Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-06-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-2588-800/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
e2YT-2588-800/2022
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00346-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
  • 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2588-800/2022Teisminio proceso Nr.2-34-3-00346-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. K. po savo vyro J. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. K., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po M. K. mirties liko sekantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Po motinos mirties šios palikimą priėmė pareiškėjas, kuris M. ir J. K. šeimoje buvo vienintelis vaikas. M. K. iki savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo J. K. mirties gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tėvui priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Pareiškėjo teigimu, iš karto po vyro mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo jo motina nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad po vyro mirties priimdama faktiškai valdyti jo turtą, ji įgyvendino savo kaip įpėdinės teises. Pastaroji po vyro mirties toliau mokėjo visus mokesčius, tvarkė sodybą, visus buitinius reikalus, iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad, tuo atveju, jei, išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad paveldėtojas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 2000 m. CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvai – J. K. ir M. K.. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijime J. K. mirties vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo matyti, kad M. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkio pastatas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai-šulinys, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties šios palikimą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjo vardu registruotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro pažyma dėl informacijos patvirtina, kad paveldėjimo byla po J. K. mirties neužvesta.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina M. K. po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą dėl motinos palikimo, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą M. K. užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pastaroji naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog M. K. po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, įrodo paties pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad po J. K. mirties M. K. priėmė mirusiojo palikimą, nes liko gyventi sodyboje, toliau mokėjo visus mokesčius, tvarkė sodybą, visus buitinius reikalus, iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Be to, minėtą faktą, kad po J. K. mirties M. K. toliau liko gyventi sodyboje, patvirtina duomenys iš medicininio šios mirties liudijimo, kad mirusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo nurodytus faktus dėl M. K. veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio J. K. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu šioms aplinkybėms pagrįsti nurodyti pareiškėjo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir logiški, atitinkantys su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio J. K. mirties jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, sutuoktinė M. K., kadangi ji palikėjo turtu naudojosi ir jį valdė, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė