Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. P. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1692-798/2009 pagal minėtų ieškovų ieškinį atsakovui UAB „EKSPOSTATYBA“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo UAB „EKSPOSTATYBA“ priešieškinį dėl prekių grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismo nuomone, tenkintinas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai „Timber Trend“ fasado plokštes, įsigytas iš atsakovo pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2006 m. gegužės 2 d. serija ES04 Nr. R100000786, 2006 m. liepos 31 d. serija ES04 Nr. R100000883, nes tokia pardavėjo teisė numatyta CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. Be to, remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistina 2 045,33 Lt, tenkinant ir reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.

4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 3 586,21 Lt nuostolių, atsiradusių dėl infliacijos. CK 6.363 str. 5 d. numato, jog visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, nepagrįstai rėmėsi byloje atliktos statybos ekspertizes išvadomis, nes ji prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams - UAB „Sistela“ rašte nurodytoms statybos darbų kainoms. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog namų statybos darbai buvo atlikti ūkiniu būdu. Byloje tokių duomenų nėra, todėl nuostolių dydis turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į UAB „Sistela“ rašte nurodytas kainas.

6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog T. M. neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes byloje nėra duomenų, jog jį su atsakovu sieja prievoliniai santykiai. Pažymėtina, jog ieškovas T. M. yra šioje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio santykio dalyvis, kadangi nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jo vardu, nors faktiškai atsakovo neteisėtais veiksmais žala padaryta ieškovei I. P..

2. Teismas, remdamasis ieškovės iniciatyva atliktos ekspertizės akto duomenimis, pagrįstai nustatė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės namo aptaisymas dailylentėmis 2006 metų antrąjį pusmetį galėjo kainuoti 4 935,94 Lt, jei darbus ieškovei būtų atlikusi įmonė. Tačiau, kadangi ieškovė neįrodė savo išlaidų montavimui ir pripažino, kad darbus atliko ūkio būdu, o ne pasitelkdama statybos įmonės pagalbą, teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovės naudai priteisė 1658 Lt sumą, į kurią neįskaičiavo papildomo darbo užmokesčio, socialinio draudimo išlaidų, statinio statybos išlaidų, pridėtinių išlaidų, pelno, pridėtinės vertės mokesčio, pagal ekspertizės akto paskaičiavimą (3 t., b. l. 43). Nepatyrusi realių nuostolių, ieškovė neturi teisės skaičiuoti ir nurodyto 24,5 % statybos darbų pabrangimo 2008 metais.

7. Apeliantų teiginiai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tačiau, nustatydamas dydį ieškovei padarytų nuostolių dėl nekokybiškų prekių pirkimo pardavimo, spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų patenkinimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas netinkamai pritaikė paminėtas ir kitas civilinio proceso taisykles (proporcingumo principą), o iš dalies ir materialinį įstatymą.

Dėl ieškinio reikalavimų

Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos IV dalies ketvirtojo skirsnio ,,Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai“ normos, jiems taip pat taikytinos bendrosios vartojimo sutarties instituto taisyklės, o šių normų nereglamentuotais atvejais – ir bendrosios CK ar kitų teisės aktų normos.

CK 6.363 straipsnio 2 dalis nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu toks yra) ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Šio straipsnio nuostatos numato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, be kitų 6.363 straipsnyje numatytų teisių, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 str. 8 d.).

Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Tokio reguliavimo atvejis yra ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų – ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Be CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse išvardytų vartotojo teisių gynimo būdų, visais atvejais vartotojas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (CK 6.363 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Beje, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio nuostatos, be kitų vartotojų teisių, numato, kad vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Sprendžiant vartotojo teisės į turtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo klausimą, taikytinos ir bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, todėl vartotojas turi įrodyti patirtų nuostolių faktą bei dydį (CPK 178 str.). Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų pardavimo, nustato, kad žala yra atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad ji padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamos kokybės produkto įsigijimo ir nuostolių (CK 6.295 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovės I. P. ir atsakovo UAB „EKSPOSTATYBA“ buvo sudaryta vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš atsakovo įsigijo netinkamos kokybės prekes Timber Trend fasado plokštes už 21 603,73 Lt sumą, kaip ir nėra ginčo dėl to, jog atsakovas pardavė ieškovei nekokybiškas prekes, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo pardavimo sutartį (CK 6.363 str. 8 d.). Teisingos ir teismo išvados, kad atsakovo demontuotos dailylentės nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo grąžintos atsakovui, o šis už jas grąžino ieškovei jos sumokėtus pinigus 11 229,93 Lt, todėl ieškovei nėra grąžinta jos sumokėta atsakovui 10 349,80 Lt suma už nekokybiškas fasado plokštes, įsigytas iš atsakovo, kurią teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo. Teisingai apygardos teismas nurodė, kad ieškovas T. M. ieškinyje nurodytu pagrindu neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kad tarp ieškovės ir atsakovo sprendžiamas ginčas dėl ieškovei atlygintinų nuostolių dydžio. Be to, šalys ginčijasi ir dėl nekokybiškų prekių grąžinimo atsakovui sąlygų bei dėl atsakovo nuostolių, susijusių su jo atstovavimu ikiteisminiame šalių ginče, kilusiame dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, įsigijusi iš atsakovo netinkamos kokybės prekes Timber Trend fasado plokštes ir pagrįstai nutraukusi pirkimo pardavimo sutartį, patyrė turtinės žalos bei turėjo pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti nuostolius. Bylos duomenimis, ieškovė patirtus nuostolius bei jų dydį, be kita ko, grindė UAB „Meistrų artelė ir ko“ sudarytomis sąmatomis bei UAB „Sistela“ duomenimis, kuriuose nurodyta iš atsakovo įsigytų fasado plokščių sumontavimo kaina, samdant šiems darbams įmonę. Be to, į nuostolius ieškovė taip pat įskaičiavo gyvenamųjų namų fasadų karnizų montavimo, lietaus vandens nutekėjimo sistemos montavimo, fasadų apskardinimo, hidroizoliacijos įrengimo po mediniais tašeliais, medinio karkaso įrengimo su impregnavimu, sienų karkasų įrengimo mineralinės vatos plokštėmis, garo ir difuzinės plėvelės įrengimo bei montavimo darbų kainą, atsižvelgdama ir į 2008 m. spalio 31 d. statybos ekspertizės akte konstatuotą 24,5 % statybos darbų pabrangimą, buvusį 2008 metais.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs ieškovės nuostoliais fasado dailylenčių montavimo darbų kainą ir patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su dailylenčių montavimo darbų atlikimu, nustatydamas šią kainą, teisingai rėmėsi 2008 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akto (kurį teismas iš esmės tinkamai įvertino) duomenimis, su kuriais nesutikdama, apeliantė jų nepaneigė leistinais įrodymais, neprašė paskirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 216 str., 218-219 str., 185 str.). Apygardos teismas, nustatydamas ieškovės patirtų nuostolių dydį, neturėjo pagrindo vadovautis ieškovės pateiktais aukščiau paminėtų įmonių duomenimis, kadangi ieškovė neįrodė, jog dailylenčių montavimui ji būtų samdžiusi įmonę, juolab kad teismo posėdyje ieškovė buvo pripažinusi, jog darbus ji atliko ūkio būdu. 2008 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, jog lietvamzdžių montavimo-demontavimo kaina bei karnizų pakalimo, išorinių palangių montavimo ir demontavimo darbų kaina įprastai dėl savo mažareikšmiškumo įeina į fasado dailylenčių demontavimo – montavimo kainą (3 t., b. l. 45). Be to, eksperto teigimu, namo fasado (apačioje) karnizų montavimo darbų atlikti nėra būtina - demontuoti ir vėl sumontuoti tokias pat ar analogiškas fasado dailylentes įmanoma ir nedemontavus šių elementų (3 t, b. l. 29). Dėl nurodytų motyvų teismas, pagrįstai priteisdamas teismo ekspertizės akte nustatytos abiejų namų fasadų aptaisymo dailylentėmis kainą (3 t., b. l. 43-44), neturėjo pagrindo į ją įskaityti bei priteisti paminėtų darbų vertės bei papildomo darbo užmokesčio, socialinio draudimo, statinio statybos, pridėtinių, pelno, pridėtinės vertės mokesčio išlaidų, kadangi ieškovė neįrodė, kad yra patyrusi šias išlaidas (CPK 178 str.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino ieškovės nuostoliais fasado plokščių demontavimo nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), darbų vertės bei teismo eksperto nustatytos statybos darbų, fasadų apdailos pabrangimo kainos.

