Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-675-350-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-31
Bylos Nr.
1A-675-350-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
A. U.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A – 675– 350 / 2008

Teisėjas Rūta Rastenienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6

(S)NUTARTIS

2008 m. gruodžio 31d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,gynėjoms advokatėms Rimai Keblienei ir Irutei Čiukšytei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. U. ir A. U. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d. 2 d. 5 p., 3 d., 72str. 1 d., 2 d. 3 p., nuteistiesiems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš kiekvieno po dvidešimt litų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. ir A. U. nuteisti už tai, kad 2008 m. kovo 19 d., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą platinti narkotines medžiagas, apie 16⁵⁰ val. A. U. telefonu nurodžius asmeniui, kuris veikė pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, atvykti prie įėjimo į Panevėžio miesto centrinę turgavietę, Vilniaus gatvėje, šiam atvykus, A. U. ir A. U. įsėdus į automobilį bei A. U. nurodžius vykti prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžio mieste, apie 16⁵⁵ val. nuvykus prie minėto namo, A. U. nurodė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau-NVIM), laukti, A. U. išlipo iš automobilio ir įėjo į (duomenys neskelbtini)namo laiptinę, kur tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – 1 gramą kanapių (ir jų dalių), kurią neteisėtai gabeno iki automobilio, buvusio (duomenys neskelbtini)namo kieme, Panevėžio m., ir tą pačią dieną apie 17 val. automobilyje narkotinę medžiagą – 1 gramą kanapių (ir jų dalių) – neteisėtai už 40 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal NVIM.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. arba pagal BK 260 str. 1 d. skirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tai, kad jis paaiškino visas savo veikos aplinkybes, teismas turėjo padaryti išvadą, jog savo veiksmus jis vertina neigiamai ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Be to nurodo, kad kanapes, kurias pardavė nepažįstamam asmeniui, jis su A. U. įsigijo asmeniniam vartojimui, o ne pardavimui ir išankstinio tikslo jas platinti neturėjo. Kanapes pardavė iš pokalbio su sutiktu asmeniu supratęs, kad jis jas nori pirkti, tačiau šio asmens pirkti narkotines medžiagas neįkalbinėjo. Parduodami kanapes, jie siekė tik atgauti už jas sumokėtus pinigus, bet ne pasipelnyti. Šis narkotinių medžiagų pardavimo atvejis jiems buvo vienintelis ir jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be to mano, kad jam inkriminuoto kanapių kiekio pardavimas rodo, jog jos nebuvo skirtos platinimui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti į BK 259 str. 2 d. ir 22 str., 260 str. 1 d., sušvelninant jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jis narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti, kadangi jis turėjo tik labai mažą kiekį - 1 gramą kanapių. Nors ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo atliekami įvairūs tyrimo veiksmai, dedamos didelės pastangos siekiant, kad jis parduotų didesnį kiekį narkotikų, tačiau tai jokių rezultatų nedavė. Be to, liudytojas T. G. nurodė, kad policija anksčiau jokių duomenų apie jo galimas sąsajas su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta neturėjo. Jis mano, kad narkotinių medžiagų platinimo tikslas jas įgyjant ar laikant turi būti įrodinėjamas, o ne preziumuojamas. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad jis įgydamas ir laikydamas kanapes, turėjo tikslą jas platinti. Tai savo nuosprendyje pažymėjo ir teismas, nurodydamas, kad tyčia platinti narkotinę medžiagą jam kilo staiga, atsitiktinai. Dėl to jo veika įgyjant ir laikant nedidelį kiekį narkotinės medžiagos turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 259 str. 2 d., o šios narkotinės medžiagos pardavimas turėjo būti kvalifikuotas kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., kadangi narkotikai buvo parduoti NVIM dalyviui.

Be to, skunde nurodyta, kad byloje yra prieštaringi duomenys, kokiu numeriu buvo sankcionuotas NVIM prieš asmenį, besinaudojusį mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu naudojosi kitas nuteistasis (reikia suprasti - A. U.). Nuosprendyje daromas niekuo nepagrįstas spėjimas, kad teisėjas, nutartyje nurodydamas NVIM numerį, suklydo. Tačiau tokiu atveju, sankcionuojant NVIM, galimai buvo pažeisti įstatymai. Be to, eilėje bylos dokumentų nurodomi prieštaringi taikyto NVIM numerio duomenys, todėl lieka neaišku, koks yra tikrasis dokumentas, koks jo turinys, NVIM dalyvio veiksmų ribos bei prieš ką ši priemonė buvo taikoma.

Apylinkės teismas atmetė provokacijos prieš apeliantą ir kitą nuteistąjį galimybę motyvuodamas tai techninių priemonių panaudojimo protokolais, garso ir vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kad NVIM dalyvis narkotinių medžiagų parduoti jam net neprašė. Ši išvada nepagrįsta, kadangi neįmanoma parduoti prekės, neaptarus jos rūšies, pobūdžio ir kainos, todėl liudytojo A. G. parodymai, kad jis nuteistiesiems neišreiškė noro įsigyti narkotikų yra nelogiški.

