- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2-475-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00062-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra ir Ko“
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Atsakovas
- J.Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra ir Ko“ atskirąjį skundą ir trečiojo asmens A. J. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-1600-803/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra ir Ko“ ieškinį atsakovui J.Š. (J. Š.) dėl esminių statinio pagerinimo darbų išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaitra ir Ko“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. Š. 49 881,80 Eur patirtas išlaidas už atliktus esminius pastato pagerinimus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovės, atstovaujamos direktoriaus A. J., kaip panaudos gavėjos, ir J. Š., kaip panaudos davėjo, buvo sudaryta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuota panaudos sutartis. Pastatas nuosavybės teise priklauso J. Š. ir A. J. po ½ dalį. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ieškovė prižiūrėjo pastatą, mokėjo komunalinius ir nekilnojamo turto mokesčius, darė einamąjį pastato vidaus ir išorės remontą. Nuo 2011 m. iki 2021 m. ieškovė atliko esminius pastato pagerinimus, kurie buvo būtini, kad pastatas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovas siekia parduoti ½ dalį pastato, kuri yra perleista ieškovei pagal panaudos sutartį, neatsiskaitęs su ieškove, neatlyginęs jo daliai tenkančių pastato esminių pagerinimo darbų vertės. Atsakovas, parduodamas pastato dalį didesne nei vidutine rinkos verte, iš esmės siekia praturtėti ieškovės sąskaita. Iš viso atliktų esminių pastato pagerinimo darbų vertė yra 99 763,60 Eur, o ½ atsakovui tenkanti jų dalis – 49 881,80 Eur, kuri ir turėtų būti priteista iš atsakovo.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atlikti įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovui J. Š. perleisti ½ jam priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
5. Atsakovas pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir vietoje teismo nustatyto draudimo parduoti ½ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
6. Šį prašymą grindė tokiomis aplinkybėmis, kad ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pateikė būtent tada, kai atsakovas su potencialiu pirkėju sudarė preliminariąją jam priklausančio pastato ½ dalies pirkimo – pardavimo sutartį. Šio pastato bendraturtis A. J. kartu yra ir vienintelis ieškovės akcininkas bei vadovas, tačiau jis nepasinaudojo jam suteikta pirmumo teise turtą įsigyti už 40 000 Eur sumą. Atsakovo nuomone, ieškovė siekia įtraukti atsakovą į ilgai trunkančius teismo procesus, prašymas teismui pritaikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas tik tam, kad jis toliau vienas galėtų netrukdomai ir neatlygintinai naudotis visu pastatu. Atsakovo teigimu, jis turi pakankamai kito turto, kuriuo galėtų užtikrinti ieškovės turtinį reikalavimą, be to, pardavęs jam priklausančio pastato dalį, įsipareigotų ieškinio reikalavimo užtikrinimui įnešti atitinkamas lėšas į teismo depozitinę sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl draudimo atsakovui perleisti jam priklausančią pastato ((duomenys neskelbtini)) – į kitą laikinąją apsaugos priemonę, iki nagrinėjamoje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuodamas atsakovui J. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ žemės sklypo su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), uždrausdamas šį turtą parduoti, įkeisti ir kitu būdu juo disponuoti.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė žymiai viršija ieškinio sumą. Taip pat pateikė įrodymus apie ketinimus parduoti pastato dalį, esančią (duomenys neskelbtini), dėl kurios yra sudaręs preliminariąją sutartį su potencialiu pirkėju.
9. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (t. y. vietoje įrašo viešajame registre apie draudimą perleisti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), areštavus atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)) nebus pasiektas jų taikymo tikslas ar liks neužtikrinti ieškovės interesai. Ieškinio patenkinimo atveju teismas tik priteistų iš atsakovo ieškovei 49 881,80 Eur išlaidas, bet neuždraustų jam parduoti atsakovui priklausančios pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Teismo vertinimu, net ir pardavus atsakovui priklausančią ginčo pastato dalį, atsakovo turtinė padėtis nepasikeis – pasikeis tik jo turimo turto sudėtis.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas siektų išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Bylos duomenimis, atsakovas neturi pradelstų prievolių, jam nėra pareikšti turtiniai reikalavimai teisme, turtui nėra taikomi areštai ar apribojimai. Taigi, vien pritaikytas areštas kitam, negu ieškovė nurodė, atsakovo turtui nepagrindžia grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumo tvarką, iš nekilnojamojo turto išieškoma trečiąja eile, iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma penktąja eile. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo siūlomos laikinosios apsaugos priemonės labiau atitinka atsakovo interesus, bet neužtikrina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Kaitra ir Ko“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo J. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti 2021 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusiais su įrašu viešajame registre, draudžiančiu atsakovui perleisti ½ jam priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, lyginant su 2021 m. vasario 15 d. nutartimi taikytomis, buvo mažesnio masto ir neviršijo ieškiniu keliamo turtinio reikalavimo dydžio, t. y. buvo padarytas įrašas viešame registre, draudžiantis perleisti nuosavybę į ½ dalį pastato, kuris netrukdė atsakovui turtu naudotis ir jį valdyti.
