Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bendruomenės „Rusnės šeima“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Agentūros 2013-10-04 sprendime Nr. BRK-(12.4)-8244 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ išnagrinėjo Bendruomenės 2013-07-30 pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas“, reg. Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP004 ir nurodė, kad pareiškėjui suteikiama 138 481,67 Lt paramos suma, vietoj prašytos 144 559, 83 Lt paramos sumos, nekompensuojama 6 078,16 Lt dydžio suma už tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą, mobiliąją sceną ir jos priedus ir mobiliosios scenos specialiąją dangą pagal Sutartį, 2013-07-01 sąskaitą faktūrą (serija ADK) Nr. 133666 (135 070 Lt), kadangi nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas. Atsakovas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nustatyto pažeidimo pobūdį bei vadovaudamasis Metodikos 1 priedo 10 eilute bei Metodikos 11 ir 7.2. punktais, dėl nustatytų pažeidimų dėl šios investicijos Bendruomenei 2013-10-04 sprendimu pritaikė 5 procentų dydžio sankciją, sankcijos dydį skaičiuojant nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis.

Pažymėjo, kad artimiausiu metu turėtų būti priimtas trečiasis Agentūros sprendimas, kuriuo pareiškėjui tuo pačiu faktiniu pagrindu turėtų būti pritaikyta analogiška 5 procentų dydžio sankcija.

Nustačius, jog Bendruomenė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo normas, prašė teismo teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą ir viešuosius pirkimus, aspektu įvertinti, ar Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai galėjo būti pagrindu neskirti pareiškėjui paramos, ar Bendruomenės padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nėra formalūs, nulemti susiklosčiusių ypatingų aplinkybių.

Tvirtina, kad Bendruomenės veiksmuose nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėties. Pažymėjo, kad ši norma taikytina tais atvejais, kai tiekėjas dar nėra pasirašęs pirkimo sutarties ir raštu atsisako ją sudaryti arba iki pirkimo sutarties pasirašymo nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjas taip suvokia šios normos turinį vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.189 straipsniu, pagal kurį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Agentūra nenustatė, kad bet kuri iš pirkimo sutarties sąlygų yra neteisėta, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo ar paramos skyrimą reglamentuojantiems teisės aktams. Pirkimo sutartis yra teisėta ir galiojanti, o teisėtos bei galiojančios šalių pasirašytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo nesudaryta institutas nenumatytas nei Civiliniame kodekse, nei Viešųjų pirkimų įstatyme. Be to, tiekėjas UAB „Audiotonas“ iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino su Bendruomene pasirašė Sutartį, kurios VIII skyriuje „Šalių atsakomybė“ 37 punkte buvo nustatyta, jog pardavėjas per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo pateikia 10 procentų sutarties vertės banko garantą ar draudimo bendrovės laidavimo raštą. Po šios sutarties pasirašymo tiekėjas pateikė pareiškėjui pirkimo dokumentuose nustatytą pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą. Jeigu šis tiekėjas apskritai nebūtų pateikęs sutarties įvykdymą užtikrinančio dokumento, perkančioji organizacija būtų galėjusi konstatuoti, kad tiekėjas atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. UAB „Audiotonas“ pateikė Bendruomenei atlikimo laidavimo draudimo raštą ne per 3 darbo dienas, kaip buvo numatyta Sutarties 37 punkte, o per 6 darbo dienas, terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl nuo tiekėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Tiekėjas jau kitą dieną po pirkimo sutarties pasirašymo, t. y. 2012-02-08, kreipėsi į draudimo bendrovę dėl laidavimo draudimo rašto išdavimo ir draudimo kompanija 2013-02-11 priėmė sprendimą išduoti tokį dokumentą, tačiau dėl draudimo bendrovėje nustatytų sprendimo priėmimo, jų tikrinimo, tvirtinimo ir kitų vidinių procedūrų šią teisę liudijantis draudimo raštas Nr. PZULT1519252 tiekėjui buvo išduotas tik po 3 dienų nuo sprendimo priėmimo, t. y. 2013-02-15. Gavęs draudimo raštą, tiekėjas tą pačią dieną jį pateikė Bendruomenei. Jeigu ir buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, jo pažeidimas buvo formalus ir neturintis įtakos pirkimo skaidrumui bei racionaliam viešųjų lėšų panaudojimui. Pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „Audiotonas“, su kuriuo buvo pasirašyta pirkimo sutartis, buvo vienintelis pasiūlymą pateikęs tiekėjas, taigi net jeigu pareiškėjas būtų formaliai laikęsis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pripažinęs pasirašytą pirkimo sutartį nesudaryta, kitų tiekėjų, kuriam jis būtų galėjęs pasiūlyti sudaryti pirkimo sutartį, nebuvo.

