistų, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl ir nebuvo galima pasiekti medikamentinės remisijos. A. G. tik intensyviau lankė dienos stacionarą, o vėliau tik kartą per mėnesį apsilankydavo pas gydytoją. Patvirtindamas pateiktą ekspertų išvadą nurodė, kad griežtesnio pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis reikalinga pasiekti stabilesnę medikamentinę remisiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad A. G., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri-verčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Kadangi A. G. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, 2018 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi A. G. jau buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 45-47), kuri nebuvo veiksminga, nes naują veiką padarė po paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, pakartotinio smurto rizika yra aukšta, jis stokoja savivokos turimo psichikos sutrikimo, jo gydymo bei probleminio alkoholio vartojimo atžvilgiu, tai didina atkryčio bei smurtinių poelgių tikimybę, todėl jam skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas specializuotame stacionariame bendro rėžimo sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. 2019 m. birželio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

A. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo A. G. pristatymo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.

Iki nutarties įsiteisėjimo A. G. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.