12.2. Atsakovas, siūlydamas areštuoti didesnės vertės ir jo šeimos gyvenamąjį būstą, iš esmės suvokia ir supranta, kad išieškojimas iš tokio turto yra žymiai sunkiau įgyvendinamas, todėl, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, sąmoningai to siekia ir nori užsitikrinti bei apsaugoti tik savo interesus.
12.3. Nors atsakovas sutiko iš pastato pardavimo gautas lėšas įnešti į teismo depozitinę sąskaitą, taip užtikrinant galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir abiejų šalių interesus, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįsto pranašumo, tačiau prašė teismo taikyti kitokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones – didesnio masto jo turto areštą. Atsakovo gyvenamojo būsto areštas neužtikrina ir negarantuoja ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nes iš jo išieškojimas vykdomas paskesne eile, nei iš kito turto. Be to, iš parduoto pastato gautos lėšos nėra areštuojamos, jos paliktos laisvai disponuoti atsakovui, todėl nėra garantijos, kad, palikus teisę atsakovui laisvai disponuoti gautomis lėšomis, jo turto apimtis nesumažės.
12.4. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl jo siūlomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrindė ir neįrodė to, kodėl jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos labiau atsakovo teises suvaržančiomis ir net 4 kartus ieškinio reikalavimų vertę viršijančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taip pat teismui buvo pateiktas tik gyvenamojo namo su žemės sklypu išrašas, nutylint, ar atsakovo vardu nėra daugiau kito nekilnojamo ir / ar kito registruotino turto (pvz.: transporto priemonių), kurių atžvilgiu galėtų būti pritaikytas areštas mažesnėje apimtyje. Ieškinio turtinis reikalavimas siejamas su išlaidų atlyginimu už esminius pastato, kurį atsakovas siekia parduoti, pagerinimus, o tai reiškia, kad atsakovas, gaudamas pinigines lėšas už pagerintą turtą, iš esmės siekia praturtėti ieškovės sąskaita.
12.5. Draudimas perleisti ½ dalį turto, kuris nėra atsakovo gyvenamoji vieta ir kuris iš esmės atitinka ieškinio reikalavimo sumą, netgi yra mažesnės vertės nei ieškinio reikalavimas, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nevaržo atsakovo teisių daugiau nei tai būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Tuo tarpu atsakovo pasiūlytos taikyti ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams – atsakovo teises varžo daugiau, nei būtina ieškinio reikalavimui užtikrinti.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo A. J. pareiškime nurodė, kad prisideda prie ieškovės atskirojo skundo ir palaiko jame išdėstytus motyvus.
14. Atsakovas J. Š. ir trečiasis asmuo J. Š. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Teismas tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisingai įvertino tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes yra adekvatus siekiama tikslui, nepažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, tuo atveju, jei bus patenkintas ieškinys, efektyviai užtikrins pareikštus reikalavimus. Atsakovas yra verslininkas, skolų neturi, turi įvairaus turto, tačiau savo interesų apsaugai savanoriškai pasirinko suvaržymus savo geriausiai įvertintam nekilnojamajam turtui, nei atskirų smulkių turtinių vienetų suvaržymui.
14.2. Atsakovas ir jo sutuoktinė savo noru, savo nurodytu turtu užtikrina galimo teismo sprendimo vykdymą ir tai nurodo savo prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Tai atitinka ir CPK 148 straipsnio 2 dalies turinį, kai atsakovas gali įkeisti savo turtą ieškovo naudai. Be to, atsakovas ketina parduoti jam priklausančią pastato dalį, kurios rinkos vertė 40 000 Eur ir šias lėšas panaudoti teismo depozitui, kad būtų panaikintas areštas. Pastato dalies bendraturčiais yra A. J. ir ieškovė, todėl jie nebeturėtų pranašumo byloje prieš atsakovą ir suinteresuotumo vilkinti bylos nagrinėjimą.
