Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui I. M., atsakovo atstovui Denis Riabcev, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016-10-28 padavė skundą teismui, šalinant trūkumus padavė patikslintą skundą, kuris buvo priimtas 2016-12-13 nutartimi, kuriame prašo: 1) panaikinti 2016-09-02 nutarimą Nr. 28-775(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-10-06 raštą Nr. 2S-5394; 3) įpareigoti Vilniaus pataisos namus grąžinti pareiškėją į anksčiau užimtas pareigas su galimybe išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų. Taip pat teikė papildomus paaiškinimus raštu (b.l. 1-2, 14, 15, 17, 31, 38, 104-105).

Dėl paskirtos nuobaudos paaiškina, kad nubaustas nepagrįstai, nes niekur nėra draudimo perduoti asmeniui, su kuriuo palaikai socialinius ryšius, cigaretes, t.y. pavaišinti cigaretėmis. Paaiškino, kad cigaretėmis pataisos namuose už daug ką atsiskaitoma (indų plovimą, tvarkymą, mokama skalbyklai, taip pat mokama ir kirpėjui). Be to, už tą patį nusižengimą jis buvo baudžiamas du kartus, nes dėl paskirtos nuobaudos prarado darbą, kadangi buvo atimta galimybė vykti į darbą be palydos. Mano, kad jo nusižengimas buvo ištirtas netinkamai, Kalėjimų departamento sprendimas dėl jo skundo yra nemotyvuotas. Paaiškina, kad negavo jokio sprendimo apie jo atleidimą iš darbo. Taip pat nurodo, kad anksčiau apie 3 metus dirbo santechniku, tačiau dėl nesutarimų su pareigūnu privalėjo tą darbą palikti. Tada jis perėjo dirbti darbą, į kurį vykstama be sargybos, turint tam specialų leidimą. Iš to darbo jis buvo pašalintas netikėtai, jam buvo paaiškinta, kad jis užsiima nelegaliu verslu. Už tai jis nebuvo nubaustas, bet buvo nubaustas tik už daiktų perdavimą. Taip pat patikslintame skunde pareiškėjas aiškina, kad nesutinka su jo perkėlinėjimu iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, patalpinimu į baudos izoliatorių, mano, kad taip norima jam padaryti spaudimą, nes iš jam tinkančios gyvenamosios vietos jis perkeltas į netinkamą. Jam atsisakant gyventi netinkamoje gyvenamojoje vietoje, jis keletą kartų neteisėtai patalpintas 15 parų izoliacijos. Paaiškina, kad atsisakydavo eiti gyventi kur paskirta, ne savo valia, o dėl to, kad ten nuteistieji jo nepriimdavo arba neleisdavo atsigulti. Būtent dėl to jam teko eiti nakvoti į baudos izoliatorių. Po to jį paskyrė gyventi į 2 korpusą, kur jis galėjo tinkamai gyventi. Tačiau už gautas nuobaudas jis vėl buvo nurašytas gyventi į 1 korpusą, kur kiti jo neįsileido gyventi, todėl jam teko atsisakyti ten eiti, už ką jis vėl gavo 15 parų izoliacijos. Po to, jis gavo 6 mėnesius drausmės grupės, kur yra ir šiuo metu, ten negauna pašalpų.

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir skunduose bei skundų papildymuose. Kaip ir skunduose, pripažino, kad perdavė cigaretes, tačiau nesutiko, kad perdavė metalinę dėžutę, aiškino, kad perduoti cigaretes nėra draudžiama.

Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Vilniaus PN administracija asmenis paskiria gyventi į atitinkamas vietas, pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus atlikto tyrimo rezultatus. PN direktorius turi tokią diskrecijos teisę.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimo neteikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamo ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo skundo reikalavimai, kurie buvo priimti nagrinėti šioje byloje. Dalis pareiškėjo nurodomų aplinkybių nesusijusios su nagrinėjamu ginču, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pareiškėjas teismui neskundė nei jo atleidimų iš darbų įsakymų, nei įsakymų ar nutarimų dėl pareiškėjo patalpinimo į baudos izoliatorių, dėl jo perkėlimo iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, todėl teismas su tuo susijusių aplinkybių ir argumentų negali nagrinėti, atsižvelgiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio nuostatas, jog teismas gina tik pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą, t.y. teismas neatlieka abstrakčių tyrimų, kurie nesukeltų jokių pasekmių pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo įteikti įsakymai dėl jo atleidimų iš darbo, tačiau pareiškėjui žinoma, kada jis buvo atleistas iš darbo, todėl pareiškėjas galėjo pareikalauti, kad darbdavys jam tokius dokumentus pateiktų, o po to nuspręsti, ar ginčyti juos įstatymuose nustatyta tvarka. Tas pats pasakytina apie gyvenamosios vietos pakeitimus ir patalpinimą į baudos izoliatorius. Pareiškėjas turėjo galimybę pareikalauti iš administracijos pateikti jam atitinkamus patvarkymus, įsakymus ar kt. ir tada skųsti tuos sprendimus Kalėjimų departamentui ir teismui. Pareiškėjas skunde teismui netgi nenurodo jokių datų, kada jis buvo atleidžiamas iš darbo, kada konkrečiai perkeltas į kitas gyvenamąsias vietas, kada buvo patalpintas į izoliatorius. Tuo tarpu tokių sprendimų apskundimui ABTĮ yra numatyti terminai, jų apskundimo tvarka numatyta ir BVK.

Nagrinėjamas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016-09-02 nutarimą Nr. 28-775(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b.l. 3).

Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad pareiškėjas I. M. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2016-08-06 tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė du pakelius cigarečių ir metalinę dėžutę su tabaku bei popierėliais nuteistajam J. K.. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Nutarime nurodyta, kad jis priimamas atsižvelgiant į 2016-08-29 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-190 bei vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais. Nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą - draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti įstaigos parduotuvėje.

Pareiškėjas neneigia perdavęs cigaretes J. K., tačiau neigia perdavęs metalinę dėžutę su tabaku.

Tačiau pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo nustatytas atlikus išsamų tyrimą. Nustatyta, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Vilniaus PN direktoriui 2016-08-08 pateikė tarnybinį pranešimą (b.l. 62), kuriame pranešė apie du pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl to, kad pareiškėjas, kuriam suteikta teisė vykti už įstaigos ribų be sargybos, į Vilniaus PN įneša narkotines medžiagas, o nuteistasis J. K. gautas narkotines medžiagas platino nuteistųjų tarpe. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad pareiškėją ir J. K. tikslinga perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas.

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2016-08-29 surašė Tarnybinio tyrimo išvadą dėl nuteistųjų I. M. ir J. K. elgesio Nr. 33-190 (b.l. 74-75), (toliau – Išvada), išvadą surašė skyriaus vyresnysis inspektorius R. J..

Išvadoje nurodyta, kad nuteistasis F., kuris 2016-08-07 pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę, raštu paaiškino, kad dirbdamas kirpėju 2016-08-06 nuėjo į patalpas nuteistųjų, kuriems leista išvykti iš įstaigos be sargybos ar palydos, ten kirpo I. M., kuris jį pavaišino tabaku, kurį pareiškėjo prašymu atnešė J. K., jis tą tabaką rūkė 2016-08-07 ir jam pasidarė bloga. Tarnybinio patikrinimo metu raštu J. K. paaiškino, kad 2016-08-06 I. M. jam perdavė du pakelius cigarečių ir metalinę dėžutę su tabaku bei popieriukais, kurie skirti įsukti tabakui. Išvadoje konstatuojama, kad perduodamas du pakelius cigarečių ir metalinę dėžutę su tabaku pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Už pažeidimą siūloma pareiškėją nubausti.

Išvadoje yra ir kitų duomenų, susijusių su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, tačiau jie nesusiję su cigarečių perdavimu kitam nuteistajam.

Teisme apklaustas liudytoju R. J. paaiškino, kad tyrimą atliko apklausęs nukentėjusiuosius, kitus nuteistuosius, tame tarpe iš skirtingų sekcijų, jie buvo apklausiami atskirai, jų paaiškinimai sutapo, iš tų duomenų surašyta Išvada. Patvirtino, kad iš asmenų parodymų nustatė apie cigarečių perdavimo faktą, F. patvirtino, kad tabaku jį vaišino pareiškėjas, po to jam pasidarė bloga. Nurodė, kad F. dirbo kirpėju, už tą darbą jam mokama ir jis neturi imti jokių daiktų iš nuteistųjų kuriuos apkirpo, nuteistieji tas taisykles žino.

