Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. A. 2020 m. sausio 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18-ANR_P-112-2020, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 13 d., apie 17.32 val., 2020 m. sausio 13 d., apie 20.19 val., 2020 m. sausio 25 d., apie 14.16 val., (duomenys neskelbtini), ir kitais adresais (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini) buvo gauti S. H. pranešimai, kad yra neprižiūrimi jo nepilnamečiai vaikai, kad jam nėra leidžiama telefonu su jais bendrauti. Tyrimo metu nustatyta, kad S. H. telefonu yra leidžiama bendrauti su vaikais, t.y. S. H. su vaikais telefonu bendrauja kiekvieną dieną. Taip pat visi atvejai, kuriais S. H. pranešdavo policijai apie neprižiūrimus jo vaiku, nepasitvirtindavo. S. H. nuolat kviečia policiją, žinodamas, jog pagalba jam nėra reikalinga, melagingai pranešdamas dėl galimo pavojaus jo neprižiūrimiems vaikams ar draudimo su jais pasimatyti. Tokiais savo veiksmais S. H. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (ROIK Nr. 20109762110).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. H. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad kiekvieną kartą, kai jis skambina pagalbos, susiduria su kalbos barjeru. Policija nesupranta, ką jis jiems kalba ir ką reikia daryti. Kai atvyksta policija, įvyksta daug nesusipratimų, jam reikia aiškinti, ką policijai reikia daryti. Policija nesiima atsakomybės spręsti šią problemą, nors yra psichologinis ir emocinis priekabiavimas prie vaikų. Nurodo, kad jis neturi jokios komunikavimo galimybės, nes jo buvusios žmonos ir vaikų telefonai yra užblokuoti. Kontakto jam su vaikais nesuteikimas - tai priekabiavimas prie vaikų. Kai jis apie tai praneša Vaikų teisių apsaugos tarnybai, jie sako, kad nieko negali padaryti, nes tai policijos reikalas. Tuomet jis vadovaujasi procedūromis ir skambina policijai. Dabar jis turi nustatytą bendravimo su vaikais tvarkaraštį. Vienas aspektas yra lankymasis, o kitas - bendravimas telefonu. Problemos yra su bendravimu telefonu, nes jis nebendrauja su vaikais kiekvieną dieną. Jei neturėtų dėl to problemų, jis į policiją neskambintų. Jo manymu, policijos pareigūnai neatlieka savo pareigų, netikrina jo telefono išklotinių ir ar jo telefonas yra blokuojamas.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu S. H. nurodė, kad protokole yra netikra informacija ir jis yra klaidingai surašytas (b.l. 25).

