Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, rengdamasi nagrinėti A. D. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. D. surašytas už tai, kad jis galimai padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., nes 2015-10-05, apie 13.00 val., J. G. internete skelbiu.lt tinklapyje radusi skelbimą dėl parduodamos vaikiškos lovytės. Nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su A. D., kuris paprašė į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, pervesti 105 Eur. Lovytę pažadėjo atvežti. Pervedus pinigus pažadėtos lovytės neatvežė, į telefono skambučius neatsako. J. G. patyrė 105 Eur materialinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Vertinant byloje surinktus duomenis, matyti, kad tyrimas atliktas nepilnai ir neišsamiai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta – Biržų r. sav. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo adresu yra nukentėjusiosios J. G. gyvenamoji vieta, kurioje ji atliko mokėjimo pavedimą ir buvo pažeidimo, nuo kurio nukentėjo, padarymo metu (b. l. 1-4). Objektyviai ši vieta nėra ir negali būti pažeidimo padarymo vieta. A. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytuje, (duomenys neskelbtini), tačiau susisiekus su jo motina J. D. gyvenančia tuo pačiu adresu Alytuje, (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad sūnus su ja kartu negyvena, kur jis šiuo metu gyvena ji nežino, kadangi su sūnumi nebendrauja (b. l. 6).

Pagal teismui pateiktą medžiagą nustatyti pažeidimo vietos nėra galimybių.

Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., t. y. vagystės, įvykdytos sukčiavimo būdu, padarymo vieta turi būti laikoma vieta, kurioje A. D. galimai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. vieta, kurioje jis buvo, kai internetu bendravo su J. G. ir tarėsi dėl tariamo pirkimo – pardavimo sandorio sąlygų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pažeidimo padarymo vieta nebuvo nustatyta, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nebuvo imtasi veiksmų pažeidimo vietai nustatyti, kadangi iš A. D. buvo paimtas tik lakoniškas paaiškinimas, neatspindintis konkrečių pažeidimo padarymo aplinkybių (b. l. 13).

Administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojama veika turi būti aprašyta tiksliai ir išsamiai, nurodant visus būtinus inkriminuojamos veikos požymius. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai nenurodytas svarbus pažeidimo objektyviosios pusės požymis – pažeidimo padarymo vieta (LR ATPK 260 str. 1 d.).

A. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pateikta medžiaga turi akivaizdžių trūkumų. Pažymėtina, kad tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, suformuoti kaltinimą, surinkti ir pateikti teismui inkriminuojamus teisės pažeidimus patvirtinančius įrodymus, yra institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiga. Dėl nurodytų pažeidimų teismas negali išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas su medžiaga grąžintina jį surašiusiai ir pateikusiai institucijai trūkumams pašalinti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2016-04-05.

Teismas konstatuoja, kad iki to laiko administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėti nėra galimybės, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-10-05.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

bylos medžiagą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevenciniam poskyriui administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumams pašalinti.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-2326-660/2016 (ROIK: 15052339403) pratęsti vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-10-05.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.