Minėta, kad įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos (nuostolių), padarytos nekokybiškos prekės pardavimu, atlyginimą. Ieškovė turėjo pagrindo reikalauti priteisti nuostolius, susijusius su nekokybiškų fasado plokščių demontavimu bei statybos darbų pabrangimu, kurie nustatytini, be kita ko, remiantis aukščiau nurodytos teismo ekspertizės akto duomenimis, pagal kuriuos, minėtų nekokybiškų fasado plokščių demontavimo nuo kiekvieno namo kaina yra po 600 Lt, o statybos, fasadų apdailos darbų pabrangimas 2008 metais (lyginant su 2006 m.) sudarė 24,5 % (b. t. 3, l. 3, 47-48). Todėl, kolegijos nuomone, nepagrįstos apygardos teismo išvados, kad ieškovei negali būti priteisti nuostoliai, susiję su nekokybiškų dailylenčių demontavimu bei statybos darbų pabrangimu, kadangi jos neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei įstatymo. Pagal bylos duomenis, reikalinga demontuoti ir grąžinti atsakovui nekokybiškas fasado plokštes nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o šio darbo kaina pagal eksperto išvadą - 600 Lt (2006 m. kainomis) bei 24,5 % šios kainos (šių statybos darbų pabrangimas 2008 m.), o tai yra ieškovės nuostoliai, kaip ir 24,5 % teismo priteistų fasado plokščių montavimo darbų kainos, kadangi jie yra susiję su nekokybiškų prekių pardavimu, nes, tiek nurodytų plokščių demontavimo, tiek namo fasado aptaisymo plokštėmis darbų (kuriuos, ieškovės teigimu, ji turės iš naujo atlikti) kaina eksperto nurodytu laiku padidėjo ekspertizės akte nurodytu 24,5 % dydžiu. Atsakovas šių faktinių aplinkybių ir eksperto išvados duomenų nepaneigė įrodymais, juolab kad jis taip pat prašė vadovautis teismo ekspertizės duomenimis.

Dėl pasakyto teismo sprendimas pakeistinas, ieškovei papildomai priteisiant iš atsakovo nuostolių atlyginimui 600 Lt už fasado plokščių demontavimą nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), be to, 24,5 % šios sumos (147 Lt) ir 24,5 % teismo priteistų fasado plokščių montavimo darbų kainos (778 Lt), t. y. nuostolių, susijusių, su statybos darbų pabrangimu, pakeičiant ir visos ieškovei priteistinos sumos dydį (iš viso 14 488Lt).

Dėl atsakovo priešieškinio

Teisinga ir teismo išvada, kad ieškovė atsakovo sąskaita turi grąžinti atsakovui iš jo įsigytas prekes – fasado plokštes nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 6.363 str. 8 d.).