Liudytoja T. H. teismo posėdyje parodė, kad S. H. yra buvęs jos vyras. Liudytoja paaiškino, kad policijos iškvietimų buvo daugiau, nei nurodyta protokole ir jie vyksta pastoviai. 2020 m. sausio 11 d. pas ją buvo atvykę Vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigūnai, taip pat turėjo atvykti antstoliai ir pažiūrėti, ar ji vykdo teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais. Vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigūnai užfiksavo, kad ji tinkamai vykdo teismo sprendimą ir leidžia tėvui bendrauti su vaikais, bet vaikai patys nenori eiti susitikti su tėvu. Apie 2020 m. sausio 13 d. liudytoja nieko nežino, nes vaikas turi savo asmeninį telefoną arba laikroduką ir ji bendrauja su tėvu tiek, kiek pati nori, jai niekas nedraudžia. 2020 m. sausio 13 d. duktė turėjo su savimi telefoną. Vaiko telefonu ji naudotis nemoka, todėl nemokėtų jo užblokuoti, o ką vaikas daro, ji nekontroliuoja, nes kiek vaikas nori, tiek gali bendrauti su tėvu. Duktė su tėčiu bendrauja kiekvieną dieną. S. taip pat skambina dukrai į jos (liudytojos) telefoną ir jeigu vaikas nori pakalbėti, ji atsiliepia jos telefonu. Vaikai yra išvargę nuo tėvo, nes jis buvo užsipuolęs ją vaikų akivaizdoje. 2020 m. sausio 25 d. vaikai buvo pas jos mamą ar seserį, o ji pati dirbo. Jei vaikai atsisako vykti kartu su tėvu, ji negali priversti jų tai daryti. Vaikai yra įbauginti, nes vieną kartą S. paėmė vaikus ir negrąžino jų kelias savaites, taip pat neleido jai bendrauti su vaikais. Liudytoja nieko konkretaus apie 2020 m. sausio 25 d. neatsimena, galimai jai skambino policija ir bandė išsiaiškinti, tačiau ji atsakė, kad yra darbe, vaikai palikti su jos mama ar seserimi ir jeigu vaikai neatsiliepia tėvui, vadinasi nenori su juo kalbėti. Liudytojos teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žino, kur gyvena jos mama ir sesuo, jis yra nekontroliuojamas, dažnai jai kviečia policiją, yra užfiksuoti trys smurto prieš ją artimoje aplinkoje atvejai ir dabar jam taikomos laikinos apsaugos priemonės, nes vaikai atsisakė matytis su tėvu. Taip pat S. dažnai skundžia ją antstoliams, kad ji nesilaiko teismo sprendimo, bet ji laikosi sprendimo ir leidžia tėvui paimti vaikus net ir sprendime nenurodytomis dienomis, jeigu patys vaikai to nori. Tačiau situacija pasikeitė, kai S. pradėjo agresyviai elgtis. Spalio mėnesį jis buvo paėmęs vaikus trims dienoms, tačiau jų negrąžino, vaikai buvo įbauginti. Taip pat S. kiekvieną dieną ateina į mokyklą, elgiasi agresyviai, todėl vaikai pradėjo atsisakinėti su juo bendrauti.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra T. H. mama. Liudytoja nurodė, kad bendra situacija yra tokia, kad S. labai daug kartų skambina ir vaikai vieną ar du kartus per dieną su juo kalbasi. Ji pati yra užblokavusi S. telefoną, nes sulaukdavo iš jo apie 200 skambučių per dieną. Nuo sausio-vasario mėnesio vaikas turi naują telefoną, prieš tai vaikas taip pat turėjo telefoną, tačiau jis sugedo ar jį paėmė S.. Dabar jis skambina rečiau. Kai S. skambindavo į liudytojos telefoną, jis skambindavo iš skirtingų numerių. Mažoji anūkė labai bijo eiti į lauką, nes bijo sutikti tėvą. Sausio 25 d. įvykių ji neatsimena. Kai būna S. šeštadienis pasimatyti su vaikais, tai vaikai tuo metu būna pas dukterį ir kiek ji žino, vaikai patys atsisakė pasimatyti su tėvu, todėl buvo kviečiama policija ir vaikų teisių apsaugos pareigūnai. Jeigi S. ateina pas ją ir beldžiasi į duris, o anūkė atsisako su juo matytis, tai ji S. durų neatidaro. Buvo atvejų, kad policijos pareigūnai buvo atvykę pas ją ir klausė, kodėl ji neleidžia tėvui matytis su vaikais, tačiau patys vaikai aiškina, kad jie nenori matytis su tėvu. Ji pati bijo dėl savo anūkų sveikatos, nes žmogus yra agresyvus.

S. H. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, byloje taip pat grindžiama:

- BIRT ataskaitų žiūryklėmis, iš kurių matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skambino:

2020 m. sausio 13 d., 17.32 val. ir pranešė policijai dėl nutrūkusio ryšio. Reikalauja policijos adresu (duomenys neskelbtini). Iš papildomos informacijos apie patikrinimą nustatyta, kad praeitais metais dėl tos pačios situacijos skambinta virš 39 kartų, asmuo yra informuotas ne vieną kartą, kur reikia kreiptis dėl teismo sutarties vykdymo ar nevykdymo, vaikų teisės ir teismas apie situaciją informuotos, vyksta teisminis procesas (b.l. 2);

2020 m. sausio 13 d., 20.19 val. pranešė, kad jis laukia vietoje adresu (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų dėl persekiojamų dukrų, turi pretenzijų. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą nustatyta, kad pranešėjui buvo paaiškinta veiksmų seka dėl jo susiklosčiusios situacijos. Šiuo metu pranešėjo buvusi žmona T. H., kuri gyvena kartu su vaikais, neleidžia pranešėjui nei matytis, nei bendrauti telefonu su vaikais ir tuo pažeidžia teismo nutarties reikalavimus. Pranešėjo buvusiai žmonai prisiskambinti nepavyko, visi jai skambinantys telefonai blokuojami (b.l. 3);

2020 m. sausio 25 d., 12.04 val. ir 14.16 val. pranešė, kad atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas buvusią žmoną, kuri pagal teismo sprendimą turi jam leisti susitikti su dviem vaikais, tačiau neleidžia, durų neatidaro (b.l. 20; 21);