BVK (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. BVK 143 straipsnyje nustatyta, kad BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos skiriamos už padarytus pažeidimus, skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tokia nuobauda kaip draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarijos prekes).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas tikrai perdavė J. K. du pakelius cigarečių, o dėl metalinės dėžutės yra nesutapimas tarp pareiškėjo ir J. K. paaiškinimų, tačiau bet kuriuo atveju turto perdavimo faktas nustatytas. Pareiškėjo paaiškinimai, kad cigaretės nėra nei daiktas, nei turtas, yra nepagrįsti, nes cigaretės yra įsigyjamos už pinigus, cigaretes pareiškėjas perdavė J. K., o vėliau jam nurodė atnešti jas ir paduoti S. F., ką pastarasis ir padarė, reiškia cigaretės priklausė pareiškėjui, o toks turto perdavimas yra neteisėtas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimo, kuris nurodytas skundžiamame nutarime, t.y. jis pažeidė draudimą nustatytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nenustatyta, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui, būtų padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, skiriant nuobaudą buvo laikomasi BVK 143 straipsnyje nustatytos tvarkos. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui būtų paskirta pernelyg griežta nuobauda.

Nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-10-06 sprendimą Nr. 2S-5394 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui 2016-09-02 nutarimu jam paskirtą nuobaudą 2016-09-05 skundu (b.l. 83-84). Skunde nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir teismui, o būtent, kad pavaišinimas cigaretėmis negali būti laikomas turto perdavimu. Skirtumas yra tik tas, kad skunde Kalėjimų departamentui pareiškėjas neneigė, jog buvo metalinė dėžutė, tačiau nurodė, kad jis ne perdavė tą dėžutę, o iš jos pavaišino kitą nuteistąjį. Todėl prašė paskirtą nuobaudą panaikinti. Taip pat šiuo skundu prašė panaikinus nuobaudą įpareigoti Vilniaus PN administraciją grąžinti pareiškėją į į anksčiau eitas pareigas, kurias ėjo gavęs leidimą išvykti iš įstaigos be sargybos.

Šį skundą Kalėjimų departamentas išnagrinėjo ir dėl jo priėmė skundžiamą 2016-10-06 sprendimą Nr. 2S-5394 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas grindžiamas 2016-08-29 atlikto tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-190. Nesutinkama su pareiškėjo teiginiais dėl daiktų perdavimo sąvokos aiškinimo. Todėl padaryta išvada, kad nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai. Nurodyta, kad tyrimo metu pažeidimas buvo nustatytas. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad pats pareiškėjas netgi skunde Kalėjimų departamentui neneigė cigarečių perdavimo fakto, tik skirtingai aiškino, kas laikytina daiktų perdavimu. Taigi faktines aplinkybes, už kurias buvo nubaustas, patvirtino pats pareiškėjas, o skundžiamame sprendime yra paaiškinta, kodėl Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiškėjo aiškinimu, todėl šis sprendimas yra tinkamai motyvuotas.

Taip pat skundžiamame sprendime tinkamai išaiškinta, jog dėl leidimo išvykti be sargybos arba be palydos už įstaigos ribų sprendžia tik įstaigos administracija, o ne Kalėjimų departamentas. Šis teiginys yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo prašymu grąžinti jį į darbą, nes jis dirbo už įstaigos ribų ir be tokio leidimo to darbo daugiau dirbti negalėjo. Pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė konkretaus sprendimo, kuriuo jam buvo atimta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už įstaigos ribų, todėl Kalėjimų departamentas ir neprivalėjo vertinti tokio sprendimo pagrįstumo. Taip pat Kalėjimų departamentas neįpareigotas spręsti klausimų, susijusių su nuteistųjų atleidimu iš darbo. Kita vertus, pareiškėjas neskundė atleidimo iš darbo neteisėtumo.

Nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN grąžinti pareiškėją į anksčiau užimtas pareigas su galimybe išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų.