Tvirtina, kad prašomi panaikinti Agentūros sprendimai prieštarauja gero administravimo principams, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, operatyvumo principus. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Agentūra turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nagrinėdama pateiktus viešojo pirkimo dokumentus ne formaliai, plečiamai, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, kitų teisės aktų turinį bei prasmę. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, ir taip pažeisdamas teisinio saugumo principą, pažeidė ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Mano, kad prašomi panaikinti Agentūros sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą. Atsakovo veiksmai prieštarauja gero administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, o ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus bei 8 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovės palaikė skundo reikalavimus. Prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra Rusnės gyventojus vienijanti organizacija, kuri neturi savo lėšų ir negalėtų papildomai sumokėti dalies sandorio kainos, jei bendruomenei būtų pritaikyta sankcija.

Vertinimo metu nustatyta, kad ir Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 37 punkte ir Sutarties 37 punkte nurodyta, jog pardavėjas per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo pateikia 10 procentų sutarties vertės banko garantą arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Sutartis pasirašyta 2013-02-07, taigi pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas turėjo būti pateiktas iki 2013-02-12, tačiau šis raštas Bendruomenei buvo pateiktas po 5 darbo dienų. Šis pažeidimas užfiksuotas viešųjų pirkimų tikrinimo klausimyne bei Strategijos vykdytojo asociacijos „Lamatos žemė“ 2013-03-07 rašte Nr. S-84 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“.

Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. Agentūra kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir prašė pateikti išaiškinimą, kurį ši pateikė 2013-03-13 elektroniniu paštu. Agentūra pavėluotą Sutarties įvykdymo užtikrinimą traktavo kaip jo nepateikimą. Pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą laikyti pirkimą pasibaigusiu Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas, nereiškia, kad pareiškėjas turi teisę nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos pirkimų vykdymo tvarkos ir pažeisti imperatyvias įstatymo nuostatas. Pareiškėjas, nusprendęs priimti UAB „Audiotonas“ pavėluotai pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą pažeidė ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir Pirkimo sąlygų 6 priedo 37 punktą bei Sutarties 37 punktą. Pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo stadiją, t. y. draudžiama vykdant viešojo pirkimo sutartį keisti esmines jos sąlygas. Nors tarp tiekėjo ir Bendruomenės pasirašytos Sutarties esminės nuostatos, nurodytos Pirkimo sąlygose, ginčijamu atveju teoriškai nebuvo keistos, tačiau Sutarties vykdymo metu UAB „Audiotonas“ de facto pažeidė savo sutartinę prievolę laiku pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, todėl pareiškėjas, priėmęs sprendimą laikyti tiekėjo pavėluotai atliktą prievolę tinkama, de facto savo veiksmais pakeitė Pirkimo sąlygų 6 priedo 37 punktą. Tokie Bendruomenės veiksmai negali būti traktuojami formaliai Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų viešųjų pirkimų principų kontekste. Viešųjų pirkimų įstatymas perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Racionalaus lėšų panaudojimo tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimu principus, kitus įsakmius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas, Bendruomenė neturėjo pagrindo tvirtinti įgyvendinusi racionalaus lėšų panaudojimo principą.

Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnis taikomas jau sudarytoms Sutartims, nes kol nėra pasirašytos Sutarties, tol nėra pagrindo išduoti Sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą. Dažniausiai sutartys įsigalioja, kai tiekėjai pateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus. Nors pirkimas pasibaigia sudarius viešojo pirkimo sutartį, bet perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai – ne. Pareiškėjo argumentas, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, galėtų būti pripažįstamas tik ta apimtimi, kiek nebuvo pažeistos viešojo pirkimo sutarties sudarymo sąlygos, nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

Agentūra, priimdama sprendimą skirti paramą iš dalies, taikė Metodikos 1 priedo 10 eilutę. Vėliau nei nustatyta pirkimo dokumentuose priimdamas sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, pareiškėjas de facto nustatė / keitė sąlygas tiekėjo naudai. Bendruomenei buvo pritaikyta mažiausia – 5 procentų dydžio – sankcija, ir ji, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, buvo proporcinga konstatuotam Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimui.

Agentūra nesutinka, kad jos veiksmai prieštarauja gero administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, nes teisėti lūkesčiai negali atsirasti iš neteisėtų veiksmų. Protingas, sąžiningas, atidus ir rūpestingas pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus, gali tikėtis visiškos paramos skyrimo tik teisėtai atlikęs prekių, paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų procedūras.

Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Agentūros 2013-09-16 sprendimo Nr. BRK-(12.4)-7626 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2013-10-04 sprendimo Nr. BRK-(12.4)-8244 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriais pareiškėjui skirta ne visa paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais raštiniais įrodymais nustatyta, kad Agentūra, asociacija „Lamatos žemė“ ir bendruomenė „Rusnės šeima“ 2011-11-14 pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-11-ŠILUTĖ-02-011, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti vietos projektą „Viešosios erdvės Rusnės saloje įrengimas, pritaikant inovatyviam laisvalaikiui“ (b. l. 50–68). Bendruomenė 2013-05-07 pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas“, reg. Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP003, kuriame prašė išmokėti 151 686,63 Lt paramos sumą. Išnagrinėjęs šį prašymą, atsakovas 2013-09-16 sprendimu Nr. BRK-(12.45)-7626 Bendruomenei suteikė 145 570,23 Lt paramos sumą, vietoj prašytos 151 686,63 Lt paramos sumos. Agentūra nekompensavo 6 116,40 Lt dydžio sumos už tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą ir garso įrangos komplektą pagal 2013-02-07 sutartį Nr. 1/2129, 2013-04-26 sąskaitą faktūrą (serija ADK) Nr. 132070 (135 920 Lt), kadangi nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą (b. l. 8).

Pareiškėjas pateikė atsakovui 2013-07-30 mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas”, reg. Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP004, kuriame prašė išmokėti 144 559,83 Lt paramos sumą. Išnagrinėjusi šį prašymą, Agentūra Bendruomenei suteikė 138 481,67 Lt paramos sumą, vietoj prašytos 144 559, 83 Lt paramos sumos. Šiame sprendime nurodyta, kad atsakovas nekompensavo 6 078,16 Lt dydžio sumos už tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą, mobiliąją sceną ir jos priedus ir mobiliosios scenos specialiąją dangą pagal Sutartį, 2013-07-01 sąskaitą faktūrą (serija ADK) Nr. 133666 (135 070 Lt), kadangi nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą (b. l. 10).

Tiek 2013-09-16 sprendimą Nr. BRK-(12.4)-7626, tiek 2013-10-04 sprendimą Nr. BRK-(12.4)-8244 Agentūra motyvavo tuo, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, laiku, kaip numatyta Sutarties su UAB „Audiotonas“ 37 punkte, t. y. per 3 darbo dienas, nepateikė pirkimo dokumentuose bei Sutartyje nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tokiu atveju pasirašyti Sutartį turėjo būti kviečiamas tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal pasiūlymų eilę yra pirmas po šio tiekėjo. Nustatytas pažeidimas, nurodytas Metodikos 1 priedo 10 eilutėje.