14.3. Pardavus atsakovui priklausančią pastato dalį, pasikeis tik atsakovo turto sudėtis, nes vietoje nekilnojamojo turto bus įgytos lėšos – atsakovo turtinė padėtis nepablogės. Šiuo atveju, ieškinio reikalavimų vykdymas yra užtikrintas kitu atsakovo turtu, o byloje nėra duomenų, kad pastato dalis parduodama su tikslu išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
14.4. Ieškinio reikalavimas yra turtinis, nukreiptas į lėšų priteisimą. Ieškovė nereiškė reikalavo į pastatą ar jo dalį. Taigi, teismas ieškinio tenkinimo atveju tik priteistų iš atsakovo ieškovei 49 881,80 Eur išlaidų, o ne uždraustų parduoti atsakovui priklausančią dalį pastato.
14.5. Pakeistos laikinosios apsaugos priemonės numatančios nekilnojamojo turto areštą pasirinktos laisva valia, nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei tai būtina ieškinio reikalavimų užtikrinimui, atitinka abiejų šalių lygiateisiškumo procese ir laikinųjų ieškinio reikalavimų užtikrinimo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
15. Atsakovas J. Š. ir trečiasis asmuo J. Š. prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2021 m. vasario 25 d. priedą Nr.2 prie 2020 m. lapkričio 5 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliaciniame procese priimti naujų įrodymų, kurie gali ir turi būti teikiami pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokia pati taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepime nėra suformuluotas prašymas priimti naują įrodymą ir neįvardytos aplinkybės, susijusios su išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme taikymu, naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
18. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (rūšis), bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymo argumentus, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą (t. y. ½ dalį žemės sklypo, esančią (duomenys neskelbtini)) – į kitas, areštuodamas atsakovui bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius ½ dalį žemės sklypo su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), uždrausdamas šį turtą parduoti, įkeisti ir kitu būdu disponuoti.
20. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės teigia, kad pakeistos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina jos interesų apsaugos, tačiau su tokiu argumentu sutikti nėra pagrindo. Šio procesinio instituto paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti jo privalomumą, jeigu yra duomenų apie asmens ketinimą vengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, o ne patenkinti šalių interesus.
21. Nuosekliai plėtojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje konkrečioje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
22. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama, pasak apeliantės, jos patirtų išlaidų už ginčo objektu tapusio pastato pagerinimą priteisimo iš atsakovo. Kitaip tariant, apeliantė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, kuris nėra susijęs su turtinių teisių į minėtą pastatą įgijimu ar išsaugojimu, todėl, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, tokį reikalavimą patenkinus iš atsakovo galėtų būtų priteista tik konkreti pinigų suma, bet ne ginčo turtas.
23. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįvykdomu, ar laikinosios apsaugos priemonės po jų pakeitimo išliks efektyvios ir atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Šiuo aspektu vertinant neturi reikšmės nei kokiam atsakovo turtui bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nei tai, ar bus atliktas įrašas, draudžiantis perleisti konkretų turtą, nes tiek Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atlieka tą pačią funkciją – jos užtikrina, kad ieškinio tenkinimo atveju į turtą galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, jeigu atsakovas gera valia sprendimo nevykdytų.
24. Kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, pirmiau teismo taikyti disponavimo ginčo objektu tapusiu turtu ribojimai galėjo lemti neproporcingą jų pakeitimo siekusio atsakovo teisių suvaržymą, nors teismas dar net nėra išsprendęs šalių ginčo ir apeliantės reikalavimų pagrįstumo neįvertinęs. Preliminariąja sutartimi atsakovas dar iki ribojimo parduoti ginčo turtą pritaikymo buvo susitaręs dėl jam nuosavybės teise priklausančios pastato dalies pardavimo sutartį, todėl draudimas perleisti būtent šį turtą varžo jo interesus labiau, nei tai reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui pasiekti (žr. šios nutarties 20 punktą).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad, pardavus atsakovui priklausantį ginčo turtą, pasikeistų tik jo turimo turto sudėtis, bet ne turtinė padėtis (vietoje konkretaus daikto jis įgytų pinigines lėšas), dėl ko apeliantės interesai nenukentėtų. Juo labiau kad ir atsakovo turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas visiškai užtikrina ieškinio reikalavimus.
26. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra didesnis, nei prieš tai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui. Pats atsakovas pasiūlė jam taikyti didesnės vertės, nei buvo pirmiau taikyti, suvaržymus, o kaip šie didesnio masto atsakovui taikyti suvaržymai pažeidžia apeliantės teises ir interesus, nenurodoma.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šio instituto taikymo sąlygas, derindamas abiejų šalių interesus. Aptarti ir kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip spręsti šį klausimą ir dėl to naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.