Tačiau apygardos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad visiškai tenkintini atsakovo priešieškinio reikalavimai ieškovei, tarp jų dėl priteisimo 2045,33 Lt (pagal CK 6.249 str. 4 d.) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nustatyta, jog atsakovas, kaip verslininkas, užsiimantis statybinių medžiagų prekyba, neužtikrino, kad jo parduodama prekė būtų tinkamos kokybės, todėl ši aplinkybė yra esminis sutarties pažeidimas, o esminiai pažeidęs vartojimo pirkimo pardavimo sutartį asmuo (pardavėjas) be pagrindo reikalauja iš vartotojo atlyginti nuostolius, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, turėtomis sprendžiant nurodytą ginčą ikiteisminėje stadijoje. Beje, apygardos teismas, nemotyvuotai nurodęs teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje apie šio reikalavimo tenkinimą, nurodytos sumos ir nepriteisė atsakovui, kuris nepadavė dėl to apeliacinio skundo. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu daugiau nepasisako (CPK 320 str.).

Be to, teismas, pagrįstai iš dalies tenkindamas ieškovės ir atsakovo reikalavimą dėl nekokybiškų prekių grąžinimo, įpareigojęs ieškovę grąžinti atsakovui nekokybiškas dailylentes (fasado plokštes) atsakovo sąskaita, be teisinio pagrindo tas pačias fasado plokštes dar ir priteisė iš ieškovės atsakovui. Nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinus ieškovės ieškinį, pareikštą CK 6.363 straipsnio (“Daikto kokybė ir pirkėjo teisės, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas”) pagrindu, ir priteisus ieškovei (vartotojai, pirkėjai) iš atsakovo (verslininko, pardavėjo) nekokybiškų prekių kainą, ieškovė, pardavėjo (atsakovo) reikalavimu, turi grąžinti netinkamos kokybės daiktą atsakovo sąskaita pagal nurodytos teisės normos 8 dalies nuostatas, ką ji nurodė ir ieškinyje, kuriame ji, be to, reikalavo, kad atsakovas pats pasiimtų šias plokštes, o teismas teisingai nusprendė, ginčo plokštės grąžintinos atsakovui jo sąskaita. Todėl teismui nebuvo pagrindo patenkinti atsakovo reikalavimo dėl nurodytų daiktų (fasado plokščių) priteisimo, juolab kad teismas neteisingai nurodė ir adresą namo, ant kurio yra teismo priteistos nekokybiškos plokštės. Dėl to teismo sprendimas taip pat pakeistinas, panaikinant šią teismo sprendimo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nors apygardos teismas teisingai nurodė įstatymo nuostatą, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ir ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.), tačiau iš esmės netinkamai taikė šias proceso įstatymo taisykles ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, šalių turėtas pirmosios instancijos teisme.

Bylos duomenimis, apygardos teismas iš esmės patenkino ieškovės ieškinį jame pareikštu pagrindu (tarp jo visiškai patenkino reikalavimą dėl atlyginimo už nekokybiškų prekių įsigijimą), todėl ji yra laimėjusi šalis byloje, o tai, kad teismas iš dalies patenkino reikalavimą dėl nuostolių, priteisdamas mažesnę sumą nuostolių nei reikalavo ieškovė, nesudarė pagrindo teigti, kad ieškovės ieškinys patenkintas 12,33 proc., o kita dalis (87,67 proc.) atmesta, ar kad visiškai patenkintas atsakovo priešieškinys. Juolab kad dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius, susijusius su fasado plokščių demontavimu ir statybos darbų pabrangimu, ir be teisinio pagrindo patenkino esminę dalį atsakovo priešinių reikalavimų.

Taigi, pakeitus teismo sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 1-4 d., 88 str., 96 str., 98 str.). Be to, nors apygardos teismas 2008-01-21 nutarties motyvuojamoje dalyje buvo nurodęs, kad atidėtinas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje to nenurodė, teigdamas apie apskundimą nutarties dalies dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o skundžiamu teismo sprendimu ir nepriteisė valstybei žyminio mokesčio dalies, todėl darytina išvada, kad ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (1 b. t., 4, 60, 55-56 l.).