Nustatyta, kad bendruomenė „Rusnės šeima“ su UAB „Audiotonas“ sudarė 2013-02-07 sutartį Nr. 1/2129. Pagal Sutartį, tiekėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui 1 priede „Prekių žiniaraštis“ (b. l. 39–48) nurodytas įrangą – tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą, LED lauko ekraną, garso įrangos komplektą, mobiliąją sceną, jos priedus, mobiliosios scenos specialiąją dangą, greitai surenkamą palapinę (nupirktą įrangą sumontuoti, suteikti ir atlikti garantinę priežiūrą, skirtą bendruomenei „Rusnės šeima“ ir ją sumontuoti. Pirkėjas pagal Sutartį įsipareigojo priimti tinkamai ir laiku pristatytas prekes ir už jas sumokėti šioje sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 30–38). Sutarties 37 punkte nustatyta, kad pardavėjas per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo pateikia 10 procentų sutarties vertės banko garantą ar draudimo bendrovės laidavimo raštą. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis pasirašyta 2013-02-07, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas turėjo būti pateiktas iki 2013-02-12 įskaitytinai, tačiau šis raštas Bendruomenei buvo pateiktas 2013-02-15 (b. l. 49), t. y. praleidus nustatytą terminą. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija.

Kaip jau minėta, atsakovas konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje išvardintų pažeidimų pasekmė yra perkančiosios organizacijos teisė laikyti, kad tiekėjas atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Byloje nagrinėjamu atveju pirkimo sutartis buvo sudaryta iki sueinant terminui pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Vadinasi, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta pasekmė jau negalėjo būti taikoma. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 konstatuota, kad nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 straipsnis), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai – ne. Netinkamai vykdoma viešojo pirkimo sutartis, gali reikšti viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Apžvalgoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo jų pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų reikšmė nesumenksta ir viešajam pirkimui pasibaigus. Iš to daroma išvada, kad po pirkimo sutarties sudarymo susiklostę santykiai, nepaisant paties pirkimo pasibaigimo, gali būti vertinami viešųjų pirkimo principų šviesoje. Kadangi pirkimo sąlyga dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo turėjo būti vykdoma po sutarties sudarymo, tai jos vykdymas yra ne pagrindas svarstyti dėl VPĮ 18 straipsnio 2 dalies sankcijos taikymo galimybės, bet yra pagrindas svarstymui dėl to, ar netinkamu sutarties vykdymu nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje išdėstyti viešųjų pirkimų principai.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimo sutarties vykdymo eigoje pasekmė yra galimas sutarties nutraukimas. Sudaryta pirkimo sutartis gali būti nutraukiama bendra tvarka laikantis Civilinio kodekso reikalavimų ir pirkimo sutartyje nustatytos pirkimo sutarties nutraukimo tvarkos, kuri yra privaloma kiekvienos pirkimo sutarties dalis. Tarp pareiškėjo ir UAB „Audiotonas“ sudarytos pirkimo sutarties 49.1.6. nurodoma, jog sutartis gali būti nutraukta, kai tiekėjas nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminio sutarties pažeidimo sąvoka aptariama Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Atsakovo nustatytas pažeidimas – trimis dienomis pavėluotas prievolės įvykdymo užtikrinimo pateikimas, akivaizdžiai neatitinka nei vienos iš Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardintų sąlygų. Savo esme pažeidimas yra formalus, nes jis neturėjo jokios įtakos UAB „Audiotonas“ tolesnių esminių sutartinių pareigų įvykdymui – prekės buvo tiekiamos be sutrikimų ir Sutarties tikslas buvo pasiektas. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Audiotonas“ dėl laidavimo draudimo rašto išdavimo į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“ kreipėsi sekančią dieną po sutarties pasirašymo (b. l. 11). Pirmadienį buvo priimtas sprendimas dėl laidavimo draudimo rašto išdavimo, tačiau dėl bendrovės taikomų dokumento rengimo procedūrų draudimo laidavimo raštas Nr. PZULT1519252 išduotas tik 2013-02-15. Tai, kad jau sekančią dieną po tiekėjo kreipimosi prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas buvo išduotas, rodo, jog tiekėjo finansinė padėtis, kredito istorija, kiti duomenys buvo tokie, jog neturėjo kelti susirūpinimo nei tiekėjui, nei pirkėjui. Iš UAB „Audiotonas“ nebuvo prašoma papildomai atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų sustiprintas jo patikimumas. UAB „Audiotonas“ padėtis pirkimo sutarties sudarymo metu faktiškai atitiko aplinkybę, dėl kurios yra prašoma pateikti prievolių užtikrinimo dokumentus, nes įmonė buvo pakankamai patikima bei galinti vykdyti prievoles pagal Sutartį. Iš ūkinę veiklą vykdančio asmens nėra reikalaujama tiksliai žinoti dokumentų išdavimo eigą bei trukmę kiekvienoje atskiroje įstaigoje, todėl tiekėjo veiksmai vertintini kaip neapdairūs, nes jis turėjo galimybę šią aplinkybę išsiaiškinti iki sutartinio įsipareigojimo prisiėmimo, tačiau negali būti laikomi dideliu nerūpestingumu.

Čia išdėstyti argumentai rodo, jog pareiškėjas tiekėjo laidavimo draudimo raštą gavęs trimis dienomis vėliau nei numatyta Sutarties 37 punkte neturėjo teisinio pagrindo svarstyti pirkimo sutarties nutraukimo klausimo. Neturėdamas tokios teisės pareiškėjas negalėjo tame tarpe spręsti ir dėl VPĮ 18 straipsnio 2 dalies sankcijos taikymo, pagal ką viešojo pirkimo teisinis santykis baigtųsi VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu (pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų). Atsakovas atsiliepime teigia, kad pirkimo sutartis turėjo būti pripažinta nesudaryta, tačiau tokio sandorio negaliojimo pagrindo VPĮ nenumato. Civiliniame kodekse nustatytas tik vienas atvejis, kada pirkimo – pardavimo sutartis laikoma nesudaryta - kai neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio (Civilinio kodekso 6.329 straipsnio 2 dalis). Sutartyje perduotini daiktai tiksliai išvardinti, taigi ši nuostata netaikytina.

Atsakovas pateikia Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą į paklausimą dėl VPĮ 18 straipsnio 2 dalies taikymo (b. l. 24), tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymu negali būti remiamasi byloje, kadangi užduotas klausimas nėra susijęs su teismo nagrinėjama situacija. Atsakovas klausia, ar turi būti taikoma VPĮ 18 straipsnio 2 dalies sankcija, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas nepateikiamas pasiūlymo sudaryti pirkimo sutartį pateikimo metu, tačiau nagrinėjamoje situacijoje prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo termino pasibaigimo metu jau buvo sudaryta pirkimo sutartis, tai reiškia, kad situacija buvo visiškai skirtinga.

Teismų praktikoje nuolat pabrėžiama, kad taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį privalu vadovautis viešųjų pirkimų principais. Taigi, šioje byloje svarstytina, ar prievolių užtikrinimo pateikimas po sutarties sudarymo buvo tinkama pirkimo sąlyga ir, ar netinkamas šios sąlygos vykdymas pavėluotai pateikiant prievolių užtikrinimą gali pažeisti viešųjų pirkimų principus. VPĮ 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Minėtoje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų, būtent 3 straipsnio nuostatų, laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą, kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis, inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai).

Pasisakydamas dėl esminio Sutarties pažeidimo buvimo teismas jau įvertino pavėluotą dokumento pateikimą neesminiu pažeidimu. Pažymėtina tai, kad numatymas pirkimo sąlygose pareigos per tris darbo dienas pateikti banko garantą ar laidavimo raštą savo esme eliminuoja VPĮ 18 straipsnio 2 dalies taikymą, nes apibrėžia situaciją, susidarančią dėl sutarties vykdymo. Būsimas tiekėjas, susipažinęs su pirkimo sąlygomis, neturėtų tokios sąlygos suprasti kitaip, nes ji yra pakankamai aiški, todėl ir negalėtų būti klaidinamas priimdamas sprendimą dalyvauti viešajame pirkime. Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis neįpareigoja, o tik suteikia teisę perkančiajai organizacijai pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas Taigi, tiek sąlygos pateikti prievolių užtikrinimą po pirkimo sutarties pasirašymo buvimas, tiek Sutarties vykdymo trūkumai negalėjo turėti įtakos įmonėms apsisprendžiančioms dalyvauti viešajame pirkime, tuo pačiu neįtakojo viešojo pirkimo vykdymo eigos ir rezultatų. Nėra argumentų pripažinti, kad lygiateisiškumo principas dėl šių pirkimo elementų galėjo būti pažeidžiamas.

Tuo remdamasis teismas pripažįsta, kad, kad skundžiamuose sprendimuose Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai konstatuoti nepagrįstai. Skundžiamais sprendimais pareiškėjui buvo paskirta parama, tačiau jos dydis sumažintas sankcijos dydžiu. Dėl šios priežasties sprendimai naikinami dalyje, kurioje buvo paskirta sankcija, įpareigojant atsakovą šioje dalyje paramos skyrimo klausimą išspręsti iš naujo, laikantis teismo sprendime pateiktų išaiškinimų.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai skirta ne visa paramos suma. Priimant prašomus panaikinti sprendimus, pagrindinių procedūrų pažeidimų, kurie būtų pagrindas juos panaikinti, nenustatyta. Agentūros 2013-09-16 sprendimas Nr. BRK-(12.4)-7626 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2013-10-04 sprendimas Nr. BRK-(12.4)-8244 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalyje dėl sankcijos skyrimo yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl panaikinami Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Bendruomenė „Rusnės šeima“ teismo posėdyje pateikė prašymą iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 1 900 Lt proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Bendruomenę teisme atstovavo advokatė Asta Jakštienė (b. l. 6). Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2014-03-21 sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 14-03-21 (b. l. 176). 2014-03-25 mokėjimo nurodymas Nr. 0000000067 patvirtina, kad bendruomenė „Rusnės šeima“ atstovei iš viso sumokėjo 1 800 Lt (b. l. 177).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo atstovė advokatė surašė skundą teismui bei dalyvavo viename teismo posėdyje.

Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pareiškėjui teikiant skundą ir atsiskaitant už šias paslaugas, galiojo Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 nustatęs 1 000 Lt MMA. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Išnagrinėta byla vertintina kaip nesudėtinga, skundui parengti nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, todėl pripažįstama, kad už skundo surašymą suma apskaičiuojama, mažinant koeficientą iki 1 MMA. Taigi, už skundo parengimą pareiškėjui priteistina 1 000 Lt pagrįstų išlaidų.

Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. prilyginama vienai valandai.

Iš 2014-03-31 teismo posėdžio protokolo (b. l. 178–180) matyti, kad 2014-03-31 vykusiame teismo posėdyje dalyvavo bendruomenės „Rusnės šeima“ atstovė advokatė Asta Jakštienė. Posėdis truko nuo 9.05 val. iki 9.31 val., iš viso 26 min. Kadangi teismo posėdis truko iki 30 min., pareiškėjui nepriklauso išlaidų už advokatės dalyvavimą teismo posėdyje atlyginimas.

Bendruomenė taip pat prašė atlyginti pateikiant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Pareiškėjo skundas priklauso žyminiu mokesčiu apmokestinamų skundų kategorijai, sumokėtą žyminį mokestį patvirtina byloje esantis 2013-10-21 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b. l. 7), todėl šios Bendruomenės patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir turi būti atlygintos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme turėjo 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 1 000 Lt pagrįstų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Kadangi skundo reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai ir juose keltas tikslas pasiektas, laikoma, kad skundas buvo patenkintas visiškai. Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad Bendruomenei iš Agentūros priteistina 1 100 Lt pagrįstų teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-09-16 sprendimo Nr. BRK-(12.4)-7626 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2013-10-04 sprendimo Nr. BRK-(12.4)-8244 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį kuria bendruomenei „Rusnės šeima“ buvo pritaikyta 5 procentų paramos dydžio sankcija ir šioje dalyje perduoti Nacionalinės mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos klausimą nagrinėti iš naujo, laikantis šiame teismo sprendime pateikto teisės aiškinimo.

Priteisti bendruomenei „Rusnės šeima“ iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.