Byloje pateikti ne visi pokalbių tarp policijos pareigūnų ir A. U. garso ir vaizdo įrašai. Iš jų visiškai neaišku, kokio turinio pokalbiai buvo tarp jų anksčiau. Nėra pateikti pokalbių, kurių metu buvo tariamasi dėl prekės rūšies, kiekio, kainos, įrašai. Be to, byloje yra tik du iš trijų pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) A. U. naudoto abonento pokalbių išklotinių lapai. Byloje nėra kaip tik tos išklotinės dalies, kurioje galėtų būti užfiksuoti ankstesni A. U. ir NVIM dalyvio kontaktai.

Visa tai apeliantui leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo atliekamas neobjektyviai, siekiant bet kokiu būdu pateikti duomenis apie jo kaltę, o apylinkės teismas, nepašalindamas šių abejonių, bylą išnagrinėjo neišsamiai.

Apylinkės teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdžiais. Nors byloje jo kaltė galimai įrodyta kitais įrodymais, bet tai nešalina galimybės nurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, bausmę A. U. ir A. U. paskyrė tinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių-gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pats pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas suprantamas kaip tokių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą sumą. Tai – vienas iš platinimo būdų.

Apeliantai savo skunduose narkotinių medžiagų pardavimo NVIM dalyviui fakto neginčija, tačiau nurodo, kad jie šias narkotines medžiagas įgijo ir laikė savo reikmėms, o jas parduoti nutarė tik po susitikimo su NVIM dalyviu.

Kolegija sutinka, kad narkotinių medžiagų įgijimo ar laikymo tikslas šias narkotines medžiagas platinti turi būti įrodytas. Tačiau šioje byloje tai yra įrodyta.

Byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetu nustatyta, kad tyrimas buvo pradėtas policijos pareigūnams gavus informacijos, kad nenustatytas asmuo (vėliau paaiškėjo, kad tai A. U.), kuris naudojasi mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir kiti galimai vykdomos nusikalstamos veikos bendrininkai (šiuo atveju A. U.), platina narkotines ir psichotropines medžiagas. Panaudojus 2008-03-19 Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo sankcionuotą NVIM LR Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu, NVIM dalyvis T. G. telefonu paskambino į žinomą kaip narkotines medžiagas platinančio asmens turimą telefoną ir susitarė su juo susitikti. Pažymėtina, kad kaip matyti iš liudytojo T. G. bei apeliantų parodymų pirmos instancijos teisme, iki susitikimo jie vieni kitų nepažinojo. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių bei NVIM dalyvio ir apeliantų pokalbių betarpiško jų susitikimo metu suvestinių, tarp NVIM dalyvio ir apeliantų aplamai jokios konkrečios kalbos apie narkotines medžiagas nebuvo. Kaip parodė A. U., jis, paskambinus į jo telefoną nepažįstamam vyriškiui ir pasiūlius susitikti, iš karto suprato, kad paskambinusysis nori įsigyti jo ir A. U. turimas narkotines medžiagas, apie tai pranešė A. U. ir jie tarpusavyje susitarė, kad 1 gramą turimų kanapių skambinusiam asmeniui parduos už 40 litų. Būtent tokia įvykių seka- nepažįstamo asmens skambutis telefonu ir pasiūlymas susitikti nenurodant konkretaus tokio susitikimo tikslo, A. U. sukėlė vienintelę mintį- kad skambinusis nori iš jo įsigyti narkotinių medžiagų, bei tai, kad apie tokį skambutį A. U. iš karto informavo A. U., su kuriuo aptarė, už kokią kainą parduos turimas kanapes neginčijamai įrodo, kad narkotines medžiagas A. U. ir A. U. laikė būtent turėdami tikslą jas platinti. Priešingu atveju, t.y. jei apeliantai nebūtų užsiiminėję narkotinių medžiagų platinimu ir jas būtų turėję tik savo poreikiams tenkinti, vien nepažįstamo asmens pasiūlymas susitikti, jokiu būdu negalėjo apeliantams sukelti konkrečios minties, jog skambinusysis turi tikslą įsigyti narkotines medžiagas. Iš pokalbio tarp NVIM dalyvio ir apeliantų jų susitikimo metu turinio akivaizdu, kad apeliantai buvo įsitikinę, jog sutiktasis asmuo iš anksto žino, kokias narkotines medžiagas ir už kokią kainą jie pardavinėja, todėl apie tai ir nekalbėjo. Dėl to visiškai nepagrįstas A. U. apeliacinio skundo argumentas, jog betarpiškai neaptarus prekės rūšies, kiekio ir kainos neįmanoma sudaryti pirkimo- pardavimo sandorio.