2020 m. sausio 26 d., 11.22 val. pranešė, kad laukia lauke, adresu (duomenys neskelbtini) yra jo vaikai, galimai su savo seneliais. Kur buvusi žmona, mežino. Reikalauja policijos, nes pagal teismo sprendimą turi teisę matytis su vaikais, bet buvusi žmona neleidžia. Žmona galimai dabar darbe (b.l. 22);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. vykdomuoju raštu, išduotu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą, iš kurio matyti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina T. H.. Tėvas, kiek tai nepažeidžia vaikų teisių ir teisėtų interesų, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, susitinkant ir kartu su vaikais praleidžiant laisvalaikį. Tėvai nedarys vienas kitam kliūčių bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, šiuos klausimus sieks spręsti bendru sutarimu (b.l. 6);

- antstolio D. Š. 2020 m. sausio 9 d. patvarkymu dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo, adresuotu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, išieškotojui S. H. ir skolininkei T. H., kuriame nurodoma, kad antstolio kontoroje 2020 m. sausio 9 d. gautas iešieškotojo S. H. prašymas, kuriame teigiama, kad skolininkė T. H. nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais. Taip pat išieškotojas prašo suteikti pagalbą 2020 m. sausio 11 d., 12.00 val. pasiimant vaikus iš T. H. gyvenamosios vietos. Antstolis prašo užtikrinti sprendimo vykdymą dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui (b.l. 8);

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Byloje ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. H. 2020 m. sausio 13 d. ir sausio 25 d. po keletą kartų skambino BPC, prašydamas policijos pagalbos, nėra, tačiau S. H. teigimu, policijos pareigūnus jis kvietė dėl to, kad jo buvusi žmona pažeidinėja teismo sprendimą dėl nustatyto bendravimo su vaikais tvarkos, ką jis traktuoja kaip smurtą prieš vaikus, kas yra policijos darbas, taigi policijos pareigūnų iškvietimai nebuvo melagingi.

Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. - suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba jam yra nereikalinga. Šioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu, nutraukus S. H. ir T. H. santuoką bendru sutikimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina – T. H.. Pagal patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, vaikų tėvui, kiek tai nepažeidžia vaikų teisių ir teisėtų interesų, suteikta teisė bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, susitinkant ir kartu su vaikais praleidžiant laisvalaikį. Taip pat abu tėvai šia sutartimi įsipareigojo nedaryti vienas kitam kliūčių bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime bei iškilusius klausimus siekti spręsti bendru sutarimu (b.l. 6). T. H. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šio sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nustatyti, kad nepilnamečių vaikų tėvas S. H. su vaikais bendrautų kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 17 val., pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą; 2) nustatyti, kad atsakovas turi teisę skambinti ieškovei ne daugiau kaip du kartus per savaitę, o vaikams – ne daugiau kaip du kartus per dieną; 3) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui lankytis su vaikais užsienyje. Ieškovės T. H. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies bei nustatyta laikina atsakovo S. H. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą. Kita prašymo dalis atmesta (b.l. 8-13). Tad iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė bendrauti su vaikais įvairiomis ryšio priemonėmis nagrinėjamų įvykių metu apribota nebuvo.

S. H. teigimu, bendrajam pagalbos centrui jis skambino ir policiją kvietė dėl to, kad jo manymu, buvusi žmona pažeidžia teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, t.y. neleidžia jam bendrauti su jais telefonu, nes tiek buvusios žmonos, tiek vaikų telefonai jam skambinant yra blokuojami. Jo teigimu, negalėjimas susiekti su vaikais yra prievarta prieš vaikus, o prievarta prieš vaikus yra nusikalstama veika, todėl policija privalo išspręsti šį klausimą.

Byloje esantys BPC pateikti skambučių garso įrašai patvirtina, kad 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 25 d. S. H. po kelis kartus skambino BPC, prašydamas policijos pagalbos dėl jo manymu vykdomo smurto prieš vaikus, nurodydavo adresą, kuriuo policija turėtų atvykti ir pats ten laukdavo policijos. Nesulaukęs atvykstančių pareigūnų, jis vėl skambindavo BPC, klausdavo kada atvyks policija. BPC operatoriui nurodžius, kad tokiais klausimais jis pats turi kreiptis į policiją, S. H. vykdė šį nurodymą, t.y. skambino BPC operatoriaus nurodytu telefono numeriu policijai (iš BIRT žiūryklės matyti, kad buvo skambinta automatinei įvykių registracijai (b.l. 20) bei 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi pareiškimu į policiją (b.l. 4).