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės patenkintas ieškovės (pirkėjos) reikalavimas atsakovui (pardavėjui), susijęs su nekokybiško daikto pirkimu pardavimu, tarp jo dėl priteisimo atlyginimo už nekokybiškas fasado plokštes, iš dalies patenkinant reikalavimą dėl nuostolių priteisimo (kurio atsakovas visiškai nepripažino), sumažinant ieškovės reikalaujamų nuostolių dydį, turint omenyje ir galutinę (patikslintą) ieškinio sumą (3 b. t., 171-177 l.), be to, iš dalies tenkinant tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimą dėl fasado plokščių Timber Trend grąžinimo atsakovui, atmetant likusias dalis ieškinio ir priešieškinio (tarp jo ir dėl reikalavimų priteisti iš ieškovės atsakovo naudai fasado plokštes bei dėl nuostolių atlyginimo), ieškovei turėtų būti priteisiama dalis advokato pagalbos išlaidų (4500 Lt), žyminio mokesčio išlaidų (900 Lt) bei 3340 Lt teismo ekspertizės ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. t. 1., l. 4, 60, 55-56, 35, 36; 2 b. t., l. 173-174; 3 b. t., l. 171-177, 182-186), o atsakovui turėtų būti priteisiama dalis jo turėtų atstovavimo (2000 Lt) ir žyminio mokesčio (50 Lt) išlaidų. Tačiau įskaičius bylos šalių mokėtinas viena kitai bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo priteistina ieškovei 2500 Lt atstovavimo, 850 Lt žyminio mokesčio bei 3340 Lt ekspertizės ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų, ieškovės turėtų apeliacinės instancijos teisme bei iš bylos šalių valstybės naudai išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacino skundo reikalavimų dydžiui (tarp jų žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas; CPK 93 str. 2-4 d., 88 str., 96 str., 98 str., 302 str.; b. t. 3, l. 246-247, 263; 4 t., 4-8 l.).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria: priteista iš atsakovo UAB „EKSPOSTATYBA“ ieškovei I. P. 10 349,80 Lt, sumokėti ir negrąžinti už Timber Trend fasado dailylentes; 1658,00 Lt už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado plastikinių dailylenčių montavimo darbus ir 1555,24 Lt už namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado aptaisymą plastikinėmis dailylentėmis; iš viso priteista 13 563,04 Lt; visiškai patenkintas atsakovo UAB „EKSPOSTATYBA“ priešieškinys ieškovei (dėl prekių priteisimo, grąžinimo ir nuostolių atlyginimo); priteista atsakovui iš ieškovės: Timber Trend fasado dailylentės nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 6000,00 Lt atstovavimo išlaidų ir 710,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei paskirstytos tarp bylos šalių kitos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.

„Priteisti iš atsakovo UAB „EKSPOSTATYBA“ (į. k. 111712441) ieškovei I. P. 10 349,80 Lt už Timber Trend fasado plokštes; 1658 Lt už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado aptaisymo fasado plokštėmis Timber Trend (montavimo) darbus ir 1555,24 Lt už namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado aptaisymo fasado plokštėmis Timber Trend (montavimo) darbus; 600 Lt už fasado plokščių demontavimo darbus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 147 Lt dėl šio demontavimo darbų pabrangimo bei 778 Lt dėl fasado plokščių montavimo darbų pabrangimo; iš viso 14 488 (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt.

Įpareigoti ieškovę I. P. grąžinti atsakovui UAB „EKSPOSTATYBA“ atsakovo sąskaita Timber Trend fasado plokštes nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per dvidešimt dienų nuo sumokėjimo ieškovei priteistos iš atsakovo pinigų sumos už nurodytas fasado plokštes. Atmesti kitą priešieškinio dalį. Priteisti iš atsakovo UAB „EKSPOSTATYBA“ (į. k. 111712441) ieškovei I. P. 2500 Lt atstovavimo išlaidų, 850 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 3340 Lt ekspertizės ir kitų bylinėjimosi išlaidų.”

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Priteisti: iš atsakovo UAB „EKSPOSTATYBA“ ieškovei I. P. 1600 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, valstybės naudai 250 Lt žyminio mokesčio bei 3 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 842 Lt žyminio mokesčio valstybei.