Tokiu būdu, visiškai įrodyta, kad A. U. ir A. U. narkotines medžiagas laikė turėdami tikslą jas platinti dar iki susitikimo su NVIM dalyviu. Taigi, dar iki narkotinių medžiagų pardavimo NVIM dalyviui, jų veika jau atitiko nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. sudėtį, Tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog apeliantai narkotinių medžiagų nedidelį kiekį pardavė vienkartiniu veiksmu ir kad tyčia parduoti jiems kilo staiga, jokios reikšmės apeliantų veikos kvalifikavimui neturi, todėl jų veika skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota teisingai.

Kaip minėta, A. U. parodė, kad jis sutarė susitikti su jam paskambinusiu asmeniu šiam nepranešus tokio susitikimo tikslo. Tai visiškai atitinka pokalbių telefonu suvestinėje nurodytą pokalbio turinį. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad turėjo būti daugiau pokalbių telefonu tarp NVIM dalyvio ir apeliantų. Tai įrodo byloje esanti UAB (duomenys neskelbtini)pateikta 3 lapų A. U. naudoto telefono išklotinė. Ir visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad prie bylos nepridėtas šios išklotinės antras lapas, kadangi būtent antrame šios išklotinės lape ir yra nurodyti šio telefono abonento kontaktai su NVIM dalyvio naudotu telefonu, o iš viso UAB (duomenys neskelbtini)pateikė tris išklotinės lapus, kurių pirmi du yra sutalpinti vieno bylos lapo (T.1 b.l.44) abejose pusėse.

Apeliantų kaltė šioje byloje pagrįsta ir prokuroro sankcionuotu NVIM pagal LR Operatyvinės veiklos įstatymą. Nors pradėjus ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo sankcionuotas NVIM pagal BPK 154 str., tačiau šio veiksmo metu gautais duomenimis A. U. ir A.U. kaltė nebuvo grindžiama. Dėl to šiuo atveju nekyla jokio reikalo vertinti nutarties teisingumo, kadangi įrodymų leistinumui šioje byloje tai jokios reikšmės neturi ir dėl minėtos nutarties kolegija plačiau nepasisako.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. teigia, kad jis ir A. U. parduoti psichotropines medžiagas, t. y. padaryti nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo provokuojami. Šie jo argumentai atmetami.

Pirmos instancijos teisme A. U. nenurodė ir neparodė jokių aplinkybių, kad jis buvo kaip nors provokuojamas daryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. U. apeliaciniame skunde nurodytas kaip provokaciją aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantų veiksmai nebuvo sukelti dirbtinai, nebuvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Iš bylos duomenų matyti, kad nei A. U., nei A. U. nebuvo įkalbinėjami daryti nusikalstamą veiką. A. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 1 g kanapių gavęs iš asmens vardu „Vaidas“ paslėpė jas (duomenys neskelbtini)namo, Panevėžyje, skydinėje, ir vėliau paskambinus nepažįstamam asmeniui, pamanė, jog koks nors „Vaido“ draugas nori atsiimti kanapes, todėl su A. U. sutarė šias kanapes parduoti (t. 2, b. l. 67-68). Be to, kaip minėta., iš pokalbių išklotinės turinio matyti, jog nė vienas iš dalyvių apie narkotinių medžiagų rūšį, kiekį, kainą nekalbėjo ir apeliantai patys suprato, ko iš jų norima. Iš to darytina išvada, jog NVIM dalyvis apeliantų jokia forma neprovokavo daryti nusikalstamą veiką.

A. U. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad parduoti narkotines medžiagas buvo įtikintas ankstesnio telefoninio pokalbio su policijos pareigūnu metu. Kaip buvo minėta, byloje yra visa A. U. naudoto abonento skambučių išklotinė. Joje nurodyti šio abonento visi kontaktai per laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-04-05, iš kurių matyti, kad tarp NVIM dalyvio ir A. U. įvyko du pokalbiai- 2008-03-19 16 val. 13 min. ir tęsėsi 39 sekundes, bei 2008-03-19 16 val. 50 min., kuris tęsėsi 16 sekundžių. Daugiau pokalbių tarp šių abonentų nebuvo.

Dėl bausmių

Iš bylos medžiagos matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji savo kaltės nepripažino, todėl jų nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis teisiamojo posėdžio metu, t.y. po to, kai susipažino su byloje esančiais jų kaltės įrodymais, pagrįstai nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl bausmės rūšį – laisvės atėmimą apylinkės teismas nuteistiesiems paskyrė tinkamai. Bausmių dydį teismas nustatė atsižvelgdamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nusikalstamos veikos stadiją, parduotų narkotinių medžiagų kiekį, tinkamai įvertino apeliantų asmenybes, pagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką nuteistieji padarė bendrininkų grupėje. A. U. ir A. U. paskirtos bausmės ženkliai mažesnės nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, todėl šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo.

Taigi, nuteistųjų skunduose išdėstytais motyvais keisti nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,-

nutarė:

A. U. ir A. U. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai Bronė VidzėnienėSigitas Bagdonavičius