Visų pirma, pareiškėjas neskundė teismui Vilniaus PN direktoriaus 2016-08-12 nutarimo Nr. 56-1059(1) „Dėl teisės atėmimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“ (b.l. 73). Pareiškėjas šio nutarimo teisėtumą sieja su paskirta nuobauda, t.y. su tuo, kad jis buvo nubaustas už cigarečių perdavimą neteisėtai. Dėl to jau pasisakyta. Tačiau darbo pareiškėjas neteko būtent dėl teisės išvykti be sargybos atėmimo, nes dirbo jis už įstaigos ribų, be to, atleisti iš darbo jis paprašė pats. Tačiau nurodytos teisės atėmimas nutarime siejamas ne su nuobaudos skyrimu, o su tuo, jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį. Nutarimas dėl teisės atėmimo išvykti be sargybos priimtas vadovaujanti BVK 155 straipsnio 3 dalimi. Tuo metu pareiškėjui dar nebuvo paskirta nuobauda. Taigi, nuobaudos paskyrimas ir minėtos teisės atėmimas nėra susiję. Pareiškėjas neneigė, kad dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Juo labiau nėra pagrindo išvadai, kad tai antra nuobauda už tą patį pažeidimą. Tokios nuobaudos kaip teisės atėmimas nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos iš viso nėra, nes ji nenurodyta BVK 142 straipsnyje. Todėl tai nelaikytina nubaudimu antrą kartą už neteisėtą cigarečių perdavimą kitam nuteistajam.

Antra, nors pareiškėjas šio konkretaus nutarimo neginčija, teismas įvertina tai, kad nutarimas yra grindžiamas BVK 155 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Pareiškėjas neginčija, kad jis pažeidė elgesio taisykles, su kuriomis buvo supažindintas pasirašytinai priėmus 2016-05-11 nutarimą „Dėl teisės suteikimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“ Nr. 56-618(1) (b.l. 58-59). Taisyklėse buvo nurodyta, kad draudžiama vykdyti kitus nuteistųjų pavedimus. Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas perdavė du pakelius cigarečių J. K., tai patvirtino ir šis nuteistasis, kuris dar nurodė, kad jam perduota ir metalinė dėžutė. Pareiškėjas nenurodo, kad jis tas cigaretes būtų įsigijęs įstaigoje, vėliau rūkydami perduotas cigaretes kiti asmenys apsinuodijo, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, o dėl šio tyrimo iš pareiškėjo ir buvo atimta nurodyta teisė, kaip tai ir numatyta BVK 155 straipsnio 3 dalyje. Minėta, kad pareiškėjas neneigė perdavęs du pakelius cigarečių, o jas jis galėjo įsigyti tik už įstaigos ribų, nes priešingu atveju, būtų nustatyta, kad jos įsigytos teisėtai, įstaigoje.

Todėl, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, jeigu bus nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė kitų nuteistųjų pavedimo atnešti minėtus daiktus į įstaigą, pareiškėjas vėl galės prašyti suteikti jam teisę išvykti be sargybos ir be palydos už įstaigos ribų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visi pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami.

Dėl kitų pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su darbu ir patalpinimu į kamerų tipo patalpas, perkėlimu į kitą gyvenamąją vietą.

Dėl šių aplinkybių jau buvo pasisakyta, kad pareiškėjas neskundė atitinkamų sprendimų, tik abstrakčiai aiškino, kad nesutinka su tuo, jog neteko galimybės dirbti, jog buvo perkeliamas į kitas gyvenamąsias patalpas.

Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2014-09-03 įsakymu Nr. 7-264 (b.l. 53) jo paties prašymu paskirtas 0,75 etato santechniku. 2016-05-02 pareiškėjas pats parašė prašymą atleisti iš santechniko pareigų (b.l. 54). 2016-05-05 įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 7-157 pareiškėjas jo paties prašymu atleistas iš santechniko pareigų (b.l. 55).

Pareiškėjas nurodyto įsakymo neskundė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įsakymas yra neteisėtas.

