Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-501/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-30
Bylos Nr.
2A-501/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
G.V.F.-G, R. S.
Trečiasis asmuo
Brendan Development LLC, Valstybiniam patentų biurui
Atsakovas
R. S., Valstybiniam patentų biurui
Advokatai
Saulė Katauskaitė, Vygantas Barkauskas
Civilinė byla Nr. 2A-501/2007Procesinio sprendimo kategorija 87. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. atstovei advokatei Saulei Katauskaitei,atsakovui ir ieškovui R. S. ,

atsakovo ir ieškovo R. S. atstovams advokatui Vygantui Barkauskui, patentiniam patikėtiniui Leonui Antanui Kučinskui,

trečiojo asmens Brendan Development LLC atstovui patentiniam patikėtiniui Leonui Antanui Kučinskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-656-48/2007 pagal ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinį atsakovui R. S. , tretiesiems asmenims Valstybiniam patentų biurui, Brendan Development LLC dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo ir ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Valstybiniam patentų biurui, trečiajam asmeniui Brendan Development LLC dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. 2004 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovui R. S. , tretiesiems asmenims Valstybiniam patentų biurui, Brendan Development LLC, prašydamas pripažinti atsakovo R. S. prekių ženklo REVIVOR registraciją Nr. 36992 negaliojančia bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo teigimu, atsakovas padavė paraišką įregistruoti minėtą prekių ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų, o tai prieštarauja Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio trečiosios dalies, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams, Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnio antrosios dalies, trečiosios dalies 1 punkto, 6quinquies straipsnio (B) dalies 3 punkto nuostatoms. Ieškovas nurodė, kad atsakovas žinojo, jog ieškovas prekių ženklu REVIVOR gamina ir žymi, intensyviai reklamuoja ir platina plaukų priežiūros prekes, turinčias paklausą ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje, pats jas nuo 1995 m. platino Lietuvoje, tačiau sąžiningos prekybos papročių nesilaikė ir atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmą – įregistravo minėtą prekių ženklą savo vardu, bei, žinodamas apie ieškovo pretenzijas ir pareikštą ieškinį, šį ženklą perleido trečiajam asmeniui Brendan Development LLC.

Ieškovas R. S. 2006 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybiniam patentų biurui, trečiajam asmeniui Brendan Development LLC, prašydamas įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo padaryti įrašą Lietuvos Respublikos Prekių ženklų registre apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių, atnaujinamas R. S. prekių ženklo REVIVOR (w.), registracijos Nr. 36992, galiojimas, ir apie tai paskelbti artimiausiame Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje; įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo padaryti įrašą Lietuvos Respublikos Prekių ženklų registre apie prekių ženklo REVIVOR (w.), registracijos Nr. 36992, savininko pasikeitimą, nurodant, kad naujasis prekių ženklo savininkas yra JAV įmonė Brendan Development LLC, ir apie tai paskelbti artimiausiame Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 16 d., iki sprendimo už akių priėmimo, teisių perdavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į prekių ženklą REVIVOR (w.), registracijos Nr. 36992, JAV įmonei Brendan Development LLC, pateikė prašymą atsakovui padaryti atitinkamą įrašą apie perleidimą, tačiau atsakovas tokį įrašą atsisakė padaryti, sprendimo už akių pagrindu panaikino prekių ženklo registraciją ir paties ieškovo vardu. Ieškovas nurodė, kad sprendimas už akių buvo panaikintas, tačiau atsakovas atsisakė atnaujinti prekių ženklo registracijos R. S. vardu galiojimą ir atlikti įrašą apie šio ženklo savininko pasikeitimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Valstybiniam patentų biurui, trečiajam asmeniui Brendan Development LLC dėl įpareigojimo atlikti veiksmus sujungti su civiline byla pagal ieškovo G.V.F-GIVIEFFE S.p.A. ieškinį atsakovui R. S. , tretiesiems asmenims Valstybiniam patentų biurui, Brendan Development LLC dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinį atmesti; ieškovo R. S. ieškinį tenkinti; įpareigoti Valstybinį patentų biurą per 15 darbo dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo padaryti įrašą Lietuvos Respublikos Prekių ženklų registre apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių, atnaujinamas R. S. prekių ženklo REVIVOR (w.), registracijos Nr. 36992, galiojimas, ir apie tai paskelbti artimiausiame Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje; įpareigoti atsakovą Valstybinį patentų biurą per 15 darbo dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo padaryti įrašą Lietuvos Respublikos Prekių ženklų registre apie prekių ženklo REVIVOR (w.), registracijos Nr. 36992, savininko pasikeitimą, nurodant, kad naujasis prekių ženklo savininkas yra JAV įmonė Brendan Development LLC, ir apie tai paskelbti artimiausiame Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje; priteisti ieškovui R. S. iš atsakovo Valstybinio patentų biuro 1 675 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. 3 057 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nurodė, kad ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. prekių ženklo registracijos teisėtumą grindžia ir savo reikalavimus kildina iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo bei tokių ketinimų turėjimo. Teismas sutiko su atsakovo R. S. argumentais, kad, atsižvelgiant į R. S. paraiškos pateikimo laiką, vertinti ginčo prekių ženklo įregistravimo teisėtumo pagal galiojančio Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio trečiąją dalį negalima, nes tuo metu galiojusios nacionalinės teisės normos registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindo dėl nesąžiningos konkurencijos nenumatė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nacionaliniai bei tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys prekių ženklų registraciją ir jų teisinę apsaugą, aiškiai ir nevienareikšmiškai skiria ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia ir ženklo registracijos panaikinimą, numatant, kokiais būtent pagrindais galima ženklo registraciją pripažinti negaliojančia, o kokiais – registraciją panaikinti ir kad nesąžiningos konkurencijos pagrindas savo teisine prigimtimi yra ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra nurodęs, jog nors savarankiškas prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas dėl nesąžiningos konkurencijos motyvo (kai pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų) buvo įtvirtintas tik 2000 m. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio trečiojoje dalyje, o Konkurencijos įstatymas tokiu atveju apskritai netaikytinas, ex officio nereiškia, kad galima atsisakyti ginti teises tarptautinio dokumento – Paryžiaus konvencijos normų pagrindu (6quinqies (B) dalies 3 punktas, 10bis straipsnis), jeigu vis tik nustatomos sąlygos šių Konvencijos normų taikymui.

Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnio taikymo, pirmiausiai, privalu aptarti ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A subjektinių teisių į ginčijamąjį prekių ženklą turėjimą, kurias gindamas pastarasis galėtų prašyti pripažinti negaliojančia ieškovo vardu įregistruoto ženklo registraciją, remiantis nesąžiningos konkurencijos argumentu. Teismas nurodė, kad teisės į prekių ženklus paprastai įgyjamos registracijos administracine procedūra tvarka, bet ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A tokių veiksmų Lietuvoje neatliko, o savo subjektines teises į ženklą REVIVOR bei jų pirmenybės teisę prieš atsakovą kildina iš tokių faktinių aplinkybių: kosmetinėmis priemonėmis – plaukų priežiūros produktais su ginčo ženklu prekiauja visame pasaulyje jau kelis dešimtmečius, jas gamina, metinė apyvarta produktais, pažymėtais prekių ženklu REVIVOR 1994-2000 metais sudarė 1 500 000 EUR, kasmet išleidžiama daugiau nei 130 000 EUR reklamai. Teismas pažymėjo, kad tokių aplinkybių ieškovas nepagrindė jokiais leistinais įrodymais.

Teismas nurodė, kad šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1995 m. Lietuvoje prekiauja savo gaminama produkcija, pažymėtą žymeniu REVIVOR, o savo komercinį interesą ieškovas realizuodavo per atsakovą R. S. , taip pat su juo susijusias įmones UAB „Lanugo“ ir UAB „Bielbalt“, o nuo 2004 m. vasario 26 d., kaip teigiama ieškinyje, ir per paties ieškovo dukterinę įmonę IT&LY, kurios produkcijos platintoju taip pat buvo paskirtas atsakovas R. S. . Teismas nurodė, kad, pasak ieškovo, jis turi komercinį interesą Lietuvos rinkoje ir toliau platinti (eksportuoti) tokiu prekių ženklu pagamintą produkciją, o atsakovas, būdamas prekių ženklo REVIVOR savininku, galėtų įtakoti šį interesą, t. y. drausti tokius veiksmus. Teismo nuomone, nurodyti faktai pagrindžia atsakovo atsikirtimų poziciją, kad ieškovas nesiekė apsaugoti savo pramoninės nuosavybės, o turėjo vien komercinių interesų Lietuvoje – per atsakovą parduoti savo produkciją, tuo labiau, kad 2003 metais, žinodamas apie ginčo prekių ženklo įregistravimą, atsakovo veiksmų nesąžiningumu nesuabejojo, o priešingai, kaip nurodo ieškinyje, – skyrė jį dar vienos savo įmonės produkcijos platintoju. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčo prekių ženklo REVIVOR Lietuvoje neįregistravo, o Italijoje bei kitose šalyse paraiškas registruoti prekių ženklą pateikė jau po to, kai R. S. vardu tokia registracija buvo atlikta Lietuvoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, jog vienokio ar kitokio komercinio intereso Lietuvos rinkoje aplinkybė pati savaime dar nereiškia kokios nors savarankiškos subjektinės teisės į ginčijamąjį ženklą, ginamos teisės normomis, skirtomis apsaugai nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Teismas nurodė, kad, antra vertus, įstatymai nereikalauja, jog asmuo, registruodamas prekių ženklą, gamintų atitinkamas prekes, kurioms žymėti jis ženklą registruoja, ir tokių imperatyvių nuostatų kaip absoliutaus reikalavimo ženklui prekių ženklų teisinę registraciją reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, todėl ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A tokio pranašumo prie atsakovą R. S. neturi.

Teismo nuomone, aplinkybės, kad atsakovas R. S. atsisakė pasirašyti ieškovo jam atsiųstą reikalavimo teisės perleidimo aktą ir vėliau teises į jam priklausantį prekių ženklą perleido trečiajam asmeniui Brendan Development LLC, taip pat jokiu būdu nepatvirtina atsakovo nesąžiningo elgesio ar nesąžiningų ketinimų turėjimo jam registruojant prekių ženklą, nes priešingu atveju būtų paneigtas sutarties laisvės principas bei kiekvienam asmeniui įstatymų garantuota teisė sutartiniuose prievoliniuose santykiuose veikti savo nuožiūra.

Teismas, nenustatęs pakankamai duomenų nesąžiningos konkurencijos faktui pripažinti, konstatavo, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia tuo teisiniu pagrindu, kuriuo yra grindžiami pareikšti reikalavimai – pagal Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnį, nėra galimas, G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A ieškinys netenkintinas, o kitais pagrindais ieškinys nebuvo pareikštas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovo R. S. ieškinys tenkintinas ir tai sąlygoja G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A ieškinio, kuris tapo prekių ženklo REVIVOR registracijos pripažinimo negaliojančia priežastimi, netenkinimas. Teismas nurodė, kad iš dalies sutinka su atsakovo Valstybinio patentų biuro atsikirtimų argumentais, jog teisinis pagrindas pripažinti registraciją negaliojančia buvo, teismo sprendimas už akių buvo įsiteisėjęs ir turėjo būti vykdomas, tačiau nelikus šio teisinio pagrindo – įsiteisėjusio teismo sprendimo, R. S. , kaip prekių ženklo savininko, teisės turėjo būti atkurtos. Teismas pažymėjo, kad nors tokia situacija teisės aktais nėra reglamentuota, tačiau, teismo nuomone, R. S. net nepateikus savarankiško ieškinio dėl jo, kaip prekių ženklo savininko, teisių gynimo – tokių teisių pripažinimo, po G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A ieškinio reikalavimų išnagrinėjimo pagal įstatymo analogiją galėjo būti taikomas ir sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas.