Teismo vertinimu, toks S. H. elgesys, t.y. savo pavardės nurodymas, policijos laukimas nurodytoje vietoje, skambinimas tiesiogiai policijai ir pareiškimo policijai teikimas neduoda pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kvietė pareigūnus, žinodamas kad jam pagalba yra nereikalinga, t.y. pranešė policijai apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Nors kreipimasis į policiją dėl S. H. nurodytų aplinkybių šioje situacijoje nelaikytinas visiškai tinkamu savo teisių gynimo būdu ir gali būti vertinamas kaip eikvojantis specialiosios tarnybos - policijos išteklius ir pan., kadangi, kaip ne kartą jam išaiškinta, atitinkami nesutarimai bei konfliktai su buvusia sutuoktine dėl bendravimo su vaikais tvarkos turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, tačiau įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir bendrauja tik anglų kalba, dėl ko, jo teigimu, kyla problemos dėl bendravimo su policijos pareigūnais, nes jie nesupranta jo prašymų, nagrinėjamu atveju, įvertinus ir konkrečių skambučių turinį, leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo tyčios piktybiškai trukdyti policijos darbo, nes tokiu būdu pagal savo supratimą siekė apsaugoti savo ir vaikų interesus.

Nors apklaustos teismo posėdyje liudytojos – nepilnamečių vaikų motina T. H. ir nepilnamečių vaikų močiutė I. K. patvirtino teismui, kad jos nedraudžia vaikams telefonu bendrauti su tėvu ir kad vaikai bendrauja su tėvu telefonu kiekvieną dieną tiek, kiek patys to nori, taip pat tais atvejais, kai pagal teismo nustatytą tvarką S. H. turi teisę pasiimti vaikus – nedraudžiama tai padaryti, tačiau vaikai patys to nenori, nes bijo ir vengia bendrauti su tėvu, vis dėlto grįsti S. H. kaltę vien šiais parodymais, įvertinus protokole jam inkriminuotas aplinkybes, teismas negali. Minėta, kad pirmasis atvejis – 2020 m. sausio 13 d., susijęs su tuo, kad S. H. paprašė policijos pagalbos, pranešdamas apie smurtą prieš vaikus – kaip matyti iš jo pranešimo turinio bei paaiškinimų, aplinkybę, kad jam neleidžiama bendrauti telefonu (t. y. ribojama vaiko teisė bendrauti su tėvu), jis vertina ir traktuoja kaip smurtą prieš vaikus, bei būtent dėl to prašė policijos pagalbos. Nors, kaip minėta, liudytojos pažymėjo, kad jis turi galimybę bendrauti dukros telefonu, ir dukra bendrauja tiek, kiek ji nori, kita vertus, neneigiama, kad dėl S. H. nuolatinių skambučių (pvz., I. K. nurodė, kad būdavo, jog jis ir 200 skambindavo per dieną, dėl ko neįmanoma būdavo namuose ilsėtis) jos blokuodavo jo telefoną. Taigi šiuo aspektu teismas konkrečių duomenų, paneigiančių, kad S. H. konkrečią dieną (2020 m. sausio 13 d.) nebuvo suteikta galimybė pabendrauti su dukromis telefonu, neturi, t. y. nepaneigta jo nurodyta aplinkybė, lėmusi jo sprendimą kreiptis į BPC. Dėl kito atvejo – 2020 m. sausio 25 d., S. H. kreipėsi į BPC, nurodydamas, kad jis tą dieną turėjo teisę pasiimti dukras tam tikram laikui pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau to negalėjo padaryti, nes jam nebuvo atidarytos durys. Liudytojos dėl konkretaus šio atvejo nieko parodyti negalėjo, tik nurodydamos, jog kai S. H. turi teisę laikinai pasiimti vaikus, patys vaikai to nenori, kad ne kartą buvo atvykę ir atstovai iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, antstoliai, kurie būtent ir užfiksuodavo, jog nėra draudžiama vaikams išvykti su tėvu, tačiau dukros pačios to nenori. Kaip matyti iš bylos duomenų, policija pagal S. H. gautus pranešimus į jo nurodytas vietas atvykusi nebuvo, vietoje aplinkybių nebuvo aiškintasi, taigi šiuo atveju teismas negali teigti, kad S. H. pateikta informacija buvo melaginga ir jis pranešė apie pagalbos poreikį būtent siekdamas be reikalo sutrikdyti policijos darbą, o ne, kaip jau minėta – pagal savo supratimą siekdamas išspręsti atitinkamą situaciją.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Nesant galimybių paneigti S. H. paaiškinimų dėl to, kad, kaip jis nurodė, jis aplinkybes vertino kaip atitinkančias būtinumą įsikišti policijos pareigūnams (nors, teismo vertinimu, kilusios konkrečios situacijos, kaip minėta, nevertintinos kaip atitinkančios būtinumo kviesti policiją kriterijus), S. H. negali būti baudžiamas.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančią medžiagą bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad S. H. piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į policiją, žinant, kad pagalba yra nereikalinga, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (tyčinės kaltės formos) (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

S. H. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.