Dar 2016-04-04 pareiškėjas direktoriui parašė prašymą leisti jam išeiti dirbti be sargybos bet kokiame darbe statybose ar kur kitur (b.l. 56). Teisė išvykti be sargybos pareiškėjui suteikta 2015-05-11 direktoriaus nutarimu (b.l. 58-59). Pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2016-05-11 įsakymu Nr. 7/05-71 (b.l. 61) paskirtas į pagalbinio darbininko pareigas. 2016-08-08 pareiškėjas šių pareigų atsisako, nes, kaip jis rašo, nežino už ką jam atimta teisė išvykti be sargybos (b.l. 63), o 2016-08-10 pareiškėjas minėtam darbdaviui parašo prašymą atleisti iš pagalbinio darbininko pareigų nuo 2016-08-11 (b.l. 71). Minėtos įmonės direktoriaus 2016-08-11 įsakymu Nr. 7/05-126 pareiškėjas, atsižvelgiant į jo prašymą, atleidžiamas iš minėtų pareigų (b.l. 72). Šito atleidimo pareiškėjas taip pat neginčijo nustatyta tvarka, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti, ar minėti du atleidimai iš darbo buvo teisėti. Duomenų, kad pareiškėjas po to vėl būtų parašęs prašymą priimti į darbą nėra, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą vėl įdarbinti pareiškėją.

Dėl perkėlimų.

Į bylą pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas buvo perkeliamas: Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2016-08-08 nutarimas Nr. 39-428(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b.l. 65), Vilniaus PN direktoriaus 2016-08-09 įsakymas Nr. 56-1035(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų (b.l. 66), Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2016-08-10 nutarimas Nr. 39-430(1) , kuriuo pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, kol nėra direktoriaus (b.l. 68). Pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė šių nutarimų ir įsakymų, be to, teisme ir pats patvirtino, kad į kamerų tipo patalpas buvo perkeliamas dėl to, kad atsisakydavo eiti į jam paskirtą gyvenamąją vietą, nes ten jo nepriimdavo. Kadangi nurodyti perkėlimai ir kiti perkėlimai Kalėjimų departamentui ar teismui nebuvo skundžiami konkrečiai, teismas neturi galimybės įvertinti tokių perkėlimų teisėtumo. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, kilus įtarimams dėl narkotinių medžiagų perdavimo ir pradėjus ikiteisminius tyrimus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus rekomendacijomis remiantis turėjo būti izoliuojamas nuo kitų asmenų, kurie buvo susiję su ikiteisminiu tyrimu. BVK 113 straipsnyje numatytos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, kurios įpareigoja įstaigos administraciją vykdyti pažeidimų prevenciją, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo perkėlimas į kitą gyvenamąją vietą buvo nukreiptas į pareiškėjo teisių pažeidimų padarymą, o ne į režimo pažeidimų prevenciją.

Teisme apklaustas liudytoju G. S. patvirtino, kad tik tais atvejais, kai nakties metu, nesant direktoriaus, pareiškėjas buvo patalpinamas į kitą gyvenamąją vietą ir atsisakydavo ten eiti gyventi, jis buvo laikinai patalpinamas į izoliacijos patalpas. Paaiškino, kad jeigu tai vyksta dieną, yra specialūs Kriminalinio skyriaus pareigūnai, kurie aiškinasi atsisakymo būti perkeltam priežastis, ieško galimybių perkelti asmenį į kitą vietą, jeigu tam yra pagrindas, o liudytojui tokie įgaliojimai nesuteikti, todėl jis tik laikinai patalpindavo pareiškėją į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas nenurodė, kaip tokiais veiksmais pažeidžiamos jo teisės, nes iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad tokie veiksmai buvo atliekami tik tais atvejais, kai kiti nuteistieji jo neįsileisdavo. Dėl pareiškėjo nurodomų pageidavimų, kuriose patalpose jis norėtų atlikti bausmę, daroma išvada, kad pareiškėjas tokios teisės pasirinkti patalpą neturi. Pareiškėjas gali tik motyvuotai paaiškinti, kodėl jis negali gyventi kokioje nors patalpoje, dėl to atliekamas tyrimas ir administracija daro išvadas. Tokių rašytinių pareiškėjo paaiškinimų nėra, nors iš kitų pareiškėjo rašytų prašymų daroma išvada, kad jis gali administracijai raštu paaiškinti jo skunde teismui nurodytas problemas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo I. M. skundą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.