Teismas konstatavo, kad atnaujinus prekių ženklo REVIVOR registraciją Nr. 36992 R. S. vardu, tenkintinas ir antrasis jo ieškinio reikalavimas, susijęs su teise disponuoti nuosavybe – ją perleisti tretiesiems asmenims, kaip tai numato Prekių ženklų įstatymo 43 straipsnis, nes teisės į įregistruotą ženklą perdavimas įsigalioja tik nuo perdavimo duomenų įrašymo į LR Prekių ženklų registrą dienos. Teismas nurodė, kad, nustatant šios sprendimo dalies konkrečią įvykdymo tvarką, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo prašomas nustatyti 5 darbo dienų terminas tokiems veiksmas atlikti yra labai trumpas, lyginant su Prekių ženklų įstatymo 43 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytu 1 mėnesio terminu nuo dokumentų gavimo dienos patikrinti gautų dokumentų atitikimą įstatymo reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgtina ir į ieškovo interesus – prašymas įrašui apie nuosavybės teisių perleidimą padaryti pateiktas dar 2005 m. vasario 18 d., R. S. ieškinys pateiktas teismui 2006 m. birželio 9 d., todėl ginčo nagrinėjimas yra užsitęsęs. Dėl to, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą, teismas konstatavo, kad Valstybinis patentų biuras R. S. ieškinyje nurodytus veiksmus turėtų atlikti per 15 darbo dienų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinys, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir pripažinti prekių ženklo REVIVOR registraciją Nr. 36992 negaliojančia. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo išvada, kad byloje nebuvo nustatyta pakankamai duomenų nesąžiningos konkurencijos faktui konstatuoti, todėl ženklo registracijos pripažinimas negaliojančiais pagal Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnį nėra galimas, nepagrįsta. Vadovaujantis tiek nacionaliniais įstatymais, tiek tarptautiniais dokumentais, kito ūkio subjekto naudojamo prekės pavadinimo/ženklo/markiruotės savavališkas naudojimas yra laikomas veiksmu, prieštaraujančiu sąžiningiems veiksmais. R. S. nuo 1995 m. kovo 5 d. iki 1998 m. kovo 5 d. buvo apelianto parduodamų prekių išskirtinis atstovas, kuris žinojo, kad G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A žymi savo gaminamą produkciją prekių ženklu „REVIVOR“. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl minėtos aplinkybės bei dėl aplinkybės, kad 1995 kovo 5 d. tarp G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ir R. S. sudarytoje sutartyje Nr.l dėl prekybos apelianto gaminama produkcija nėra numatyta atstovo teisė savo vardu įregistruoti Lietuvos Respublikoje apelianto naudojamus prekių ženklus ar žymenis.Teismas nevertino aplinkybių, kad:apelianto gaminama produkcija, pažymėta prekių ženklu REVIVOR ir kuria buvo prekiaujama Lietuvoje nuo 1995 m., pagal Vienos klasifikaciją priskiriama 3 prekių klasei, o R. S. įregistravo prekių ženklą REVIVOR tai pačiai prekių klasei;R. S. prekių ženklą REVIVOR pradėjo naudoti tik 2001 m. viduryje, todėl akivaizdu, kad registruodamas šį prekių ženklą Valstybiniame patentų biure, neturėjo bona fide ketinimų naudoti minėtą prekių ženklą;R. S. įregistravo prekių ženklą REVELON, kuris vizualiai ir fonetiškai panašus į prekių ženklą REVLON, ir 2002 m. gruodžio 6 d. Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimu Nr.525 prekių ženklo REVELON registracija buvo pripažinta negaliojančia;R. S. įmonė UAB „Bielbalt“ prekiavo balzamu plaukams REVIVOR Gold, nurodydama, kad šios prekės gamintojas yra ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A, tačiau ieškovas produktų su prekių ženklu REVIVOR Gold negamina ir tai įrodo šio balzamo plaukams ekspertizė;R. S. atstovas faksograma įspėjo ieškovo dukterinės įmonės Baltarusijoje SP „Bielita“ distributorių UAB „Idėjų generatorius“ nutraukti šios įmonės produkcijos su prekių ženklu REVIVOR pardavimus Lietuvoje.Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė savo subjektinių teisių Lietuvoje į prekių ženklą „REVIVOR“, nes deklaravo išimtinai komercinį interesą Lietuvoje, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką nėra pakankamas pagrindas nuginčyti kito asmens prekių ženklo registraciją nesąžiningos konkurencijos pagrindu, nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. S. ir tretysis asmuo Brendan Development LLC nurodo, kad su ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. apeliaciniu skundu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Byloje nustatyta, kad R. S. 1998 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Valstybiniam patentų biurui paraišką dėl prekių ženklo REVIVOR registracijos ir Valstybiniame patentų biure 2000 m. vasario 10 d. įregistruotas R. S. vardu prekių ženklas REVIVOR (registracijos Nr. 36992), skirtas tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 3 klasės prekėms žymėti.

Byloje taip pat nustatyta, kad G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. 2002 m. spalio 1 d. pateikė Italijos patentų ir prekių ženklų tarnybai paraišką dėl prekių ženklo REVIVOR registracijos ir Italijos patentų ir prekių ženklų tarnyboje 2006 m. gegužės 22 d. įregistruotas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A.vardu prekių ženklas REVIVOR (registracijos Nr. 0001008720), skirtas tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 3 klasės prekėms žymėti.

2004 m. gruodžio 16 d. teisių perdavimo sutartimi Brendan Development LLC nuosavybės teisę prekių ženklui REVIVOR ir 2005 m. vasario 18 d. pateikė prašymą Valstybiniam patentų biurui prašymą padaryti Prekių ženklų registre įrašą apie prekių ženklo savininko pakeitimą.

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių buvo pripažinta R. S. vardu prekių ženklo REVIVOR registracija negaliojanti, minėtas sprendimas buvo įsiteisėjęs ir Valstybinis patentų biuras šio sprendimo pagrindu išregistravo iš Prekių ženklų registro nurodytą prekių ženklą. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo tenkintas R. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnis reglamentuoja nesąžiningą konkurenciją kaip prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančiu pagrindą.

Paryžiaus konvencijos 6quinquies straipsnio (B) dalies 3 punkte nurodyta, kad prekių ženklų, kuriems taikomas šis straipsnis, registracija gali būti atmesta arba pripažinta negaliojančia, jeigu ženklai prieštarauja moralei bei viešajai tvarkai ir ypač jeigu jie yra tokio pobūdžio, kad gali suklaidinti visuomenę. Taip pat nurodyta, jog tai reiškia, kad ženklas negali būti laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai dėl vienintelės priežasties, kad jis neatitinka kuriai nors ženklų įstatymo nuostatai, išskyrus atvejus, kada ta pati nuostata liečia viešąją tvarką, tačiau 10bis straipsnio taikymas išlieka.

Prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, kuris, žinia, jokiu būdu nėra absoliutus, tačiau kuris visgi yra vienas pagrindinių principų prekių ženklų teisėje, o tam, kad jį paneigti, vien tik kito ūkio subjekto atitinkamas komercinis interesas savaime nėra pagrindu pripažinti pirmiau įregistruoto prekių ženklo registraciją neteisėta ir negaliojančia. Aplinkybė dėl ginčo šalies, pareiškusios reikalavimą pripažinti kito asmens vardu įregistruoto ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningos konkurencijos motyvo, vienokio ar kitokio komercinio intereso rinkoje pati savaime dar nereiškia jos kokios nors savarankiškos subjektinės teisės į ginčijamą ženklą, ginamos teisės normomis, skirtomis apsaugai nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Tačiau pagal Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnį nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningos pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams ir draudžiami visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla. Todėl, sprendžiant ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos aplinkybės. Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo ar galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu). Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad R. S. dirbo UAB „Lanugo“, UAB „Bielbalt“, kurios platino Lietuvoje G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. prekes, žymimas ženklu REVIVOR, ir kad UAB „Lanugo“ platino Lietuvoje G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. prekes, žymimas ženklu REVIVOR, nuo 1995 m. Pateikti į bylą įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. yra žymens REVIVOR tikrasis šaltinis, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra šį žymenį įregistravęs savo vardu ir ieškovui G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. priklauso subjektinė teisė plačiąja prasme žymeniui REVIVOR. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. , kuriam priklauso subjektinė teisė plačiąja prasme ženklui REVIVOR, pareiškė ieškinį dėl nurodytos teisės gynimo, o ne vien dėl komercinio intereso Lietuvos rinkoje gynimo. Pažymėtina, kad G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. prekės, žymimos ženklu REVIVOR, parduodamos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad R. S. , paduodamas paraišką ir įregistruodamas Valstybiniame patentų biure prekių ženklą REVIVOR savo vardu, žinojo, kad G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. priklauso subjektinė teisė plačiąja prasme ženklui REVIVOR ir G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. yra ženklo REVIVOR tikrasis šaltinis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad R. S. veiksmai dėl prekių ženklo REVIVOR registracijos savo vardu negali būti pripažinti atitinkantys sąžiningos pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams ir laikytini tokiems papročiams prieštaraujančiais nesąžiningos konkurencijos veiksmais (Paryžiaus konvencijos 10bis str. 2 d.; CK 1.4 str. 1 d., 1.5 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, R. S. veiksmai dėl prekių ženklo REVIVOR registracijos savo vardu taip pat yra veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai, konkurento pramoninė ir prekybinė veikla (Paryžiaus konvencijos 10bis str. 3 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikti į bylą įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas nesiekė apsaugoti savo pramoninės nuosavybės, o turėjo vien komercinių interesų Lietuvoje – per atsakovą parduoti savo produkciją, tuo labiau, kad 2003 metais, žinodamas apie ginčo prekių ženklo įregistravimą, atsakovo veiksmų nesąžiningumu nesuabejojo, o priešingai, kaip nurodo ieškinyje, – skyrė jį dar vienos savo įmonės produkcijos platintoju. G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. 2000 m. kovo 13 d. paskyrimo raštu įgaliojo UAB „Lanugo“ realizuoti ir pardavinėti Lietuvoje bei Latvijoje prekių ženklu „IT&LY HAIRFASHION-G.V.F.-ITALY“ pažymėtus gaminius (t. 3, b.l. 64,65) ir vėliau nesuteikė jokių įgaliojimų UAB „Lanugo“, UAB „Bielbalt“, R. S. ir su juo susijusioms įmonėms bei nesudarė sutarčių su nurodytais asmenimis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog ieškovas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. siekė apsaugoti jam priklausantį subjektinės teisės plačiąja prasme ženklą REVIVOR ir 2003 metų pabaigoje sužinojęs apie pažeistą minėtą teisę ėmėsi veiksmų šios teisės gynimui. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl minėto ieškinio atmetimo yra nepagrįstos dėl neteisingo pateiktų į bylą įrodymų įvertinimo bei netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartyje dėl bylų sujungimo konstatavo, kad bylose yra ginčas dėl vieno ir to paties prekių ženklo REVIVOR (registracijos Nr. 36992) registracijos teisėtumo bei iš to kylančių teisinių pasekmių, kad bylose pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nes vienoje byloje reikalavimų tenkinimas turi tiesioginės įtakos sprendžiant kitoje byloje pareikštus reikalavimus.

Prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia reiškia prekių registracijos negaliojimą ab initio, t. y. kad apskritai toks ženklas negalėjo būti įregistruotas pagal atitinkamus reikalavimus ženklo registracijai įtvirtinančius tuo metu galiojusius aktus ir kad ženklas negalioja nuo pat pradžių – nuo pat paraiškos padavimo datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1340/2002, 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2003). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tenkinus ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinį, negali būti tenkinamas ieškovo R. S. ieškinys.

Teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo turinį sprendžia, kad apeliaciniu skundu apskųstas visas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimas, o ne tik sprendimo dalis dėl ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinio atmetimo (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinys, panaikinimas ir šio ieškinio tenkinimas, o kitos sprendimo dalies palikimas nepakeista aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams taikant teisės normas (CPK 3 str. 1 d.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, dėl viešojo intereso galimas apeliacinio skundo ribų peržengimas ir apeliaciniu skundu neskundžiant Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo R. S. ieškinys (CPK 3 str. 1 d., 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovo R. S. ieškinys nėra pagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinio atmetimo ir ieškovo R. S. ieškinio tenkinimo yra nepagrįstos dėl neteisingo pateiktų į bylą įrodymų įvertinimo bei netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinys tenkintinas, ieškovo R. S. ieškinys atmestinas ir priteistinas iš R. S. 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu ir atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą bei advokatės darbo ir laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad priteistinas iš R. S. 3 000 Lt dydžio išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 93 straipsnio reikalavimus priteistinas iš R. S. 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 92, 96 straipsnio reikalavimus priteistinas iš R. S. 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas valstybei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas (apeliantas) G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. nepateikė į bylą įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovo R. S. ir trečiojo asmens Brendan Development LLC bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A. ieškinį tenkinti ir pripažinti R. S. vardu prekių ženklo REVIVOR Valstybiniame patentų biure 2000 m. vasario 10 d. registraciją (registracijos Nr. 36992) negaliojančia. Ieškovo R. S. ieškinį atmesti. Priteisti iš R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A.

Priteisti iš R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo G.V.F.-GIVIEFFE S.p.A.

Priteisti iš R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo valstybei.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasDanutė Milašienė